|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes. Kaip apsaugoti save nuo susirgimo, o susirgus – greičiau pasveikti? Kodėl ne visuomet reikia skubėti gydytis antibiotikais ir kaip atgauti jėgas po ligos?
Virusiniai susirgimai
Virusinės infekcijos pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, sloga, gerklės, galvos skausmas, kosulys. Radikalaus gydymo esant šiems susirgimas nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.
Jeigu temperatūra nėra labai aukšta, sergantysis, pasitaręs su vaistininku, gali savarankiškai vartoti simptominius, būklę lengvinančius medikamentus. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir, žinoma, ilsėtis, jeigu yra galimybė, kelias dienas pabūti ramiai namuose. Sisteminių susirgimų turintys žmonės yra imlesni bet kokioms infekcijoms, tad jiems reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.
Du trečdaliai rudeninių susirgimų yra virusinės kilmės. Šie susirgimai nėra gydomi antibiotikais ir patiems jų savarankiškai vartoti nereikėtų. Neracionalus antibiotikų vartojimas neduoda naudos bei ilgainiui skatina atsparumą jiems. Tik tuomet, kai infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, užsitęsia karščiavimas, kraujo rezultatai rodo uždegiminius rodiklius, prasideda komplikacijos – bakterinė infekcija – yra skiriamas gydymas antibiotikais.
Antibiotikų vartojimo taisyklės
Jeigu liga užsitęsia ir visgi tenka vartoti antibiotikus, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles, padedančias sveikti greičiau.
Geriant antibiotikus būtina vartoti daug skysčių, skatinančių toksinų, organizme susidarančių infekcijos metu, valymąsi. Patariama gerti paprastą gėlą vandenį. Paros norma suaugusiam žmogui – aštuonios stiklinės. Taip pat tinka įvairūs šilti skysčiai – arbatos, sriubos, sultiniai ir t. t.
Taip pat svarbu antibiotikus vartoti reguliariai, pagal paskirtą grafiką. Para turi 24 valandas, tad jeigu antibiotikus reikia gerti du kartus per parą, vadinasi, kas 12 valandų. Gali tekti keltis anksti ryte arba vėlai naktį – trumpo veikimo antibiotikai turi padengti visą parą. Jeigu kažkuris laikotarpis nepadengiamas, vystosi atsparūs bakterijų kamienai ir antibiotikų reikia vis daugiau.
Didžioji dalis antibiotikų vartojami po valgio praėjus 1–2 valandoms arba valgio metu. Visgi yra antibiotikų grupės, kurias reikia griežtai gerti prieš valgį, nes maistas mažina jų veiksmingumą. Dėl šios priežasties svarbu sekti gydytojo ir vaistininko nurodymus. Pasireiškus virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, rekomenduojama naudoti probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas), kurios padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį. Radikalaus gydymo sergant virusinėmis infekcijomis nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.
Pravartu žinoti ir tai, kad kai kurių kitų, reguliariai vartojamų vaistų poveikis, vartojant antibiotikus, gali būti silpnesnis, pavyzdžiui, kontraceptikų, antiepilepsinių vaistų. Taip pat nesiūloma gerti kompleksinių multivitaminų preparatų. Visgi pavieniai elementai, tokie kaip vitaminas D ar vitaminas C tinkami vartoti imuninės sistemos gerinimui.
Kaip „neatkristi“
Persirgus virusine ar bakterine infekcija, kurios gydymui skiriami antibiotikai, padidėja rizika „atkristi“. Antibiotikai mūsų imuninę sistemą taip nuslopina, kad praėjus savaitei po ligos galime vėl susirgti virusine infekcija. Svarbu vengti užkrato šaltinių. Jeigu namuose yra sergantis šeimos narys, būtina dažnai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas. Svarbus yra ir teisingas paties sergančiojo elgesys: čiaudėti reikia į alkūnę, kuria neatidarinėjame durų, neimame daiktų.
Siekiant profilaktiškai apsisaugoti nuo gripo susirgimų, rudenį patariama pasiskiepyti nuo gripo. Dirbant kolektyvuose, dieną praleidžiant kondicionuojamose patalpose, rizika susirgti gripu yra tikrai didelė. Net ir kaukė ar respiratorius 100 proc. neapsaugo nuo užsikrėtimo.
Skiepytis ypač rekomenduojama žmonėms, kurių imunitetas yra silpnesnis, taip pat linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis. Gripas kasmet pasireiškia skirtingomis formomis: būna ir komplikacijų, ir, deja, mirčių. Be to, susirgęs gripu žmogus „iškrenta“ iš savo gyvenimo ritmo, tad geriau apsidrausti ir pasiskiepyti.
Skubioji pagalba
Pasitaiko atvejų, kai ir paprastas peršalimas virsta sunkia liga, ypač, kai pakyla aukšta kūno temperatūra. Visgi ypatingų sveikatos sutrikimų neturintiems suaugusiems žmonėms į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreiptis dažniausiai nėra būtinybės.
Žmonės dažnai išsigąsta kiek aukštesnės temperatūros, nors tai nėra gyvybei pavojinga indikacija. Jeigu ūmi savijauta apima po darbo dienos, galbūt buvo išgertas nepakankamas kiekis skysčių ir jų reikėtų suvartoti daugiau. Ligoninėje pacientui yra duodami tie patys antipiretikai (vaistai nuo karščiavimo), ir jeigu žmogus patiria dehidrataciją, skiriama lašinė infuzija.
Esant aukštai temperatūrai, suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti 500 mg paracetamolio, o jeigu temperatūra nekrenta – 1000 mg. Svarbu neviršyti paros dozės, kuri yra aprašyta vaisto informaciniame lapelyje.
Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes. Kaip apsaugoti save nuo susirgimo, o susirgus – greičiau pasveikti? Kodėl ne visuomet reikia skubėti gydytis antibiotikais ir kaip atgauti jėgas po ligos? |
Virusinės infekcijos pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, sloga, gerklės, galvos skausmas, kosulys. Radikalaus gydymo esant šiems susirgimas nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.
Jeigu temperatūra nėra labai aukšta, sergantysis, pasitaręs su vaistininku, gali savarankiškai vartoti simptominius, būklę lengvinančius medikamentus. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir, žinoma, ilsėtis, jeigu yra galimybė, kelias dienas pabūti ramiai namuose. Sisteminių susirgimų turintys žmonės yra imlesni bet kokioms infekcijoms, tad jiems reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.
Du trečdaliai rudeninių susirgimų yra virusinės kilmės. Šie susirgimai nėra gydomi antibiotikais ir patiems jų savarankiškai vartoti nereikėtų. Neracionalus antibiotikų vartojimas neduoda naudos bei ilgainiui skatina atsparumą jiems. Tik tuomet, kai infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, užsitęsia karščiavimas, kraujo rezultatai rodo uždegiminius rodiklius, prasideda komplikacijos – bakterinė infekcija – yra skiriamas gydymas antibiotikais.
Jeigu liga užsitęsia ir visgi tenka vartoti antibiotikus, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles, padedančias sveikti greičiau.
Geriant antibiotikus būtina vartoti daug skysčių, skatinančių toksinų, organizme susidarančių infekcijos metu, valymąsi. Patariama gerti paprastą gėlą vandenį. Paros norma suaugusiam žmogui – aštuonios stiklinės. Taip pat tinka įvairūs šilti skysčiai – arbatos, sriubos, sultiniai ir t. t.
Taip pat svarbu antibiotikus vartoti reguliariai, pagal paskirtą grafiką. Para turi 24 valandas, tad jeigu antibiotikus reikia gerti du kartus per parą, vadinasi, kas 12 valandų. Gali tekti keltis anksti ryte arba vėlai naktį – trumpo veikimo antibiotikai turi padengti visą parą. Jeigu kažkuris laikotarpis nepadengiamas, vystosi atsparūs bakterijų kamienai ir antibiotikų reikia vis daugiau.
Didžioji dalis antibiotikų vartojami po valgio praėjus 1–2 valandoms arba valgio metu. Visgi yra antibiotikų grupės, kurias reikia griežtai gerti prieš valgį, nes maistas mažina jų veiksmingumą. Dėl šios priežasties svarbu sekti gydytojo ir vaistininko nurodymus. Pasireiškus virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, rekomenduojama naudoti probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas), kurios padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį.
Radikalaus gydymo sergant virusinėmis infekcijomis nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.
Pravartu žinoti ir tai, kad kai kurių kitų, reguliariai vartojamų vaistų poveikis, vartojant antibiotikus, gali būti silpnesnis, pavyzdžiui, kontraceptikų, antiepilepsinių vaistų. Taip pat nesiūloma gerti kompleksinių multivitaminų preparatų. Visgi pavieniai elementai, tokie kaip vitaminas D ar vitaminas C tinkami vartoti imuninės sistemos gerinimui.
Persirgus virusine ar bakterine infekcija, kurios gydymui skiriami antibiotikai, padidėja rizika „atkristi“. Antibiotikai mūsų imuninę sistemą taip nuslopina, kad praėjus savaitei po ligos galime vėl susirgti virusine infekcija. Svarbu vengti užkrato šaltinių. Jeigu namuose yra sergantis šeimos narys, būtina dažnai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas. Svarbus yra ir teisingas paties sergančiojo elgesys: čiaudėti reikia į alkūnę, kuria neatidarinėjame durų, neimame daiktų.
Siekiant profilaktiškai apsisaugoti nuo gripo susirgimų, rudenį patariama pasiskiepyti nuo gripo. Dirbant kolektyvuose, dieną praleidžiant kondicionuojamose patalpose, rizika susirgti gripu yra tikrai didelė. Net ir kaukė ar respiratorius 100 proc. neapsaugo nuo užsikrėtimo.
Skiepytis ypač rekomenduojama žmonėms, kurių imunitetas yra silpnesnis, taip pat linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis. Gripas kasmet pasireiškia skirtingomis formomis: būna ir komplikacijų, ir, deja, mirčių. Be to, susirgęs gripu žmogus „iškrenta“ iš savo gyvenimo ritmo, tad geriau apsidrausti ir pasiskiepyti.
Pasitaiko atvejų, kai ir paprastas peršalimas virsta sunkia liga, ypač, kai pakyla aukšta kūno temperatūra. Visgi ypatingų sveikatos sutrikimų neturintiems suaugusiems žmonėms į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreiptis dažniausiai nėra būtinybės.
Žmonės dažnai išsigąsta kiek aukštesnės temperatūros, nors tai nėra gyvybei pavojinga indikacija. Jeigu ūmi savijauta apima po darbo dienos, galbūt buvo išgertas nepakankamas kiekis skysčių ir jų reikėtų suvartoti daugiau. Ligoninėje pacientui yra duodami tie patys antipiretikai (vaistai nuo karščiavimo), ir jeigu žmogus patiria dehidrataciją, skiriama lašinė infuzija.
Esant aukštai temperatūrai, suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti 500 mg paracetamolio, o jeigu temperatūra nekrenta – 1000 mg. Svarbu neviršyti paros dozės, kuri yra aprašyta vaisto informaciniame lapelyje.
Publikuota: 2017-10-27 10:33:59
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|