„Santaka“ / Finansinė branda: kada žmogus subręsta įsipareigojimams?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Dovanoja 2,5 mėnesio labradoro veislės juodos spalvos kalytę. Tel. 8 650 93 197.
Galioja iki: 2017-11-25 09:18:39

Jauna šeima ieško buto nuomai Vilkaviškyje-Virbalyje ar Kybartuose. Tel. 8 606 59 985.
Galioja iki: 2017-12-01 10:53:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-11-13 10:42

Dalinkitės:  



Finansinė branda: kada žmogus subręsta įsipareigojimams?

Pirmoji paskola yra rimtas finansinis išbandymas. Tinkamai įvertinus savo galimybes, ji gali padėti įgyvendinti svarbius asmeninius tikslus, ypač savarankiško gyvenimo pradžioje.

Jei paskola imama paskubomis, šis finansinis įsipareigojimas gali palikti ir neigiamą prisiminimą. Kokie požymiai rodo, kad žmogus iš tiesų yra brandus priimti šį finansinį įsipareigojimą, atskleidžia specialistai.

Finansinė branda nesusijusi su amžiumi

Finansų konsultantas Nerijus Murauskas teigia, jog finansinė branda nėra susijusi su amžiumi. Pirmajai paskolai jis siūlosi ryžtis tik tuomet, kai žmogus psichologiškai yra pajėgus prisiimti nuolatinį, metus ar daugiau trunkantį įsipareigojimą paskolą sugrąžinti.

Šiam požiūriui pritaria ir psichologė Ernesta Vaivadaitė: „Finansinis brandumas yra susijęs ne su amžiumi, o su kognityviniais gebėjimais bei gebėjimu valdyti emocijas bei impulsus. Finansiškai nebrandūs žmonės gali vadovautis tam tikromis mąstymo klaidomis ir elgtis impulsyviai neįvertindami pasekmių. Jie norus sutapatina su poreikiais, kurie pasireiškia klaidingomis mąstymo nuostatomis: „noriu, vadinasi reikia“, „privalau įsigyti didesnį butą“ ar „jei neįsigysiu naujo automobilio, būsiu nieko vertas“. Taip mąstantis žmogus negeba adekvačiai vertinti savo finansinės padėties“.

Dėl tokio mąstymo modelio neretai žmonės taip skuba gauti paskolą, jog net nesusimąsto, kad daug svarbiau yra ne ją gauti, o gebėti grąžinti. Nuo to priklauso ir žmogaus finansinis stabilumas, ir tolesnė žmogaus kredito istorija.

Kaip teigia „Bigbank AS“ filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas, pirmąją paskolą galima gauti nuo 18 metų, tačiau neretai kreditoriai paskolas išduoda tik nuo 22 metų. „Tai nėra atsitiktinumas, žmonės turi sukaupti darbo stažą, įrodyti savo pajamų stabilumą, turėti tam tikrą kredito istoriją. Pastebima, kad mokesni klientai yra nuo 26 metų, tai, ko gero, susiję su žmogaus branda“, – teigia R. Norvilas.

Kaip rodo specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ duomenys, trečdaliu atveju žmonės dėl paskolos kreipiasi norėdami atnaujinti namus ar įsigyti baldų, trečdaliu – įsigydami automobilį. Pramogoms – kelionėms ir neplanuotiems pirkiniams – žmonės skolinasi gerokai rečiau, vos dešimtadaliu atvejų.

Pasak R. Norvilo, šios skolinimosi tendencijos rodo tam tikrą finansinį raštingumą, nes vartojamosios paskolos imamos svarbiems, gyvenimo kokybę gerinantiems pirkiniams. Kai kuriuos jų galima vadinti netgi investicija, kuri gali duoti grąžos. Pavyzdžiui, pasikeiktus langus, apšiltinus namą sumažėja sąskaitos už šildymą, įsigijus naujesnį automobilį gali sumažėti išlaidos jo eksploatacijai. Tokia ir turėtų būti atsakingo skolinimosi elgsena – skolintis tik neatidėliotiniems projektams.

„Ne problema ir skolinamasis mažesniems pirkiniams, pavyzdžiui, buitinei technikai, jeigu sugebi žmogus sugeba skaičiuotis savo mėnesio išlaidas. Mažiausiai prasmingai atrodo paskolos skirtos pramogoms“, – sako banko atstovas.

Skolintis pagal realias galimybes

Šiais tikslais dažniausiai imama ir pirmoji žmogaus paskola. Finansų ekspertai turi svarbių patarimų, kaip nepadaryti klaidų.

„Visų pirma vertėtų įsivertinti, kokią pajamų dalį sudarys pirmoji paskola. Visuomet rekomenduoju, kad paskola ar bendra kelių paskolų vertė sudarytų ne daugiau nei ketvirtadalį (25 procentus) žmogaus gaunamų pajamų. Didesni finansiniai įsipareigojimai verčia žmogų atsisakyti įprasto finansinio komforto, kadangi lėšos, kurios buvo skiriamos tam tikriems pomėgiams ar užsiėmimams, yra skiriamos paskolos padengimui“, – apie finansinius įsipareigojimus kalba „MCapital“ finansų konsultantas N. Murauskas.

Visų antra, N. Murauskas prieš prisiimant skolinimosi įsipareigojimus, rekomenduoja paeksperimentuoti – mažiausiai mėnesį išgyventi iš lėšų, kurios lieka atskaičius paskolos įmokas. Pavyzdžiui, jei žmogaus darbo užmokestis siekia tūkstantį eurų, vieną mėnesį visoms išlaidoms tektų skirti 800 eurų. Jei tokia finansinė situacija yra priimtina, tuomet ir paskolos išmokėjimas nekels psichologinių bei finansinių keblumų.

„Tai labiau subjektyvus vertinimas. Įmokoms skirta dalis priklauso ir nuo pajamų, kurias gauna žmogus. Gaunantiems minimalias pajamas procentinė grąžinimui skirta dalis turėtų būti kuo mažesnė, visai kas kita – jei žmogus kas mėnesį uždirba kelis tūkstančius eurų į rankas. Esant užtikrintam dėl savo ateities pajamų nėra problema skirti ir didesnės dalies pajamų“, – sako R. Norvilas.

Kaip ir visais kitais finansų valdymo atvejais, imant paskolą derėtų rinktis iš mažiausiai dviejų ar trijų pasiūlymų. Tai reiškia, kad rekomenduojama apsilankyti daugiau nei vienoje finansų institucijoje.

Psichologė E. Vaivadaitė priduria, kad finansinė atsakomybė ir branda gali būti išugdoma bet kokiame amžiuje. Tam tereikia sąmoningai ir atkakliai didinti savo finansinį raštingumą – tai yra, visomis įmanomomis priemonėmis gauti žinių apie tai, ko nesuprantame. Taip pat – ugdyti finansinį pasirengimą mokantis taupyti ir skiriant pinigus tik komfortiškam gyvenimui būtinoms išlaidoms bei lavinti finansinę discipliną suvaldant impulsyvų pirkimą. Gali padėti ir tam tikro mąstymo būdo ugdymas: pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, o ne pats tikslas.

Tam pritaria ir R. Norvilas. Pasak jo, svarbu nepasiduoti impulsui, skirti nors vieną dieną apmąstymams, ar tas pirkinys išties reikalingas, ar būsiu pajėgus mokėti ir norėsiu mokėti tokią įmoką kiekvieną mėnesį, kol grąžinsiu paskolą?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujoji poliklinikos vadovė žada permainų
* Vilkaviškio kuopos kariai savanoriai atšventė įkurtuves
* Dėl darbo emigravusius lietuvius keičia atvykėliai iš Ukrainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Kiek laiko per dieną praleidžiate prie televizoriaus?
Iki 1 valandos.
2–3 valandas.
Žiūriu nuolatos.
Televizorius įjungtas kaip fonas.
Visai nežiūriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga projektą vadinti pilotiniu?
Ne, nes su lakūnais čia nėra nieko bendra. Pilotinis projektas – tam tikras veiklos planas. Jei jis pavyksta, sėkmingai dirbama toliau. Taigi projektas ar tyrimas būna bandomasis, o ne pilotinis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas