|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Kai pavažinėji po kaimus, pažiūri, kaip gyvena šeimos, matai tragišką situaciją: net paprasčiausios krosnies žmonės nepajėgia ar negeba deramai susitvarkyti.
Renata VITKAUSKIENĖ
Prašyti kompensuoti būsto šildymo išlaidas gali ne tik centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, bet ir gyventojai, kurie namus šildosi individualiai kietuoju kuru, dujomis.
„Nuleidus“ kompensuojamų šildymo išlaidų dalies kartelę, sunkiai gyvenantiesiems verta pasidomėti, gal jie yra įgiję teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Teisė į paramą – didesniam skaičiui asmenų
Įsigaliojo nutarimas nepasiturintiems gyventojams, nepriklausomai nuo šildymo būdo, kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 10 proc. (anksčiau buvo 20 proc.) skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio.
Kompensacija už kietąjį ir kt. kurą skiriama remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Jame surašytos visos sąlygos, kurias turi atitikti asmuo, kad įgytų teisę į paramą. Kreiptis reikia į seniūnijos, kurioje asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą, specialistus.
Jeigu asmuo turėjo teisę į kompensaciją už kietąjį kurą, tačiau dėl jos nesuskubo kreiptis, šitą veiksmą padaręs galės gauti kompensaciją ir už praėjusį laiką, bet ne daugiau kaip už 2 mėnesius, praėjusius iki prašymo pateikimo.
Vienam gyvenančiam asmeniui gali būti kompensuojamos išlaidos kietojo kuro kiekiui, skirtam šildyti iki 50 m² jo būsto naudingojo ploto. Jeigu būste gyvena daugiau asmenų, kompensuojama už 38 m² pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui, 12 m² – antram ir po 10 m² trečiam bei kitiems.
Ploto, kuris pagal minėtą įstatymą tampa viršpločiu, šildymo išlaidos nėra kompensuojamos.
Būsto šildymo kompensaciją galima gauti tik tokiu atveju, jei turimas turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Kompensacijos gali kreiptis ir būstą nuomojantys gyventojai, nuomos sutartį įregistravę viešajame registre.
Orientuojasi į malkų kainą
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Kurauskienė, apskaičiuojant būsimos kompensacijos už kietąjį kurą dydį remiamasi mišrių malkų 1 m³ kaina (40, 80 Eur). Pasak specialistės, šita kaina patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos.
Yra savivaldybių, kurios patvirtinusios kur kas platesnį „kainoraštį“. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė šį rugsėjį patvirtino vidutines kuro (mišrių malkų (39, 38 Eur už m³), medienos pjuvenų, durpių briketų, medienos pjuvenų granulių, gabalinių durpių, akmens anglių ir dujų) kainas, kurias taiko nuo spalio 1 d. Dėl kompensacijos sprendžiama įvertinus daugybę duomenų.
Paklausta, kodėl Vilkaviškio „kainoraštyje“ yra tik vienintelės kuro rūšies – mišrių malkų – kaina, nesama ekologiško atsinaujinančio kuro rūšių, A. Kurauskienė sakė: „Klausimas dėl kitų kuro rūšių gal ir svarstytinas. Žmonės tada gautų skirtingas kompensacijas. Kita vertus, labai priklauso, iš kurios pusės į šitą reikalą žiūrėsi. Už gautą kompensaciją žmogus ir dabar gali pirkti kitą kuro rūšį, nebūtinai tik malkas – pateikti kuro pirkimo dokumentus nėra reikalaujama. Nepasiturintiems gyventojams finansiškai yra labai sudėtinga pasikeisti šildymo katilą. Tik vienas kitas paramos gavėjas gali pasistatyti šiuolaikišką įrenginį. Kai pavažinėji po kaimus, pažiūri, kaip gyvena šeimos, matai tragišką situaciją: net paprasčiausios krosnies žmonės nepajėgia ar negeba deramai susitvarkyti.“
Skaičiuoklės išvados pykdo
Paskelbusi apie nuleistą kompensuojamų šildymo išlaidų dalies kartelę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė būsto šildymo išlaidų kompensacijų skaičiuoklę. „Nuo šiol gyventojai patys galės susiskaičiuoti, kokią būsto šildymo kompensaciją jie gautų“, – tvirtinta pranešimuose.
Pasak socialinės paramos srities specialistų, šitos skaičiuoklės „paleidimas“ gyventojams sukėlė nepagrįstų lūkesčių, sumaišties, netgi konfliktų. Mat naudojantis skaičiuokle pakanka nurodyti būsto plotą, jame gyvenančių asmenų skaičių, trijų pastarųjų mėnesių ir atskirai – einamojo mėnesio, nuo kurio kreipiamasi paramos, visas pajamas, mėnesio išlaidas šildymui ir tada jau žiūrėti, ar tikėtis kompensacijos ir maždaug kokio dydžio. Tačiau Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu apibrėžta, kad pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Privalo būti vertinamas registruotas kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai, žemės ūkio technika), nekilnojamasis turtas (žemė, pastatai), pajamos iš žemės, lėšos, skiriamos vaikų išlaikymui, santaupos bankuose ir kt. Kiekvienas kompensacijos skyrimo atvejis yra individualus, tad pernelyg kliautis minėta skaičiuokle nereikėtų.
„Ledo rūmuose“
Labai svarbu, kokia pinigų suma būna įvertinamas paramos prašančiojo turtas, pvz., individualus namas ir sklypas. „Vertė apskaičiuojama pagal tam tikrus koeficientus, niekas į vietą nevažiuoja vertinti. Tokiais atvejais būna, kad remiantis gautais skaičiais tenka konstatuoti, jog kokio itin kuklaus, „paramstyto“ namelio mieste savininkas yra... pernelyg turtingas ir teisės į kompensaciją neturi“, – sakė A. Kurauskienė.
Natūralu, jog tokiais atvejais gyventojai pyksta, specialistams tenka išklausyti priekaištingų klausimų: „Kur tą namą dėti, ar man jo atsikąsti, ar į gatvę eiti?“ Suprantama, kad žmonėms, patiems pasistačiusiems būstą, net ir užspeistiems nepritekliaus, nesinori parduoti šeimos namų ir keltis į mažesnį būstą. Kita vertus, kaime stovinčiam namui rasti pirkėją ne taip jau ir lengva.
Situaciją, į kurią patenka tokie „pernelyg turtingi“ gyventojai, taikliai nusakė kaime gyvenanti mūsų laikraščio skaitytoja: „Taip ir gyvenu savo „ledo rūmuose“.
Išimtys numatytos įstatyme
Kita rajono kaimo gyventoja prasitarė prašiusi seniūnės užtarti žodį, kai bus svarstomas jos prašymas dėl kompensacijos. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriuje pasiteiravome, koks šiuo atveju galėtų būti „užtarimas“.
„Tam tikrų keblumų kyla tada, kai kompensacijos už kietąjį kurą kreipiasi asmenys, gyvenantys sodo nameliuose, o kaimuose – net ir ūkiniuose pastatuose. Tačiau įstatyme numatyta, kad būstas yra gyvenamosios paskirties pastatas, o sodo namelis ar ūkinis pastatas tokiu nelaikomi. Tačiau įstatymas leidžia daryti tam tikras išimtis. Ir mano minėtais, ir kitais kritiniais atvejais, kai žmogaus ar šeimos finansinė padėtis tampa itin sunki, individualiai įvertinama konkreti situacija. Ar išimties tvarka skirti kompensaciją, sprendžiama pagal buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Jis surašomas apsilankius asmens gyvenamojoje vietoje ir yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Pirmiausia paramos prašytojo situacija apsvarstoma seniūnijoje sudarytoje komisijoje, o paskui dar ir Paramos komisijoje Savivaldybėje“, – sakė A. Kurauskienė.
Iš Savivaldybės resursų
Savivaldybės specialistai sakė, kad tada, kai buvo sudaromas šių metų rajono biudžetas, apie pokyčius kompensacijų srityje ir dėl jų išaugsiančias išlaidas dar nebuvo net užuominų. „2017 m. esame numatę skirti iš viso 533 600 Eur kompensacijoms už kietąjį kurą ir centralizuotą šildymą. Galime palyginti: 2016 m. buvo 523 800 Eur. Manome, kad 2017 m. pinigų kompensacijoms Savivaldybė užteks“, – sakė A. Kurauskienė.
Mūsų rajone per 2016 m. kompensacijas už išlaidas centralizuotai tiekiamai šilumai gavo 1162 šeimos (1605 asmenys), o kompensacijas už išlaidas kietajam kurui – 1017 šeimų (3351 asmuo).
SADM prognozuoja, jog šalies mastu prašymų kompensuoti šildymo (centralizuoto, kietuoju kuru, dujomis) išlaidas turėtų būti pateikta gerokai daugiau negu iki šiol, ypač tose savivaldybėse, kur šilumos kaina didelė, o gyventojų pajamos mažos. Nežadama, kad valstybės biudžetas savivaldybėms padengs išlaidas, kurias jos patirs mokėdamos didesnes kompensacijas išaugusiam paramos gavėjų skaičiui. Papildomas sumas savivaldybės turės rasti savuose biudžetuose.
Prašyti kompensuoti būsto šildymo išlaidas gali ne tik centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, bet ir gyventojai, kurie namus šildosi individualiai kietuoju kuru, dujomis. |
„Nuleidus“ kompensuojamų šildymo išlaidų dalies kartelę, sunkiai gyvenantiesiems verta pasidomėti, gal jie yra įgiję teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Įsigaliojo nutarimas nepasiturintiems gyventojams, nepriklausomai nuo šildymo būdo, kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 10 proc. (anksčiau buvo 20 proc.) skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio.
Kompensacija už kietąjį ir kt. kurą skiriama remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Jame surašytos visos sąlygos, kurias turi atitikti asmuo, kad įgytų teisę į paramą. Kreiptis reikia į seniūnijos, kurioje asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą, specialistus.
Jeigu asmuo turėjo teisę į kompensaciją už kietąjį kurą, tačiau dėl jos nesuskubo kreiptis, šitą veiksmą padaręs galės gauti kompensaciją ir už praėjusį laiką, bet ne daugiau kaip už 2 mėnesius, praėjusius iki prašymo pateikimo.
Vienam gyvenančiam asmeniui gali būti kompensuojamos išlaidos kietojo kuro kiekiui, skirtam šildyti iki 50 m² jo būsto naudingojo ploto. Jeigu būste gyvena daugiau asmenų, kompensuojama už 38 m² pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui, 12 m² – antram ir po 10 m² trečiam bei kitiems.
Ploto, kuris pagal minėtą įstatymą tampa viršpločiu, šildymo išlaidos nėra kompensuojamos.
Būsto šildymo kompensaciją galima gauti tik tokiu atveju, jei turimas turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Kompensacijos gali kreiptis ir būstą nuomojantys gyventojai, nuomos sutartį įregistravę viešajame registre.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Kurauskienė, apskaičiuojant būsimos kompensacijos už kietąjį kurą dydį remiamasi mišrių malkų 1 m³ kaina (40, 80 Eur). Pasak specialistės, šita kaina patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos.
Yra savivaldybių, kurios patvirtinusios kur kas platesnį „kainoraštį“. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė šį rugsėjį patvirtino vidutines kuro (mišrių malkų (39, 38 Eur už m³), medienos pjuvenų, durpių briketų, medienos pjuvenų granulių, gabalinių durpių, akmens anglių ir dujų) kainas, kurias taiko nuo spalio 1 d.
Dėl kompensacijos sprendžiama įvertinus daugybę duomenų.
Paklausta, kodėl Vilkaviškio „kainoraštyje“ yra tik vienintelės kuro rūšies – mišrių malkų – kaina, nesama ekologiško atsinaujinančio kuro rūšių, A. Kurauskienė sakė: „Klausimas dėl kitų kuro rūšių gal ir svarstytinas. Žmonės tada gautų skirtingas kompensacijas. Kita vertus, labai priklauso, iš kurios pusės į šitą reikalą žiūrėsi. Už gautą kompensaciją žmogus ir dabar gali pirkti kitą kuro rūšį, nebūtinai tik malkas – pateikti kuro pirkimo dokumentus nėra reikalaujama. Nepasiturintiems gyventojams finansiškai yra labai sudėtinga pasikeisti šildymo katilą. Tik vienas kitas paramos gavėjas gali pasistatyti šiuolaikišką įrenginį. Kai pavažinėji po kaimus, pažiūri, kaip gyvena šeimos, matai tragišką situaciją: net paprasčiausios krosnies žmonės nepajėgia ar negeba deramai susitvarkyti.“
Paskelbusi apie nuleistą kompensuojamų šildymo išlaidų dalies kartelę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė būsto šildymo išlaidų kompensacijų skaičiuoklę. „Nuo šiol gyventojai patys galės susiskaičiuoti, kokią būsto šildymo kompensaciją jie gautų“, – tvirtinta pranešimuose.
Pasak socialinės paramos srities specialistų, šitos skaičiuoklės „paleidimas“ gyventojams sukėlė nepagrįstų lūkesčių, sumaišties, netgi konfliktų. Mat naudojantis skaičiuokle pakanka nurodyti būsto plotą, jame gyvenančių asmenų skaičių, trijų pastarųjų mėnesių ir atskirai – einamojo mėnesio, nuo kurio kreipiamasi paramos, visas pajamas, mėnesio išlaidas šildymui ir tada jau žiūrėti, ar tikėtis kompensacijos ir maždaug kokio dydžio. Tačiau Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu apibrėžta, kad pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Privalo būti vertinamas registruotas kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai, žemės ūkio technika), nekilnojamasis turtas (žemė, pastatai), pajamos iš žemės, lėšos, skiriamos vaikų išlaikymui, santaupos bankuose ir kt. Kiekvienas kompensacijos skyrimo atvejis yra individualus, tad pernelyg kliautis minėta skaičiuokle nereikėtų.
Labai svarbu, kokia pinigų suma būna įvertinamas paramos prašančiojo turtas, pvz., individualus namas ir sklypas. „Vertė apskaičiuojama pagal tam tikrus koeficientus, niekas į vietą nevažiuoja vertinti. Tokiais atvejais būna, kad remiantis gautais skaičiais tenka konstatuoti, jog kokio itin kuklaus, „paramstyto“ namelio mieste savininkas yra... pernelyg turtingas ir teisės į kompensaciją neturi“, – sakė A. Kurauskienė.
Natūralu, jog tokiais atvejais gyventojai pyksta, specialistams tenka išklausyti priekaištingų klausimų: „Kur tą namą dėti, ar man jo atsikąsti, ar į gatvę eiti?“ Suprantama, kad žmonėms, patiems pasistačiusiems būstą, net ir užspeistiems nepritekliaus, nesinori parduoti šeimos namų ir keltis į mažesnį būstą. Kita vertus, kaime stovinčiam namui rasti pirkėją ne taip jau ir lengva.
Situaciją, į kurią patenka tokie „pernelyg turtingi“ gyventojai, taikliai nusakė kaime gyvenanti mūsų laikraščio skaitytoja: „Taip ir gyvenu savo „ledo rūmuose“.
Kita rajono kaimo gyventoja prasitarė prašiusi seniūnės užtarti žodį, kai bus svarstomas jos prašymas dėl kompensacijos. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriuje pasiteiravome, koks šiuo atveju galėtų būti „užtarimas“.
„Tam tikrų keblumų kyla tada, kai kompensacijos už kietąjį kurą kreipiasi asmenys, gyvenantys sodo nameliuose, o kaimuose – net ir ūkiniuose pastatuose. Tačiau įstatyme numatyta, kad būstas yra gyvenamosios paskirties pastatas, o sodo namelis ar ūkinis pastatas tokiu nelaikomi. Tačiau įstatymas leidžia daryti tam tikras išimtis. Ir mano minėtais, ir kitais kritiniais atvejais, kai žmogaus ar šeimos finansinė padėtis tampa itin sunki, individualiai įvertinama konkreti situacija. Ar išimties tvarka skirti kompensaciją, sprendžiama pagal buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Jis surašomas apsilankius asmens gyvenamojoje vietoje ir yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Pirmiausia paramos prašytojo situacija apsvarstoma seniūnijoje sudarytoje komisijoje, o paskui dar ir Paramos komisijoje Savivaldybėje“, – sakė A. Kurauskienė.
Savivaldybės specialistai sakė, kad tada, kai buvo sudaromas šių metų rajono biudžetas, apie pokyčius kompensacijų srityje ir dėl jų išaugsiančias išlaidas dar nebuvo net užuominų. „2017 m. esame numatę skirti iš viso 533 600 Eur kompensacijoms už kietąjį kurą ir centralizuotą šildymą. Galime palyginti: 2016 m. buvo 523 800 Eur. Manome, kad 2017 m. pinigų kompensacijoms Savivaldybė užteks“, – sakė A. Kurauskienė.
Mūsų rajone per 2016 m. kompensacijas už išlaidas centralizuotai tiekiamai šilumai gavo 1162 šeimos (1605 asmenys), o kompensacijas už išlaidas kietajam kurui – 1017 šeimų (3351 asmuo).
SADM prognozuoja, jog šalies mastu prašymų kompensuoti šildymo (centralizuoto, kietuoju kuru, dujomis) išlaidas turėtų būti pateikta gerokai daugiau negu iki šiol, ypač tose savivaldybėse, kur šilumos kaina didelė, o gyventojų pajamos mažos. Nežadama, kad valstybės biudžetas savivaldybėms padengs išlaidas, kurias jos patirs mokėdamos didesnes kompensacijas išaugusiam paramos gavėjų skaičiui. Papildomas sumas savivaldybės turės rasti savuose biudžetuose.
Publikuota: 2017-11-02 10:59:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|