Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-30 17:25

---

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokytoja Asta Kalasauskienė sakė, jog nelengva spėti perprasti visas naujoves, kurios įdiegiamos naujausiuose kompiuteriuose.

Autorės nuotr.

Tai – kaip pagarba

Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai informatikos dalykas įtrauktas į privalomą ugdymo programą. Šie mokslo metai dešimtieji, kai informatiką Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje dėsto mokytoja Asta Kalasauskienė. Mokytojų dienos proga jai buvo įteiktas Marijampolės apskrities viršininko padėkos raštas už kūrybišką ir nuoširdų darbą organizuojant Marijampolės jaunųjų programuotojų konkursą.

Dėl apdovanojimo mokytoja sako esanti laiminga, nes pasijuto labai pagerbta, kadangi ta pačia proga padėkos raštus gavo ir jos buvusios mokytojos iš Gražiškių vidurinės mokyklos Benjamina Politienė, Vidutė Tamošaitienė ir Nina Žemaitienė.



Į namus neparsineši

Programuotojų konkursas – tik dalelė to, į ką pasinėrusi mokytoja Asta Kalasauskienė. Kiekvieną dieną iki vėlumos, net šeštadieniais, rasi ją mokykloje prie kompiuterių. Kartais būna taip, kad savi vaikai – ketvirtokas Martynas ir antrokas Mantas – kitoje klasėje prie kompiuterių žaidžia, o mama dirba.

Apie užsibuvimą mokykloje mokytoja sakė, jog informatika – toks dalykas, kai mokinio darbo kaip sąsiuvinio į namus neparsineši, reikia tikrinti kompiuteryje. Be to, į klasę užbėga pasikonsultuoti jaunųjų programuotojų respublikinės mokyklos klausytojai, įvairių konkursų dalyviai. Ji pati keleri metai yra Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centro vykdomos pedagogų švietimo programos nuotolinio mokymosi lektorė, todėl tenka tikrinti ir taisyti kursų klausytojų darbus.

Mokytoja jaučiasi pamaloninta, kad nuo pavasario jos klasėje pastatyti ir jai patikėti naujausi kompiuteriai, sujungti į tinklą.



Rengė užduotis „Bebrui“

Tris praėjusios savaitės dienas – spalio 26, 27 ir 28 – vyko trečiasis tarptautinis informacinių technologijų konkursas „Bebras“. Dar birželio mėnesį Asta Kalasauskienė buvo pakviesta į Pasvalio rajone, Balsiuose, vykusį seminarą-stovyklą. Seminaro dalyviai, pasiskirstę į kelias darbo grupes, rengė šio konkurso užduotis. Kartu važiavo ir kybartietė informatikos mokytoja Ina Paulikaitienė. Mokytojos vežėsi jau sukurtų užduočių. Ką organizatoriai atrinko konkursui, paaiškėjo tik jo metu.



Nepraranda vilties

Mokytoja su mokiniais nepaprastai džiūgavo 2004 metų birželio pabaigoje, kai sužinojo, jog Lietuvos vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizatorių asociacijos konkurse laimėjo pagrindinį prizą – kelionę aplink pasaulį. Projekto vadovas R.Varanauskas tada ir „Santakos“ laikraščio redakcijai tvirtino, jog pažadas bus įvykdytas per rudens arba žiemos atostogas. Tačiau jau prabėgo ketverios atostogos, o mokytoja vis dar visais įmanomais būdais bando išpešti pažadėtą kelionę. Dėl neištesėto pažado ir neatsakingo suaugusiųjų poelgio ji pati nesmagiai jaučiasi prieš vaikus, bet nepraranda vilties, kad prizą atgaus.

Šiemet mokytoja su mokiniais dalyvauja respublikos mokyklų internetinių svetainių konkurse ir iki spalio 31 d. turėjo pateikti darbus. „Esame užsibrėžę tikslą patekti į dešimtuką“, – pilna optimizmo mokytoja Asta. Kaip ir ankstesniais metais, moksleiviai vėl dalyvaus kalėdinės pasakos kūrimo konkurse.



Ruošiasi jubiliejinei konferencijai

Prieš porą savaičių paskelbta J.Kazicko programuotojų konkurso data – 2007 metų kovo 30-oji. „Kadangi regioninis konkursas vyks penktą kartą, tai penkmečio proga mūsų mokykloje bus organizuojama respublikinė informacinių technologijų konferencija, į kurią turėtų atvykti visų regionų bei J.Kazicko fondo atstovai. Kauno technologijos universiteto dėstytojai šio programuotojų konkurso dalyviams paruošia užduotis ir įvertina darbus, o šeši geriausiai pasirodę moksleiviai, jei turi noro, be konkurso priimami studijuoti į informacinių technologijų specialybes“, – pasakojo mokytoja apie konkursą. Ji pasidžiaugė, kad užpernai ir pernai šiame konkurse geras žinias parodžiusios mergaitės įstojo studijuoti ne tik į KTU, bet ir į Vilniaus universiteto programuotojų sistemų specialybę.



Imli jaunoji karta

Mokytoja Asta tik nusijuokia, kai sakau, jog kas kitas, jei ne ji turėtų būti gerai perpratusi kompiuterius. Priešingai, prisipažįsta, jog daugiau nežinanti, negu žinanti, nes pastaruoju metu perprasti spartų sistemų vystymąsi nepadeda net dviejų universitetų diplomai. Vaikai imlūs naujovėms, žino įvairių dalykų daugiau, nei reikia pagal programą.

„Su pavasarį mokyklą baigusiais dvyliktokais išėjo visa informatikų grupė. Bet dabar yra didesnė galimybė atsirinkti gabius ir besidominčius vaikus nuo penktos klasės, kadangi penktokams dėstomos informacinės technologijos“, – savo kasdienybe dalijosi mokytoja.



Mokytojos pavyzdys

Jei ne vyro ir šeimos moralinis palaikymas, Astai sunkiau būtų buvę baigti antrąjį universitetą – 2004 metais VVPU ji įgijo ir informatikos mokytojo specialybę, kurios reikalingumą padiktavo laikas ir aplinkybės.

Kai mokytoja 1997 metais pradėjo dirbti „Žiburyje“, ši vidurinė mokykla buvo įsijungusi į „Socrates“ kalbinį projektą ir bendradarbiavo su danais, iš kurių gavo kompiuterių, todėl Astai teko juos įdiegti ir sukurti bazę.

Kas įžiebė norą būti mokytoja?

– Turbūt tai Gražiškių vidurinės mokyklos, kurią baigiau, lietuvių kalbos mokytojos Vidos Brūzgienės nuopelnas. Ji įtikino, kad sėdėčiau viename suole su mokiniu, kuriam mokslai nelabai sekėsi, ir po dvejų metų vargų šiaip taip problemą įveikėme. Toji mokytoja man yra pavyzdys geriausio mokytojo, kokį tik galima turėti, – prisiminė pašnekovė.



Kompiuterį parodė studentai

Susidomėjimas informacinėmis technologijomis atėjo palaipsniui. Kai Asta buvo abiturientė, kaimo mokyklose buvo pradėta mokyti informatikos. Gražiškių mokykloje dirbo mokytojai Liucija ir Vyturys Jaručiai. „Tai jie, buvę Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentai, mums į kaimą 1988 metais atvežė parodyti kompiuterį. Kai pamačiau ir pirmą kartą prisėdau prie jo, pasidarė įdomu. Paskui man, kaimo mokyklos moksleivei, be korepetitorių ir papildomo ruošimosi pasisekė puikiai išlaikyti stojamuosius egzaminus į Vilniaus universiteto matematikos specialybę“, – dalijosi prisiminimais mokytoja.

Studijuodama apie savo kompiuterį net nesvajojo, prie Universitete esančių kompiuterių studentai susidarydavo eilę, naktimis sėdėdavo, kad tik išmoktų juo dirbti.



Įpratusi dirbti

Asta sako, jog jai laikyti egzaminai nesisapnuoja. Veikiau į sapnus ateina mokinių egzaminai ir įskaitos. Mat vaikai jaučiasi prieš egzaminus laisviau nei pati mokytoja. Kartais tenka ilgokai papildomai dirbti ir su vienu mokiniu.

Mokytoja prašė jos neklausinėti apie kompiuterinius žaidimus – nežino jų ir nemėgsta, nes bet koks prisėdimas prie jų suėstų ir taip brangų laiką bei gadintų sveikatą, gali būti, kad atsirastų priklausomybė. Specialistė nemano, jog vaikų pomėgis kompiuteriniams žaidimams yra kažkoks baubas. „Baubas yra ir bet kuris kitas dalykas, jei neprotingai juo naudojamasi“, – sakė ji.

Pirmąjį asmeninį kompiuterį Asta įsigijo užsidirbusi pinigų. „Taip nebuvo ir nesu įpratusi, kad kažkas kažką duotų, viską užsidirbame patys“, – pasakojo mokytoja, prisipažindama, kad šakočių kepimas nuo studijų laikų jai liko jau tik kaip pomėgis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---