„Santaka“ / ATODANGOS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-11-03 16:03

Dalinkitės:  



ATODANGOS

Ar Katalonija taps nepriklausoma valstybe?



Realios Katalonijos nepriklausomybės tikimybė nėra didelė, bet politinio stabilumo tikėtis Ispanijoje artimiausiu metu nereikėtų.

Spalio 27 dieną Katalonijos regioninis parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Toks sprendimas priimtas nepaisant fakto, jog bendro susitarimo nebuvo, nes didelė dalis Katalonijos nenori nepriklausomybės. Tą įrodo ne tik protestai gatvėse, bet ir faktas, kad regioniniame parlamente „už“ balsavo tik 70 atstovų iš 135. Be to, Katalonijos valdžia pasirėmė spalio pradžioje vykusiu chaotišku referendumu, kuriame balsavo vos apie 40 proc. katalonų. Tiesa, iš jų 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Manoma, jog didžioji dalis neatėjusiųjų taip elgėsi ne tik baimindamiesi susirėmimų, bet ir paprasčiausiai nenorėdami paremti iniciatyvos.

Centrinė Ispanijos valdžia paskelbė, kad toks Katalonijos parlamento sprendimas yra neteisėtas. Iškart po to regione įvestas tiesioginis valdymas, kitaip tariant, regiono autonomija suspenduota, o teisė priimti sprendimus perėjo Madridui. Taip pat pranešta, jog Katalonijoje dar iki Kalėdų įvyks pirmalaikiai regioniniai rinkimai, po kurių tikimasi tęsti dialogą ir išspręsti konfliktą.

Ir vis dėlto kodėl nemaža dalis katalonų nori atsiskirti nuo Ispanijos? Yra trys svarbiausios priežastys.

Visų pirma, šis regionas turi istoriškai susiformavusią savitą kultūrą ir kalbą, kurios skiria jį nuo likusios Ispanijos dalies. Pavyzdžiui, mokyklinukai šiame regione mokosi ir laiko egzaminus tik katalonų kalba.

Antra, Katalonija mano, jog atsiskyrimas būtų ekonomiškai naudingas. Šis regionas yra turtingas – jo ekonomika didesnė nei visos Graikijos bei panaši į Airijos bei Danijos. Visgi akcentuojama, kad Katalonijos gyventojai sudaro apie 16 proc. Ispanijos populiacijos, tačiau į bendrą Ispanijos biudžetą kasmet įneša apie 20 proc. visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tad atsiskyrimas, nepriklausomybės šalininkų teigimu, leistų sutaupyti.

Trečia, kadangi Katalonija apibrėžia save kaip atskirą politinį vienetą, atsiranda poreikis savarankiškam interesų atstovavimui, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Tautose. Ispanijos centrinė valdžia, katalonų teigimu, neapgina jų interesų.

Vis dėlto tikėtis, jog Europos žemėlapyje netrukus atsiras nauja valstybė, nederėtų. Tą lemia ne tik aplinkybė, kad pati Katalonija nėra vieninga, bet ir faktas, jog niekas neskubėtų jos pripažinti. Europos Sąjungos (ES) ir atskirų žemyno šalių, taip pat JAV lyderiai pareiškė palaikantys Madridą, o ne katalonus. Priežastis paprasta: baiminamasi, kad Katalonijos nepriklausomybė pradės domino efektą. Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse yra regionų, kurie taip pat norėtų atsiskirti, tad Katalonija taptų jų sėkmės istorija. Be to, Katalonija norėtų likti ES nare, tačiau tapusi nepriklausoma turėtų į šią organizaciją įstoti iš naujo. Galėtume neabejoti, jog Ispanija tam labai priešintųsi.

Tad suirutė Ispanijoje tęsiasi, bet tai nebūtinai reiškia, kad netrukus atsiras nauja valstybė.



Linas KOJALA

Harvardo universiteto tyrėjas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas