|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-02-17 08:43
|
|
|
Akistata su saugumiečiais
Žiniasklaida šiandien atakuoja gana svarbią praeities temą – KGB veiklą Lietuvoje. Daugeliui
vyresnės kartos žmonių tai iš tiesų skaudi, šiurpius prisiminimus bei išgyvenimus kelianti tema. Jų
atmintyje dar gyvi žiaurūs pokario vaizdai.
...Ant gatvės grindinio – okupantų kulkų suvarpyti jaunų lietuvaičių kūnai. Greta stovintys tėvai
turi tiek moralinės tvirtybės, kad išsižada kraujuose gulinčių sūnų ir dukrų, nes jų, gyvųjų, laukia
tremtis į Sibiro lagerius, iš kurių mažai kas sugrįždavo. Tačiau, kad ir kaip keista, su okupantais
glaudžiai bendradarbiavo nemažai lietuvių. Jie priklausė įvairioms slaptosioms tarnyboms, tarp jų – ir
KGB. Šie žmonės suteikdavo informaciją apie kiekvieną šeimą, kartais – iš keršto ir klaidingą. Nekalti
žmonės perpildytais ešelonais keliavo į Sibiro lagerius. Vežė mokytojus, teisininkus, karininkus,
ūkininkus, kunigus... Žmonės ėjo į vagonus, nežinodami, kad jie – jau mirtininkai, kad paskutinį kartą
mato savo gimtąjį kraštą, savo vaikus, tėvus. Be teismo, be kaltės jie buvo pasmerkti, nes neįtiko
tuometinei sistemai ar nepatiko okupantų parankiniams.
Neaplenkė ši lemtis ir mūsų šeimos. Nors tėvas buvo eilinis kalvis, ir jam teko pabuvoti Kalinino,
Rževo, Omsko lageriuose.
1958 metais saugumiečiai ir mane išvežė iš pamokų. Tardė visą dieną, primesdami įvairius
kaltinimus, panaudodami fizinį smurtą. Siūlė jiems dirbti, manais už tai žadėjo remti materialiai, padėti
įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą. Tačiau jų pastangos buvo bergždžios – informatoriumi netapau.
Žinoma, atsirado tokių, kurie saugumiečių pažadais susigundė. Žmonės buvo priimami ir į KGB
rezervą, tačiau taip pat tik gavę jų sutikimą. Ir juokas šiandien ima girdint kai kurių aukštų pareigūnų
kalbas, kad į rezervą buvo įrašyti be jų sutikimo.
Šiandien aiškėja Prezidento R.Pakso skandalo priežastys. Aš vertinu tai kaip apsivalymą prieš
ateinant į valdžią būtent kai kuriems KGB rezervistams.
Kai buvo atkurta nepriklausomybė, buvę KGB karininkai buvo pritilę. Vėliau jie pradėjo ypač
reikštis. Nesuvokiu, kaip tokie žmonės pateko į aukščiausius valstybinius postus. Tautos atmintyje
išlikę KGB lyderiai – papulkininkis S.Paulauskas (dabartinio Seimo pirmininko tėvas), papulkininkis
P.Vozbutas, pulkininkas R.Vaigauskas, kiti. Nors tai dabar jau praeitis, kurią galima įvairiai interpretuoti, bet ji tautai paliko itin skaudžių prisiminimų. Buvo sunaikintas kas trečias Lietuvos gyventojas,
sugriauta tūkstančių žmonių likimų.
Dabar labai svarbu, kad visa tai daugiau nepasikartotų tautos istorijoje, kad KGB šmėkla pagaliau
visiems laikams dingtų iš mūsų gyvenimo. O nepriklausomos Lietuvos valdžios viršūnėse turi dirbti tik
dori, sąžiningi, nesusikompromitavę žmonės, ginantys eilinius savo tautos žmones, kuriantys Lietuvos
ateities viziją.
Antanas BIRGIOLAS
Žiniasklaida šiandien atakuoja gana svarbią praeities temą – KGB veiklą Lietuvoje. Daugeliui vyresnės kartos žmonių tai iš tiesų skaudi, šiurpius prisiminimus bei išgyvenimus kelianti tema. Jų atmintyje dar gyvi žiaurūs pokario vaizdai.
...Ant gatvės grindinio – okupantų kulkų suvarpyti jaunų lietuvaičių kūnai. Greta stovintys tėvai turi tiek moralinės tvirtybės, kad išsižada kraujuose gulinčių sūnų ir dukrų, nes jų, gyvųjų, laukia tremtis į Sibiro lagerius, iš kurių mažai kas sugrįždavo. Tačiau, kad ir kaip keista, su okupantais glaudžiai bendradarbiavo nemažai lietuvių. Jie priklausė įvairioms slaptosioms tarnyboms, tarp jų – ir KGB. Šie žmonės suteikdavo informaciją apie kiekvieną šeimą, kartais – iš keršto ir klaidingą. Nekalti žmonės perpildytais ešelonais keliavo į Sibiro lagerius. Vežė mokytojus, teisininkus, karininkus, ūkininkus, kunigus... Žmonės ėjo į vagonus, nežinodami, kad jie – jau mirtininkai, kad paskutinį kartą mato savo gimtąjį kraštą, savo vaikus, tėvus. Be teismo, be kaltės jie buvo pasmerkti, nes neįtiko tuometinei sistemai ar nepatiko okupantų parankiniams.
Neaplenkė ši lemtis ir mūsų šeimos. Nors tėvas buvo eilinis kalvis, ir jam teko pabuvoti Kalinino, Rževo, Omsko lageriuose.
1958 metais saugumiečiai ir mane išvežė iš pamokų. Tardė visą dieną, primesdami įvairius kaltinimus, panaudodami fizinį smurtą. Siūlė jiems dirbti, manais už tai žadėjo remti materialiai, padėti įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą. Tačiau jų pastangos buvo bergždžios – informatoriumi netapau.
Žinoma, atsirado tokių, kurie saugumiečių pažadais susigundė. Žmonės buvo priimami ir į KGB rezervą, tačiau taip pat tik gavę jų sutikimą. Ir juokas šiandien ima girdint kai kurių aukštų pareigūnų kalbas, kad į rezervą buvo įrašyti be jų sutikimo.
Šiandien aiškėja Prezidento R.Pakso skandalo priežastys. Aš vertinu tai kaip apsivalymą prieš ateinant į valdžią būtent kai kuriems KGB rezervistams.
Kai buvo atkurta nepriklausomybė, buvę KGB karininkai buvo pritilę. Vėliau jie pradėjo ypač reikštis. Nesuvokiu, kaip tokie žmonės pateko į aukščiausius valstybinius postus. Tautos atmintyje išlikę KGB lyderiai – papulkininkis S.Paulauskas (dabartinio Seimo pirmininko tėvas), papulkininkis P.Vozbutas, pulkininkas R.Vaigauskas, kiti. Nors tai dabar jau praeitis, kurią galima įvairiai interpretuoti, bet ji tautai paliko itin skaudžių prisiminimų. Buvo sunaikintas kas trečias Lietuvos gyventojas, sugriauta tūkstančių žmonių likimų.
Dabar labai svarbu, kad visa tai daugiau nepasikartotų tautos istorijoje, kad KGB šmėkla pagaliau visiems laikams dingtų iš mūsų gyvenimo. O nepriklausomos Lietuvos valdžios viršūnėse turi dirbti tik dori, sąžiningi, nesusikompromitavę žmonės, ginantys eilinius savo tautos žmones, kuriantys Lietuvos ateities viziją.
Antanas BIRGIOLAS
Publikuota: 2005-02-17 08:43:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|