„Santaka“ / Kur link rieda Europos pramonės traukinys? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Kur link rieda Europos pramonės traukinys?

Nors nerimą kelia kai kurios tendencijos – senėjant Europos visuomenei mažėja ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius, aštrėja technologinė kova su JAV ir kai kuriomis Azijos šalimis – Europos pramonė išlieka stipri ir toliau pirmauja nemažai pasaulio pramonės sektorių. Pramonei tenka du trečdaliai Europos Sąjungos eksporto, joje dirba 32 mln. žmonių. Dėl šios priežasties pramonė yra vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų , o pagrindinis veiksnys pramonei išlaikyti ir padidinti savo konkurencinį pranašumą – švietimo sistemos tobulinimas ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimas.

Įvairiomis paramos priemonėmis pramonei Europos Komisija skatina investicijas į švarias ir skaitmenines technologijas bei inovacijas. Kartu, tausojant gamtos išteklius, siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, kai iš pramoninių atliekų gaminama nauja produkcija.

Lietuvos inžinerinė pramonė yra šio europinio pramonės traukinio sąstato dalis. Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga ir Europos, ir Lietuvos pramonė. Šiuometinis Europos ir Lietuvos inžinerinės pramonės augimas yra stipriai veikiamas pramonės skaitmeninimo efekto. Augo beveik visi apdirbamosios gamybos sektoriai. Didžiausią procentinį augimą demonstruoja metalo apdirbimo, optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės.

Inžinerinės pramonės sektoriuje šis augimas siekia apie 10 proc. kasmet. Tačiau kaip ir Europa susiduriame su rimtais uždaviniais ketvirtosios pramonės revoliucijos procesams paspartinti. Visų pirma – tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumas, nuo kurio kenčia ir Lietuva, ir kitos Europos šalys.

Europos inžinerinės pramonės darbdaviai ir darbuotojai (atstovaujami Europinių organizacijų CEEMET ir „IndustryAll“) vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių skaitmeninimo nulemtų iššūkių, su kuriais susiduria Europos pramonė, yra tinkamų darbuotojų įgūdžių, žinių ir kompetencijos užtikrinimas. Šiame pareiškime teigiama, kad būtina sukurti švietimo ir mokymo sistemas, kurias taikant mokymas atitiktų sparčiai evoliucionuojančius darbo rinkos poreikius, ypač įmonėms patiriant gilų ir spartų skaitmeninimo procesą. Tad norint pasiekti gerą profesinio orientavimo ir mokymo kokybę lemiamu veiksniu taps bendradarbiavimas tarp švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų bei pramonės atstovų.

Lietuvai taip pat aktuali bendra europinė tendencija, rodanti, kad šiuo metu daugiau nei pusė pramonės sektoriuje dirbančių žmonių neturi tinkamų skaitmeninių gebėjimų, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas – taip pat vienas svarbesnių šiandienos uždavinių. Lietuvos atveju situaciją paaštrina ir nelanksti švietimo sistema, kurios pritaikymas prie revoliucijos „Pramonė 4.0“ keliamų iššūkių užtrunka per ilgai. Senosiose pramoninėse Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, susigriebta ir imta stiprinti pažangų profesinį bei dualinį mokymą ir mokymąsi pameistrystės būdu. Tuo tarpu Lietuvoje programų kūrimas užtrunka metų metus, mokytojų kompetencijų ugdymas ilgą laiką buvo sustojęs ir tik pastaruoju metu susigriebta tai padaryti, specializuota – inžinerinė profesinio mokymo literatūra – pasenusi.

Siekiant taisyti padėtį Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ragina Švietimo ir mokslo ministeriją, sparčiau steigti Inžinerinės pramonės profesinių kompetencijų centrą, nes dabartinių profesinių mokyklų darbas nebeatitinka verslo ir šalies ūkio poreikių ir reikalauja greitesnės pertvarkos. Čia LINPRA galėtų prisidėti parengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, dalyvauti peržiūrint mokymo programas ir turinį.

Dar vienas labai svarbus mūsų laukiantis uždavinys – skaitmeninių inovacinių centrų (SIC) kūrimas ir jų integravimas į besikuriantį Europos SIC tinklą. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, reikia suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeniniai inovaciniai centrai, sutelkiantys bendram darbui geriausius išmaniosios gamybos, robotikos, duomenų debesijos ir lazerių technologijų novatorius. Europos Komisija investicijoms į nacionalinius ir regioninius SIC yra numačiusi 5, 5 mlrd. eurų, būtina pasinaudoti šiuo finansavimo šaltiniu.

Tikimės, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė skirs deramą dėmesį „Pramonė 4.0“ komisijos ir koordinacinės darbo grupės darbui, o pramonės konkurencingumo padidinimas bus pirmojo prioriteto darbas. Svarbu, kad skaitmeninė pramonės transformacija Lietuvoje taptų realybe, o mūsų lietuviškos įmonės – dar stipresne bendros Europos pramonės vertės kūrimo grandinės dalimi.



Gintaras Vilda,

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas