„Santaka“ / Aštriadančiai bebrai: nenaudėliai „medkirčiai“ ir... broliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-17 08:45

Dalinkitės:  


Pakelėje tarp Alvito ir Virbalio bebrai darbuojasi ne pirmus metus.

Autorės nuotr.


Aštriadančiai bebrai: nenaudėliai „medkirčiai“ ir... broliai

Birutė PAVLOVIENĖ

Tarp Alvito ir Virbalio, pakelės medžių juostoje, džeržgia bebrų „pjūklai“. Važiuojantys pro šalį jau iš tolo pastebi baltuojančius aprėžtus kamienus. Iš supėduotų takelių, vedančių griovio link, nesunku nuspėti, jog bebrai atkeliauja iš kanalo, kur įsirengę savo „gyvenvietes“.



Skaičiavo bebravietes

Lietuvoje priskaičiuojama apie 6 tūstančiai bebraviečių. Pernai jas skaičiavo ir mūsų rajono aplinkosaugininkai. Rajono agentūros vyresn. inspektorius Stasys Matonis sakė, jog taikant atitinkamą metodiką buvo įvertinta, kurios bebravietės yra perspektyvios, o kurios – ne. Perspektyviomis laikomos tos, kur geras vandens lygis, bebrams nestinga maisto ir šių gyvūnų kaimynystė netrukdo žemės ūkio darbams. Vilkaviškio rajone buvo priskaičiuota 63 perspektyvios ir 58 neperspektyvios bebravietės.



Ir kaimuose, ir mieste

Labiausiai bebrai pamėgę Pajevonio kraštą, Gražiškių, Vištyčio seniūnijų teritorijas. Praėjusį rudenį žvalgomąją ekspediciją po Pavištytį ir Janaukos kaimą surengę Kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacijos aktyvistai neatsistebėjo bebrų „mikrorajonu“ prie Širvintos upės ištakų, prasidedančių Nuleistojo ežero pelkynuose. Prieš keletą metų po Pajevonio apylinkes vedžiojami tautosakos tyrinėtojo Albino Kurtinaičio netoli Kunigiškių piliakalnio matėme virš pievų suliūliavusią bebrų sukurtą „jūrą“.

Šie gyvūnai nereti svečiai ir prie Vilkaviškio esančiuose bendrijų soduose. Anąmet savo kanalus buvo išsirausę upelio šlaite beveik pačiame Vilkaviškio centre – prieš senąją kleboniją.



Ar nepasiskubinsime?

Bebrai Lietuvoje buvo išnykę. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad paskutinis bebras Lietuvoje buvo sumedžiotas 1933 metais prie Šešupės. Šie gyvūnai į Lietuvą vėl buvo atgabenti tik po kelių dešimtmečių iš Baltarusijos. Pirmieji naujakuriai buvo išleisti prie Žuvinto.

Lietuvoje gyvena rudieji ir juodieji bebrai. Pastarųjų yra žymiai mažiau. Ekspertų teigimu, mūsų šalyje iš viso gyvena apie 60–70 tūkstančių bebrų. Viename kvadratiniame kilometre – maždaug po vieną. Tai didžiausias jų tankis Europoje. Daugelyje Vakarų valstybių šie gyvūnai jau seniai įrašyti į Raudonąsias knygas, niekur nemedžiojami, o specialiai kuriamos bebravietės, ir šie gyvūnai rodomi turistams.

Lietuvoje būtina reguliuoti bebrų populiaciją. Tai pripažįsta ir ekologai praktikai, ir šios srities mokslininkai. Prieš stodama į Europos Sąjungą, Lietuva išsiderėjo bebrų medžioklės teisę. Norint sumedžioti bebrą dabar jau net nereikia kreiptis, kaip ankstesniais metais, leidimo į Aplinkos apsaugos agentūrą.

– Bet ar nepaskubėsime tiek praretinti šių gyvūnų gretas, kad vėliau teks gailėtis? Juk Lietuvai atsiveria perspektyvos bebrus eksportuoti į Vakarų šalis. Neabejoju, kad tai gali tapti pelningu verslu, – kalbėjo S.Matonis.



Melioracijos padariniai

Niekas neneigia žalos, kurią dėl vis besiplečiančių bebrynų patiria žemdirbiai, miškininkai, melioratoriai. Bet šiems gyvūnams įsitvirtinti Lietuvoje taip pat labiausiai padėjo melioracija. Apie 80 procentų šalies hidrografinio tinklo paversta kanalais. Kai jie neprižiūrimi (o taip, deja, atsitikę), šlaituose želia krūmai ir veši kita augmenija. Bebras juk vegetaras – taigi maisto čia jam aibės. Užtvenkti lėtai srovenantį kanalo vandenį – jokios problemos: nereikia nei detaliųjų planų, nei projektų. Svarbiausia, jog landa į urvą būtų po vandeniu, saugančiu, kad į namus neužsuktų lapės ar kiti plėšrūnai. Didžiausi bebrų priešai yra vilkai. Bet jų skaičius Lietuvoje nesiekia šimto, todėl šie keturkojai ne tokie jau ir baisūs.

Bebrai taip greitai išplito ir dėl savotiškai „žiauraus“ šeimos gyvenimo būdo. Suaugusius vaikus tėvai išvaro iš „trobelės“, ir šiems tenka ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Dairydamiesi neužimtų plotų jaunikliai nukeliauja dešimtis kilometrų.



Vertingesnis už arklį

Tuo, ką sukuria bebrai, atstatoma gamtoje pažeista pusiausvyra. Jų užtvankos – tarsi valymo įrenginiai. Per jų viršų nepratekanti augmenija grimzta į kanalo ar upelio dugną, pūva ir tampa maistu vėžiagyviams, varliagyviams, o pastaraisiais minta paukščiai ir t.t.

Bebras nuo seniausių laikų buvo laikomas lietuvio broliu. Šis apie 20 kilogramų sveriantis gyvūnas mūsų protėviams tiekė mėsą, kailius. Bebrų sruoglių liaukomis buvo gydomos karių žaizdos. Neteisėtai užmušus juodąjį bebrą laukė dideli nemalonumai.

Pagal 1566 m. Lietuvos statutą už tai buvo skiriama 2 kapų grašių bauda. O tais laikais arklys kainavo tik vieną kapą. 1588 m. Statutas baudas padvigubino.

Į kiekvieną šiandieninio gyvenimo sritį besiveržiantis ir daug kur jau įsitvirtinęs pragmatizmas gyventojus dabar labiau skatina tik skaičiuoti, kiek bebrai pridaro žalos, savaip pertvarkydami melioracijos sistemas, atimdami ganyklų plotus, nurėždami medžius ir kt.

Senovėje vadovaujantis Lietuvos statutu, buvo nustatoma bebrams skirta teritorija. Tai darydavo labai paprastai: prie bebravietės turėdavo atsistoti stiprus vyras ir sviesti pagalį. Iki ten, kur jis nulėkdavo, nebuvo galima nei šienauti, nei kirsti mišką – ta vietovė priklausė bebrams.

Jų gyvenimo tyrinėtojai (šia tema yra parašyta ir disertacijų) teigia, kad norint sumažinti bebrų daromą žalą, gyvūną nebūtina sunaikinti. Užliejamų pievų plotas sumažės pavasarį šiek tiek praardžius užtvankas. Medžius galima apjuosti tinklu arba ištepti specialiais repelentais. Žinoma, tai kainuoja pinigus.

Aplinkos apsaugos agentūros vyresn. inspektorius S.Matonis sakė, jog žmonės bent jau neturėtų skubintis paimti bebrų nuleisto medžio. Kai gyvūnas atskuba prie jo ir neberanda pasiruošto maisto stalo, savo aštriuosius dantis nukreipia į kitą medį.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas