„Santaka“ / Už neteisėtas veikas gamtoje – ne tik administracinė atsakomybė / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Brangiausiai – naudotus, nevažiuojančius, angliškus, po avarijos ar visiškai tvarkingus automobilius ir mikroautobusus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 630 64 004.
Galioja iki: 2018-02-24 14:09:31

Parduoda rusišką sėjamąją, 650l pieno šaldytuvą, rusišką ritininį presą, 3 korpusų vokišką plūgą, 2,5 m ražienų skutiklį, 400 l kuro talpyklą. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-02-24 14:18:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  



Už neteisėtas veikas gamtoje – ne tik administracinė atsakomybė

„Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – sako aplinkosaugininkai. Iškilus neaiškumams jie pataria visuomet kreiptis į specialistus, kurie padės susigaudyti situacijoje ir išvengti nemalonumų.

Per dešimt šių metų mėnesių Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje (Vilkaviškio ir Šakių rajonų, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse) aplinkos apsaugos pareigūnai nustatė 720 aplinkosauginių pažeidimų. Už juos teisės aktų reikalavimų nesilaikiusiems fiziniams asmenims ir juridinių asmenų atstovams surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos.

Per minėtą laikotarpį taip pat nustatyta 40 atvejų, kai neleistinomis veikomis padaryta žala aplinkai. Vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, suskaičiuota aplinkai padaryta žala ir atsakingiems asmenims pateiktos pretenzijos dėl jos atlyginimo.

Reikia pažymėti, kad beveik pusę visų atvejų sudaro žalos, padarytos gyvajai gamtai, t. y. žuvų ištekliams, saugomoms gyvūnų rūšims bei laukinės gyvūnijos ištekliams.

Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai žuvys sugaunamos neturint leidimo mėgėjiškai žvejybai, žvejojama draudžiamais nemėgėjiškos žvejybos įrankiais ir priemonėmis arba sugaunamos ir paimamos mažesnio nei leidžiama dydžio žuvys, sugaunamas didesnis, nei leidžiama vienos žvejybos metu sugauti, žuvų kiekis. Tokiais atvejais paskaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala. Pavyzdžiui, už vieną neteisėtai sužvejotą lydeką tenka pakloti 145 eurus, už lyną ar šapalą – 60 eurų, už kilogramą karosų ar ešerių – 9 eurus. Taigi, kuo įspūdingesnis laimikis, tuo didesnė ir aplinkai padarytos žalos suma.

Neteisėtas medžiojimas (neturint tam teisės, kilpomis, be licencijos, sumedžiojimas netinkamo amžiaus ar lyties gyvūno) taip pat gresia dideliais nemalonumais. Pavyzdžiui, neteisėtai sumedžiojus 2 metų stirnos patiną, be administracinės atsakomybės, gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų bei privalomo medžioklės įrankių, priemonių bei transporto priemonių konfiskavimo, o taip pat paskaičiuojama ir aplinkai padaryta žala, siekianti per pusantro tūkstančio eurų.

Pasitaiko atvejų, kai sunaikinami saugomi, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašyti gyvūnai ar šių gyvūnų buveinės. Pavyzdžiui, už sunaikintą juodojo gandro lizdą gali tekti atlyginti 500 eurų viršijančią aplinkai padarytą žalą.

Kita labai dažna problema, ypač aktuali žemės savininkams ir neretai susijusi su aplinkai daroma žala – saugotinų medžių ir krūmų genėjimas bei jų šalinimas. Čia situacijų gali būti labai įvairių, todėl elgtis reikia apgalvotai ir pirmiausia išsiaiškinti, kokie reikalavimai galioja konkrečioje vietoje augantiems želdiniams. Netgi žemės, o tuo pačiu ir želdinių savininkai medžiams ir krūmams genėti ar jiems kirsti dažniausiai privalo turėti leidimus, kuriuos pagal raštiškus prašymus išduoda savivaldybių administracijų atsakingi specialistai, prieš tai įvertinę konkrečią situaciją. Na, o saugotinų medžių ir krūmų genėjimas bei kirtimas be leidimo (kai jis reikalingas) užtraukia ne tik baudą, bet ir pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pavyzdžiui, neleistinai nukirtus miesto bendro naudojimo teritorijoje augančią 30 cm skersmens geros būklės liepą teks atlyginti aplinkai padarytą 360 eurų žalą, o neteisėtai nupjovus valstybinėje ar privačioje žemėje kaime augusį 30 cm skersmens geros būklės baltąjį gluosnį ar juodalksnį – 180 eurų žalą.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitus dažniau pasitaikančius atvejus. Tai savavališkas dirbtinių vandens telkinių kasimas nesilaikant nustatytų reikalavimų, atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos oro apsaugos reikalavimus, aplinkos teršimas pavojingomis ar nepavojingomis atliekomis, ūkinė veikla, kuomet vandens telkinių apsaugos juostose sunaikinama žolinė augmenija ar pakeičiamas reljefas, grunto kasimas, neturint mažojo karjero paso ir kt. Visais šiais ir panašiais atvejais nustačius pažeidimus, be administracinės atsakomybės, taip pat gresia baudos, dar reikia atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Norime priminti, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Iškilus neaiškumams patariame visuomet kreiptis į atitinkamų sričių specialistus, kurie padės susigaudyti konkrečioje situacijoje ir išvengti nemalonumų.

Lina BALSEVIČIENĖ

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Švenčiame Lietuvos jubiliejų
* Ji tiesiog Lietuva – mano, mūsų visų...
* Trispalvę kybartietis kėlė pavojingais laikais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Vasario 16-ąją jungsitės prie iniciatyvos „Keliu vėliavą“?
Taip, puošiu namus vėliava ir kita simbolika.
Vėliavą kaip kėliau, taip ir iškelsiu.
Šįkart vėliavą iškelsiu, nes nenoriu likti nuošalyje.
Trispalvės neturiu ir nekelsiu.



Kalbos patarimai

Koks svetimybės „taimeris“ lietuviškas pakaitas?
Žodis taimeris įrašytas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Šios nevartotinos svetimybės lietuviškas pakaitas yra laikmatis. Pvz.: Taimeris (= laikmatis ) skaičiavo paskutines minutes.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas