„Santaka“ / Statinys „Didieji Grįžulo Ratai“ turėtų skatinti susimąstyti / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Kiekvienas iš septynių akmenų išpuoselėtame sklype turi labai tiksliai parinktą vietą.

Audronės MATUSEVIČIŪTĖS nuotr.


Statinys „Didieji Grįžulo Ratai“ turėtų skatinti susimąstyti

Renata VITKAUSKIENĖ


Piliakalnių piliakalnio pašonėje, pievelėje, akį patraukia keli dideli akmenys. Kruopščiai prižiūrėtas sklypas perša mintį, kad ir rieduliai jame bus ne natūraliai kažkada atsiradę – ko gero, jie atgabenti žmogaus. Šitą spėjimą patvirtina informacinė lenta apie akmenų statinį „Didieji Grįžulo Ratai“.

Septyni akmenys – septynios temos

Sklype, kuriame dabar tam tikra tvarka sustatyti septyni dideli lauko akmenys, prieš gerus pusantrų metų nuolat telkšojo vanduo, kone pelkė. Sako, žmonės nė gyvulių ten neganė – taip skurdu ir šlapia buvo. Šiandien 22 arų sklypas pakeistas neatpažįstamai ir savotiškai įprasmintas.

Šlapynę paversti ypatinga vieta ėmėsi VšĮ „Idealistų būstinė“. Molėtų rajone registruota prie Antropoteosofijos bendrijos veikianti viešoji įstaiga telkia bendraminčius iš įvairių Lietuvos vietovių, taip pat ir iš mūsų rajono.

Šie žmonės gilinasi į antropoteosofinę pasaulėžiūrą, mokosi pagal ją gyventi, siekia pažinti tautos paveldą, domisi senosiomis šventvietėmis, piliakalniais, juos lanko, tvarko. „Mums rūpi Lietuva – kraštas, kuriame esame gimę, rūpi jo dvasinis paveldas, dvasinės šaknys, gamta“, – sako Antropoteosofijos bendrijos narė virbalietė astromineralogė Audronė Matusevičiūtė.



Moteris papasakojo, kiek pastangų ir darbo įdėjo bendraminčiai, kol prie Piliakalnių piliakalnio įgyvendino jiems itin svarbią idėją.

„Akmenų statinių idėja yra labai sena. Yra žinoma, kad tam tikra tvarka išdėstyti akmenys, jų statiniai gali harmonizuoti aplinką. Statydamos akmenų statinius šitą idėją ne be reikalo puoselėjo ankstyvosios civilizacijos. Pasaulio mastu žinome Stounhendžą, Karnako šventyklas, Lietuvoje, Žemaitijoje, – šventvietę greta Lopaičių piliakalnio, – sakė A. Matusevičiūtė. – Didiesiems Grįžulo Ratams senovės lietuviai teikė ypatingą reikšmę. Prie Piliakalnių piliakalnio esančio akmenų statinio esmė: Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas tarsi perkeltas į Žemę pagal sumažintą mastelį, pagal labai tikslius skaičiavimus. Kiekviena Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždė turi savo spalvą. Pasak išminčių, kiekviena žvaigždė turi savo temą, vadinasi ir kiekvienas akmuo turi savo temą: Meilė, Tikrumas, Sąmoningumas, Įkvėpimas ir kūrybiškumas (žmogus turi kurti save ir savo gyvenimą), Valia, Išmintis, Išsilaisvinimas.“

Pasak statytojų, akmenų statinys „Didieji Grįžulo ratai“ skirtas tam, kad harmonizuotų aplinką, kad žmogus dažniau pakeltų žvilgsnį į dangų ir pradėtų mąstyti, jog jis yra visatos dalis, kad pradėtų galvoti, ar gyvena pagal visatos įstatymus. Statinio intencija yra dar ir ta, kad žmogus atsigręžtų į aukštesnes vertybes, o ne gyventų rūpindamasis tik materialiomis.



Senosios šventvietės vietoje

A. Matusevičiūtė sakė, kad ryžtis tokiam milžiniškam darbui buvo tikrai sudėtinga. Paruošiamieji darbai truko apie metus. Pirmiausia reikėjo rūpintis paveldosaugininkų leidimu Piliakalnių piliakalnio apsaugos zonoje statyti akmenų statinį. Paskui entuziastai dėjo pastangų nusipirkti žemės sklypą.

„Labai seniai, dar aisčių laikais (kalbama, kad jie ten gyveno), toje vietoje, kur Piliakalnių piliakalnis, buvo šventviečių kompleksas. Tad toji vieta yra senoji šventvietė, ten gražu“, – vietos parinkimo argumentus vardijo A. Matusevičiūtė.

Moteris prisiminė, kad 2016 m. pavasarį, kai buvo ruošiamasi statyti, labai smarkiai lijo. Nupjovus pora medžių ir išrovus kelmus, duobėse tyvuliavo vanduo, sklypas „plaukė“... Ieškodami problemos sprendimo statytojai tarėsi su specialistais. Paskui reikėjo rūpintis sklypą „pakelti“, atvežti akmenis, samdyti ekskavatorių, sunkvežimius, atsilyginti žmonėms už darbą.

Akmenų statinys „Didieji Grįžulo Ratai“ už paaukotas lėšas pastatytas VšĮ „Idealistų būstinė“ pastangomis. Statytojai džiaugiasi, kad ne vienas geros valios žmogus jų sumanymą parėmė nepigiomis dovanomis.



„Labai smagu, kad žmonės mus geranoriškai rėmė. Netoliese esančiame karjere dovanų gavome keliasdešimt mašinų žvyro. Pati važinėjau po laukus ir ieškojau tinkamų akmenų. Radusi skambindavau žemės savininkui, prašydavau parduoti, tačiau ūkininkai akmenis tiesiog dovanojo. Kai Kalvarijos krašte esančiame karjere papasakojau, ką darysime, akmenų mums nepardavė – padovanojo.“

Septyni akmenys paruoštoje vietoje buvo sustatyti per tris dienas. Tai padaryta praeitų metų birželį.

Sakralinis statinys

Sklypą, kuriame stovi akmenų statinys „Didieji Grįžulo Ratai“, pasiskirstę pareigas prižiūri patys entuziastai statytojai, Vilkaviškio krašto žmonės. Kartą per savaitę jie renkasi į talką, pjauna žolę, grėbia lapus – ką reikia, tą ir daro, nes nori, kad vieta būtų graži. A. Matusevičiūtė sakė, kad ir tada, kai dar nebuvo akmenų statinio, bendraminčiai atvažiuodavo tvarkyti piliakalnio prieigų.

Visai suprantama, kad žmonės, jiems ypatingos vietos puoselėjimui skiriantys savų lėšų, laisvalaikio valandų, nori, jog ir lankytojai elgtųsi pagarbiai. Būtų neteisinga manyti, kad lentelė su užrašu „Privati valda“ pastatyta iš noro pasipuikuoti įsigyta žeme. Ji stovi tam, kad šiek tiek drausmintų užsukusiuosius ir kad atvykusieji elgtųsi kaip svečiai.

„Ne tik šioje vietoje – bet kur gamtoje žmogus turėtų elgtis kaip svečiuose, nes jis tikrai ir yra tik svečiuose. Mes nedraudžiame ten kelti kojos, tik prašome pagarbos, prašome vaikščioti takeliais, nelipti ant pylimėlių, aukure nedeginti ugnies. Nesinori, kad žmonės ten rengtų piknikus. Tai yra sakralinis statinys“, – pabrėžė A. Matusevičiūtė.

Statytojai įsitikinę, kad harmoningas statinys skleidžia darną, gerą energiją, šviesą. Jiems norisi, kad ši vieta paskatintų žmones mąstyti, pamilti akmenis, gamtą. Prie akmens, kurio tema aktuali, žmogus galėtų uždegti žvakelę. A. Matusevičiūtės manymu, turėtume išmokti pajusti akmens poveikį. „Vaistažolių gydomuoju poveikiu žmogus tiki, o juk žolelė pievoje užauga per vieną vasarą ir turi gydomųjų galių. Akmuo, kaip ir pats žmogus, yra kūrinijos dalis. Jis gyvas, formuojasi milijonus metų“, – sakė astromineralogė.

Žmonėms, kurie galbūt nuvažiuos pabūti toje erdvėje, statytojai nori pasakyti: „Visi kurkime gėrį, kurį galėtume palikti ateities kartoms. Ne griaukime, o kurkime!“

Trečias objektas

Akmenų statinius VšĮ „Idealistų būstinė“ stato seniai. Akmenų statinys „Didieji Grįžulo Ratai“, pastatytas prie Piliakalnių piliakalnio, yra jau trečias objektas Lietuvoje. Vienas stovi Palangoje, prie Birutės kalno, kitas – Kaltanėnuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Molėtų rajone yra Audronės ir Petro Ilgevičių sakralinių statinių iš lauko akmenų sodyba.



Beje, A. Ilgevičienė prieš kurį laiką buvo atvykusi vilkaviškiečiams pristatyti savo knygą „Sakmė apie aisčius“. O astromineralogė A. Matusevičiūtė apie akmenis kaip apie gyvosios gamtos dalį yra rašiusi „Santakoje“ („Gyvasis akmenų pasaulis – ryšys su gamta“).



Publikuota: 2017-11-14 10:08:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai