„Santaka“ / Paežerių dvare paminėtos Reformacijos 500-osios metinės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-27 16:31

Dalinkitės:  


Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovo Sigito Šamborskio pakviestas, dvaro menėje giesmes giedojo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

Autorės nuotr.


Paežerių dvare paminėtos Reformacijos 500-osios metinės

Renata VITKAUSKIENĖ

Vilkaviškis neliko nuošalyje Lietuvai minint Reformacijos metus. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje įvyko konferencija „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“. Smagu, kad renginį ir daugybę svečių į Paežerių dvarą bei rajoną „atvežė“ kraštietis.

Konferencija, sutelkusi apie pusantro šimto dalyvių, Paežeriuose surengta neatsitiktinai. Galima sakyti, jog renginį inicijavusios Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis bendraminčius sukvietė į savo gimtinę.

„Paežerių dvarą pasirinkau todėl, kad jau penkios mano tėčio giminės kartos susietos su juo“, – sakė kraštietis S. Šamborskis, pats save pavadinęs „alvitiniu jaunuoliu“. Mat vyras kilęs iš Uosių kaimo, yra mokęsis Alvite.

S. Šamborskis akcentavo, jog Reformacijos 500 metų sukaktis jam labai svarbi ir kaip Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovui, ir asmeniškai, nes jo protėviai – iš Rytų Prūsijos.

Į konferenciją „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“ kaip pagrindinis pranešėjas buvo pakviestas dr. Martynas Purvinas, tiriantis ir populiarinantis Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Už šiuos tyrinėjimus sykiu su žmona architekte Marija Purviniene valstybinę Jono Basanavičiaus premiją pelnęs mokslininkas skaitė pranešimą „Reformacijos postūmis Mažosios Lietuvos susiklostyme“.

Dr. M. Purvinas apžvelgė aplinkybes, kurioms susidėjus kilo religinis sąjūdis – Reformacija. Pranešėjas minėjo itin daug finansinių išteklių reikalavusį bažnytinės valdžios išlaikymą, Dievo „monopolizavimą“. „Paprasti žmonės juto, kad dvasininkija nuo jų tarsi užtvėrė patį Dievą, – kalbėjo pranešėjas. – XVI a. pr. reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią pavyko dar ir todėl, jog Vakarų Europa dėl maro, ekonominių problemų buvo nusilpusi, negaudamas paramos sumenko vienuolius telkęs Kryžiuočių ordinas. Tuo metu jam vadovavęs magistras Albrechtas Brandenburgietis pasinaudojo aplinkybėmis ir įkūrė pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, kurią paskelbė protestantiška.“

Dr. M. Purvino teigimu, lietuviai deramai dar nepagerbė Prūsijos kunigaikštystės kunigaikščio Albrechto, kurio sprendimai davė pradžią lietuvių raštijai, o Lietuva tapo civilizuoto pasaulio dalimi.

Apie šiuos procesus kalbėjo ir S. Šamborskis. „Kunigaikščio Albrechto pakviesti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukė Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir kiti protestantai, vėliau tapę Mažosios Lietuvos kultūros veikėjais. Kunigaikščio rūpesčiu ir lėšomis Martynas Mažvydas parengė ir Karaliaučiuje 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knyga „Katekizmas“. Prūsijos kunigaikštis skyrė lėšų lietuviškoms parapijoms ir pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti. Rėmė reformaciją Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje bei Lenkijoje. Negalime pamiršti tilžiškio Danieliaus Kleino pirmosios lietuviškos gramatikos, Jono Bretkūno Biblijos vertimo, Prūsijos karalienės Luizos įsteigtos Įsruties Karalienės mokytojų seminarijos, kurioje buvo ruošiami lietuvių kalbos mokytojai. Neįkainojamos yra Prūsų Lietuvos spaustuvių pastangos carinės spaudos draudimo gūdmečiais spausdinti lietuvišką žodį“, – akcentavo S. Šamborskis.

Šią savo mokinio mintį plėtojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė, buvusi Alvito mokyklos mokytoja Elena Rupeikienė. Kalbėdama apie Lietuvos valstybės atkūrimo priešaušrį, ji priminė Vilkaviškio krašto knygnešių veiklą.

Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Kaliningrade pirmoji sekretorė Alina Budrauskaitė pastebėjo tendenciją, jog šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas ankstesniajam, kai lietuvybė „keliavo“ iš Karaliaučiaus krašto į Lietuvą. Dabar Lietuvoje gyvenantys lietuviai deda pastangų, kad Kaliningrado srityje įsikūrusių tautiečių vaikai mokėtų lietuvių kalbą, kad nenunyktų papročiai.

„Lietuvybė Karaliaučiaus srityje puoselėjama šiai veiklai atsidavusių žmonių didelėmis pastangomis. Smagu dalį šitų entuziastų matyti konferencijoje, esu jiems dėkinga. Džiaugiuosi, jog palaikote ryšius su lietuviais, gyvenančiais Karaliaučiaus srityje. Šitas ryšys yra labai svarbus“, – pabrėžė LR Generalinio konsulato Kaliningrade atstovė.

Kad lietuvybės apraiškų Kaliningrado srityje esama, tvirtino ir rajono meras Algirdas Neiberka. „Kai viešėjome vieno iš srities miestų, su kuriuo Savivaldybė bendradarbiauja, šventėje, didžiausią įspūdį man paliko ne pats renginys, o tai, jog su lietuviška daina, su lietuviška apranga mus pasitiko lietuvių bendruomenė“, – sakė A. Neiberka.

Vis dėlto Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininko pranešime buvo priekaištų LR Generaliniam konsulatui Kaliningrade dėl nepakankamo dėmesio ginant ir palaikant lietuvybę. Jis taip pat kritikavo Lietuvos reakciją, kai lietuvių kalbos mokytojams, pasiryžusiems dirbti Kaliningrado srityje, atsirado tam tikrų trukdymų dėl vizų. Pasak S. Šamborskio, neva nenorėdama aštrinti santykių su Rusija, mūsų valstybė reagavo pernelyg švelniai.

Viešnia iš Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto, lietuvių kalbos dėstytoja Violeta Lopetienė kalbėjo apie Rytų Prūsijos Reformacijos veikėjų atminimo įamžinimą Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje.

Mūsų rajone dvi dienas vykęs renginių ciklas, skirtas minėti Reformacijos 500-ąsias metines, nors palietė ir lietuvybės puoselėtojų patiriamas problemas, vis dėlto paliko įspūdį apie šventiškai ir prasmingai praleistą laiką. Bendraminčiai – lietuvių kalbos, etnokultūros mokytojai, folkloro atlikėjai, choristai, ansamblių nariai, muzikantai – klausėsi pranešimų jiems rūpimomis temomis, mėgavosi muzika, grožėjosi Paežerių dvaru, aplankė Basanavičynę, sodybą „Karaliaus krėslas“.

Gražiausias mūsų rajono vietas pamatė svečiai iš Kauno, Vilniaus, tautiečiai iš Kaliningrado srities.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas