„Santaka“ / Tegul plevena atminimo ugnelės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-30 17:24

Dalinkitės:  


Tegul plevena atminimo ugnelės



Laiko ratas vėl atsisuko ties būties ir nebūties sąvokų ryškiausio suvokimo tašku – Visų Šventųjų diena, Vėlinėmis.

Šiomis dienomis, regis, vėl esame visi drauge – gyvieji ir mirusieji. Tai susikaupimo, mirusiųjų prisiminimo ir maldos už juos metas. Visi liūdesio kupinomis širdimis susikaupiame maldai už išėjusius Anapilin mums artimus žmones. Jų atminimui uždegame žvakeles – pagarbos ir prisiminimo simbolį. Kiekvienas kapas, išpuoštas rudens žiedais, skendi žvakučių šviesoje. Jų mirgesys mirusiųjų poilsio vietoje toks ryškus, tarsi dangus su žeme būtų susikeitę vietomis. Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis kapinės būna pačios gražiausios.

Liūdna pasidaro, kai greta puošnių kapų pamatai vieną kitą apleistą, niekieno neprižiūrimą kapą. Tai įspėjantis ženklas, kad čia palaidotų žmonių niekas neprisimena. Padėkime nors vieną žiedą, uždekime žvakelę ir ant šių kapų. Kai iškeliausime Amžinybėn, gal ir prie mūsų kapo kažkas ateis, uždegs žvakutę, padės gėlės žiedą, sukalbės maldą.

Vėlinių dieną einame į kapines, vedami kaltės ir atgailos, norėdami atrasti savo sielos ramybę, tapti geresniais ir žmoniškesniais. Stovime prie savo artimųjų kapų ir ne vienas sau priekaištaujame, kad išėjusiems galėjome būti paslaugesni, geresni, jautresni, nuoširdesni, padaryti ką nors gero. Čia, kapinėse, geriau suvokiame gyvenimo esmę – pajuntame norą neišeiti Anapilin, nepalikę jokių pėdsakų nei žmonių širdyse, nei kasdienybės istorijoje.

Bėgant metams, vis daugiau skausmo ir liūdesio patiriame, netekdami mums brangių žmonių, ir vis aiškiau suvokiame, kad ateis ir mūsų valanda. Anot poeto Justino Marcinkevičiaus, „yra tik trys dalykai: blogis, gėris ir mirtis. Žmogus taip vikriai sukinėjasi tarp jų, kad apgauna ir gėrį, ir blogį. Tiktai mirties vis niekaip neapgauna. Ji baisiausiai apiplėšia ir apvagia žmogų.“ Nėra dienos, kad kurio nors iš mūsų širdies nesudilgintų skaudi žinia: „staiga mirė“, „nužudė“, „žuvo avarijoje“, „pakirto ilga ir sunki liga“. Beveik kasdien Anapilin išeina kažkuris iš tų, su kuriais greta gyvenome, kartu dirbome, bendromis jėgomis stengėmės nugalėti rūpesčius, sunkumus, nesėkmes, kartu leidome laisvalaikio valandas. Stovėdami prie savo artimųjų kapų pajuntame skaudų laikinumą šioje žemėje.

Tad kol dar neatsidūrėme prie nebūties ribos, būkime pakantesni vieni kitiems, suraskime laiko dažniau pabendrauti su draugais, mums brangiais ir artimais žmonėmis, su tais, su kuriais siekiame bendrų tikslų visų žmonių gerovei. Kol dar nevėlu, kol esame kartu, dalykimės žmogiškąja šiluma, gerumu, būkime paslaugesni vieni kitiems.

Norisi padėkoti bendruomenėms, seniūnams, kurie rūpinanasi kapinių aplinka, ją tvarko, puošia ne tik mirusiųjų pagerbimo dienomis, bet ir visus metus. Mūsų visų pareiga rasti laiko šiam kilniam darbui.

Mirusiųjų pagerbimo dieną sukalbėkime „Amžiną atilsį“ jau išėjusioms gerosioms motinoms, atvėrusioms mums gyvybės stebuklą. Pasimelskime už brangius tėvelius, sunkiai pelniusius šeimai kvepiančios duonos riekę, už seses ir brolius. Sukalbėkime maldą už nešusius tautai šviesą, mokslą ir laisvę. Už tuos, kurių niekas neprisimena, už kuriuos niekas nesimeldžia.

Tegul ant visų kapų plevena atminimo ugnelės...



Algirdas BAGUŠINSKAS

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas