|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Nuo šių metų spalio mėnesio iki metų pabaigos vėl grąžinus lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamam šildymui, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA atstovai ragina nediskriminuoti biokuru besišildančių privačių namų gyventojų ir bent nuo 2018 metų pradžios įteisinti analogišką tarifą biokurui privačių namų šildymo sektoriuje.
Seimas, gražinęs lengvatinį tarifą centralizuotos šildymo sistemos tinklais tiekiamai šilumai, artimiausiu metu, dar turi apsispręsti dėl PVM šildymui dydžio nuo ateinančių metų.
„Nors ir įsigaliojo lengvatinis PVM tarifas centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje, privatūs namų ūkiai toliau diskriminuojami. Todėl žengus vieną žingsnį tinkama kryptimi, kviečiame žengti ir kitą – pradėti taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir biokurui: malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Tokiam kurui dabar galioja 21 proc. PVM tarifas“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas. Seimas, gražinęs lengvatinį tarifą centralizuotos šildymo sistemos tinklais tiekiamai šilumai, artimiausiu metu, dar turi apsispręsti dėl PVM šildymui dydžio nuo ateinančių metų.
Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Prie CŠT sistemos neprijungtų daugiabučių yra apie 18 tūkst. (daugiausia senos statybos namai, kuriuose yra 2–8 butai) CŠT sistema nesinaudoja maždaug 500 tūkst. privačių namų, kuriuose šildomasi katilais ir krosnimis. Taigi Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma sudaro ~55 proc. (galioja 9 proc. PVM), o CŠT nepriklausanti dalis ~45 procentus (galioja 21 proc. PVM).
LITBIOMA atstovų teigimu, lengvatinio PVM taikymas biokurui, ne tik spręstų socialinius klausimus – atpigintų šildymą kone pusei Lietuvos gyventojų, –bet ir padėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį, nes biokuro, ypač malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų, tiekimas į privačius namus, deja, ne visada apskaitomas. Juo labiau, kad kovą su šešėline ekonomika Vyriausybė laiko vienu iš svarbiausių prioritetų.
Toks sprendimas taip pat padėtų Lietuvai toliau žengti žaliosios energetikos kryptimi. Daugelyje atsinaujinančią energetiką skatinančių Europos šalių – Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, kaimyninėje Latvijoje ir kitose – jau yra nustatyti lengvatiniai tarifai šildymui daugiausiai naudojamoms biokuro rūšims.
Nuo šių metų spalio mėnesio iki metų pabaigos vėl grąžinus lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamam šildymui, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA atstovai ragina nediskriminuoti biokuru besišildančių privačių namų gyventojų ir bent nuo 2018 metų pradžios įteisinti analogišką tarifą biokurui privačių namų šildymo sektoriuje. |
Seimas, gražinęs lengvatinį tarifą centralizuotos šildymo sistemos tinklais tiekiamai šilumai, artimiausiu metu, dar turi apsispręsti dėl PVM šildymui dydžio nuo ateinančių metų.
„Nors ir įsigaliojo lengvatinis PVM tarifas centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje, privatūs namų ūkiai toliau diskriminuojami. Todėl žengus vieną žingsnį tinkama kryptimi, kviečiame žengti ir kitą – pradėti taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir biokurui: malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Tokiam kurui dabar galioja 21 proc. PVM tarifas“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.
Seimas, gražinęs lengvatinį tarifą centralizuotos šildymo sistemos tinklais tiekiamai šilumai, artimiausiu metu, dar turi apsispręsti dėl PVM šildymui dydžio nuo ateinančių metų.
Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Prie CŠT sistemos neprijungtų daugiabučių yra apie 18 tūkst. (daugiausia senos statybos namai, kuriuose yra 2–8 butai) CŠT sistema nesinaudoja maždaug 500 tūkst. privačių namų, kuriuose šildomasi katilais ir krosnimis. Taigi Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma sudaro ~55 proc. (galioja 9 proc. PVM), o CŠT nepriklausanti dalis ~45 procentus (galioja 21 proc. PVM).
LITBIOMA atstovų teigimu, lengvatinio PVM taikymas biokurui, ne tik spręstų socialinius klausimus – atpigintų šildymą kone pusei Lietuvos gyventojų, –bet ir padėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį, nes biokuro, ypač malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų, tiekimas į privačius namus, deja, ne visada apskaitomas. Juo labiau, kad kovą su šešėline ekonomika Vyriausybė laiko vienu iš svarbiausių prioritetų.
Toks sprendimas taip pat padėtų Lietuvai toliau žengti žaliosios energetikos kryptimi. Daugelyje atsinaujinančią energetiką skatinančių Europos šalių – Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, kaimyninėje Latvijoje ir kitose – jau yra nustatyti lengvatiniai tarifai šildymui daugiausiai naudojamoms biokuro rūšims.
Publikuota: 2017-10-24 09:47:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|