|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Iniciatyvos
|
|
|
Renata VITKAUSKIENĖ
Kas neseniai važiavo į Klausučių kaimą, negalėjo nepastebėti, kaip solidžiai dabar pažymėta jo pradžia. Atnaujintas ne tik senasis seniūnijos centro riboženklis – jo papėdė papuošta Klausučių herbu.
Kaimas taip pasipuošė dėl dviejų priežasčių. Pirmoji ta, kad vietiniai žmonės nori gyventi gražioje aplinkoje ir nesibodi dėl to padirbėti. Be to, šį rudenį suėjo 10 metų, kai Klausučiai turi oficialiai patvirtintą herbą ir vėliavą.
Visiems jau įprasta, jog Klausučių kaimas šiltuoju metų laiku puošiasi gėlėmis, žiemą žiba girliandų šviesomis. Prieš kelerius metus gėlių kompozicijomis pradėta puošti ir Klausučių kaimo ribą žyminčio ženklo papėdę. Idėja toje vietoje sodinti augalus nepasiteisino – jie skurdo. Mintis dekoruoti akmenėliais taip pat nebuvo gera. Tiesa, būta dar kitokio siūlymo. „Kai kurie gyventojai sakė, kad senais laikais pastatytą, raudonai ir baltai nudažytą ženklą su Klausučių vardu būtų geriausia tiesiog nugriauti“, – sakė Klausučių seniūnė Gema Skystimienė.
Vis dėlto pasirinkta kaimo „vizitinę kortelę“ ne griauti, o tvarkyti. Jau kurį laiką buvo svarstoma idėja betoninio ženklo papėdę papuošti Klausučių seniūnijos herbu, tik nesugalvota, iš ko komponuoti jo vaizdą.
Mintis herbo skydą padaryti iš trinkelių kilo Klausučių kaimo bendruomenės pirmininkui Ramūnui Puodžiūnui. Rekonstruojant Jono Basanavičiaus aikštę atliko senų trinkelių, tad nušveistos jos puikiausiai tiko naudoti dar kartą. „Norėjosi, jog herbas prie įvažiavimo į kaimą būtų ilgaamžis, puošnus tiek žiemą, tiek vasarą, – sakė sumanymo autorius. – Kadangi 2017-ieji – Klausučių herbo 10-mečio metai (2007 m. spalio 25 d. Heraldikos komisija aprobavo Klausučių herbo etaloną, parengtą dailininko Rolando Rimkūno), užsibrėžėme idėją žūtbūt įgyvendinti šiemet.“
Kad galėtų realizuoti sumanymą, entuziastams prireikė profesionalų pagalbos. Reikėjo apskaičiuoti, kokio dydžio turėtų būti herbas, jo simboliai, siekiant išlaikyti proporcijas ir kad galutinis vaizdas ant horizontalios, kiek nuožulnios plokštumos pagal matmenis vizualiai derėtų su stovinčiu ženklu, neatrodytų nei per didelis, nei per mažas. Šitą darbą padarė Vilkaviškio kultūros centro dailininkė Ingrida Bunikienė.
R. Puodžiūnas juokėsi, jog dabar, po visų darbų, net ir iš miego prikeltas pasakytų: herbo skydas yra 5 m iš 4 m, dobilo lapas – 65 cm. Bendruomenės pirmininkas labai džiaugėsi suradęs ir daugiau bendraminčių.
„Išgirdęs prašymą padaryti tvirtą trinkelių pagrindą herbui, Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis tokį darbą pavadino iššūkiu, tačiau sutiko padėti. Komunalininkai ėmė ir padarė“, – pasakojo R. Puodžiūnas.
Trinkeles suklojus pagal reikalingą formą, simbolinius piešinius – dobilo lapelius, upes – herbo skyde piešė patys Klausučių bendruomenės žmonės ir vadovas, seniūnijos darbuotojos. „Su teptukais, voleliais ėjome keliaklupsti, kol ant grindinio perkėlėme simbolius. Juos dažėme specialiais dažais, kad herbo spalvos nebluktų nuo saulės ir kad jų nenuplautų lietus“, – pasakojo R. Puodžiūnas.
Tiesa, praėjo gal pusantro mėnesio, kol entuziastai ant trinkelių pagrindo herbą nupiešė. Mat pradėtą darbą labai gaišino nesibaigiantys vasaros ir rudens lietūs.
Trys vingiuotos sidabrinės juostos vaizduoja per Klausučių seniūniją tekančias Šeimenos, Širvintos ir Šešupės upes, aštuonias kaimo bendruomenes simbolizuoja aštuoni aukso spalvos dobilo lapeliai. Atnaujintas ir senasis ženklas su užrašu „Klausučiai“. Jis perdažytas žalia ir balta spalvomis. Raudonos visai atsisakyta, nes ji nederėjo prie Klausučių herbo spalvų. Užsispyrus galima išsiversti ir su nedideliais pinigais. Svarbu kūryba ir daug darbo!
Kad darbas būtų visiškai baigtas, dar reikia atvežti žemių, pasėti veją. Tai ketinama padaryti pavasarį. Seniūnė G. Skystimienė turi minčių ateityje visą kompoziciją apšviesti.
Klausučių heraldikos ženklų dešimtmetį su bendruomene planuojama minėti 2018-aisiais, per tradicinę vasaros šventę. Ji rengiama kas antri metai, tad galima sakyti, jog šiemetinis darbas herbu puošiant vietovę yra vienas iš šventės paruošiamųjų žingsnių ir priminimas gyventojams apie heraldikos sukaktį, pastanga vietiniams žmonėms ir svečiams parodyti, ką kaimas turi gražaus. Beje, Klausučius, jų istoriją puoselėjantys žmonės jau galvoja ir apie 2020 m., kai ši gyvenvietė minės savo 100-metį.
Ir seniūnė, ir R. Puodžiūnas pasakodami apie atliktą darbą vienu balsu akcentavo sutelktas kaimo bendruomenės, seniūnijos, komunalininkų pastangas, savo pačių atkaklumą siekti tikslo ir nė kiek nesureikšmino finansinės reikalo pusės. Beje, išlaidų patirta visai nedaug, jos siekė gal apie porą šimtų eurų. „Jeigu turi mintį, turi užsispyrimo, idėją įgyvendinti gali ir su nedideliais pinigais. Svarbiausia – daug darbo. Kūryba ir darbas“, – tvirtino R. Puodžiūnas.
Kūrybingos ir ūkiškos Klausučių bendruomenės pavyzdys paskatino grįžti prie minčių apie Vilkaviškio miesto ribų žymėjimą. R. Puodžiūnas, kuris yra ir rajono Savivaldybės tarybos narys, sakė jau gal kokius keturis kartus kėlęs šitą klausimą politikų rate.
Pašnekovas visiškai pritaria minčiai, kad kol brandinamos būsimų miesto riboženklių idėjos, projektai ir kol įvyks tokiais atvejais būtina ne viena biurokratinė procedūra, nėra jokios prasmės Vilkaviškio prieigas „puošti“ aprūdijusiomis metalo „skulptūromis“. Kol nėra nieko estetiškesnio, šiuolaikiškesnio, visiškai pakaktų palikti tik paprasčiausią kelio ženklą, žymintį miesto pradžią. „Kokių lėšų reikia išardyti tas konstrukcijas?! Nupirkti kelis diskus, nupjauti, parduoti metalų laužo supirkėjams. Gauti pinigai būtų pirmasis įnašas į naujų ženklų statybas, būtų galima nupirkti dalį medžiagų būsimiems pamatams lieti. Tai būtų ir lėšų taupymas, ir senų daiktų racionalus panaudojimas“, – ūkiškai svarstė ne vieną aplinkos puošimo idėją be didelių pinigų Klausučiuose su bendraminčiais įgyvendinęs R. Puodžiūnas.
Šiandien, spalio 25 d., sukanka 10 metų, kai patvirtintas Klausučių seniūnijos herbas ir vėliava.
Kas neseniai važiavo į Klausučių kaimą, negalėjo nepastebėti, kaip solidžiai dabar pažymėta jo pradžia. Atnaujintas ne tik senasis seniūnijos centro riboženklis – jo papėdė papuošta Klausučių herbu. Kaimas taip pasipuošė dėl dviejų priežasčių. Pirmoji ta, kad vietiniai žmonės nori gyventi gražioje aplinkoje ir nesibodi dėl to padirbėti. Be to, šį rudenį suėjo 10 metų, kai Klausučiai turi oficialiai patvirtintą herbą ir vėliavą. |
Visiems jau įprasta, jog Klausučių kaimas šiltuoju metų laiku puošiasi gėlėmis, žiemą žiba girliandų šviesomis. Prieš kelerius metus gėlių kompozicijomis pradėta puošti ir Klausučių kaimo ribą žyminčio ženklo papėdę. Idėja toje vietoje sodinti augalus nepasiteisino – jie skurdo. Mintis dekoruoti akmenėliais taip pat nebuvo gera. Tiesa, būta dar kitokio siūlymo. „Kai kurie gyventojai sakė, kad senais laikais pastatytą, raudonai ir baltai nudažytą ženklą su Klausučių vardu būtų geriausia tiesiog nugriauti“, – sakė Klausučių seniūnė Gema Skystimienė.
Vis dėlto pasirinkta kaimo „vizitinę kortelę“ ne griauti, o tvarkyti. Jau kurį laiką buvo svarstoma idėja betoninio ženklo papėdę papuošti Klausučių seniūnijos herbu, tik nesugalvota, iš ko komponuoti jo vaizdą.
Mintis herbo skydą padaryti iš trinkelių kilo Klausučių kaimo bendruomenės pirmininkui Ramūnui Puodžiūnui. Rekonstruojant Jono Basanavičiaus aikštę atliko senų trinkelių, tad nušveistos jos puikiausiai tiko naudoti dar kartą. „Norėjosi, jog herbas prie įvažiavimo į kaimą būtų ilgaamžis, puošnus tiek žiemą, tiek vasarą, – sakė sumanymo autorius. – Kadangi 2017-ieji – Klausučių herbo 10-mečio metai (2007 m. spalio 25 d. Heraldikos komisija aprobavo Klausučių herbo etaloną, parengtą dailininko Rolando Rimkūno), užsibrėžėme idėją žūtbūt įgyvendinti šiemet.“
Kad galėtų realizuoti sumanymą, entuziastams prireikė profesionalų pagalbos. Reikėjo apskaičiuoti, kokio dydžio turėtų būti herbas, jo simboliai, siekiant išlaikyti proporcijas ir kad galutinis vaizdas ant horizontalios, kiek nuožulnios plokštumos pagal matmenis vizualiai derėtų su stovinčiu ženklu, neatrodytų nei per didelis, nei per mažas. Šitą darbą padarė Vilkaviškio kultūros centro dailininkė Ingrida Bunikienė.
R. Puodžiūnas juokėsi, jog dabar, po visų darbų, net ir iš miego prikeltas pasakytų: herbo skydas yra 5 m iš 4 m, dobilo lapas – 65 cm. Bendruomenės pirmininkas labai džiaugėsi suradęs ir daugiau bendraminčių.
„Išgirdęs prašymą padaryti tvirtą trinkelių pagrindą herbui, Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis tokį darbą pavadino iššūkiu, tačiau sutiko padėti. Komunalininkai ėmė ir padarė“, – pasakojo R. Puodžiūnas.
Trinkeles suklojus pagal reikalingą formą, simbolinius piešinius – dobilo lapelius, upes – herbo skyde piešė patys Klausučių bendruomenės žmonės ir vadovas, seniūnijos darbuotojos. „Su teptukais, voleliais ėjome keliaklupsti, kol ant grindinio perkėlėme simbolius. Juos dažėme specialiais dažais, kad herbo spalvos nebluktų nuo saulės ir kad jų nenuplautų lietus“, – pasakojo R. Puodžiūnas.
Tiesa, praėjo gal pusantro mėnesio, kol entuziastai ant trinkelių pagrindo herbą nupiešė. Mat pradėtą darbą labai gaišino nesibaigiantys vasaros ir rudens lietūs.
Trys vingiuotos sidabrinės juostos vaizduoja per Klausučių seniūniją tekančias Šeimenos, Širvintos ir Šešupės upes, aštuonias kaimo bendruomenes simbolizuoja aštuoni aukso spalvos dobilo lapeliai. Atnaujintas ir senasis ženklas su užrašu „Klausučiai“. Jis perdažytas žalia ir balta spalvomis. Raudonos visai atsisakyta, nes ji nederėjo prie Klausučių herbo spalvų.
Užsispyrus galima išsiversti ir su nedideliais pinigais. Svarbu kūryba ir daug darbo!
Kad darbas būtų visiškai baigtas, dar reikia atvežti žemių, pasėti veją. Tai ketinama padaryti pavasarį. Seniūnė G. Skystimienė turi minčių ateityje visą kompoziciją apšviesti.
Klausučių heraldikos ženklų dešimtmetį su bendruomene planuojama minėti 2018-aisiais, per tradicinę vasaros šventę. Ji rengiama kas antri metai, tad galima sakyti, jog šiemetinis darbas herbu puošiant vietovę yra vienas iš šventės paruošiamųjų žingsnių ir priminimas gyventojams apie heraldikos sukaktį, pastanga vietiniams žmonėms ir svečiams parodyti, ką kaimas turi gražaus. Beje, Klausučius, jų istoriją puoselėjantys žmonės jau galvoja ir apie 2020 m., kai ši gyvenvietė minės savo 100-metį.
Ir seniūnė, ir R. Puodžiūnas pasakodami apie atliktą darbą vienu balsu akcentavo sutelktas kaimo bendruomenės, seniūnijos, komunalininkų pastangas, savo pačių atkaklumą siekti tikslo ir nė kiek nesureikšmino finansinės reikalo pusės. Beje, išlaidų patirta visai nedaug, jos siekė gal apie porą šimtų eurų. „Jeigu turi mintį, turi užsispyrimo, idėją įgyvendinti gali ir su nedideliais pinigais. Svarbiausia – daug darbo. Kūryba ir darbas“, – tvirtino R. Puodžiūnas.
Kūrybingos ir ūkiškos Klausučių bendruomenės pavyzdys paskatino grįžti prie minčių apie Vilkaviškio miesto ribų žymėjimą. R. Puodžiūnas, kuris yra ir rajono Savivaldybės tarybos narys, sakė jau gal kokius keturis kartus kėlęs šitą klausimą politikų rate.
Pašnekovas visiškai pritaria minčiai, kad kol brandinamos būsimų miesto riboženklių idėjos, projektai ir kol įvyks tokiais atvejais būtina ne viena biurokratinė procedūra, nėra jokios prasmės Vilkaviškio prieigas „puošti“ aprūdijusiomis metalo „skulptūromis“. Kol nėra nieko estetiškesnio, šiuolaikiškesnio, visiškai pakaktų palikti tik paprasčiausią kelio ženklą, žymintį miesto pradžią. „Kokių lėšų reikia išardyti tas konstrukcijas?! Nupirkti kelis diskus, nupjauti, parduoti metalų laužo supirkėjams. Gauti pinigai būtų pirmasis įnašas į naujų ženklų statybas, būtų galima nupirkti dalį medžiagų būsimiems pamatams lieti. Tai būtų ir lėšų taupymas, ir senų daiktų racionalus panaudojimas“, – ūkiškai svarstė ne vieną aplinkos puošimo idėją be didelių pinigų Klausučiuose su bendraminčiais įgyvendinęs R. Puodžiūnas.
Šiandien, spalio 25 d., sukanka 10 metų, kai patvirtintas Klausučių seniūnijos herbas ir vėliava.
Publikuota: 2017-10-25 12:07:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|