„Santaka“ / Švietimo ir mokslo ministrė pristatė būsimus pokyčius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-23 16:04

Dalinkitės:  


Viešėdama Vilkaviškyje švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė atskleidė, kad per artimiausius dvejus metus šalies pedagogų algoms numatoma papildomai skirti 93 mln. eurų.

Autoriaus nuotr.


Švietimo ir mokslo ministrė pristatė būsimus pokyčius

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškyje viešėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su rajono vadovais bei ugdymo įstaigų direktoriais. Per vizitą ji kalbėjo pačiomis aktualiausiomis švietimo temomis apie mokytojų atlyginimus ir kvalifikaciją, vadovų kadencijas, studijų programas.



Ilgas procesas

Į Vilkaviškį J. Petrauskienė atvyko Seimo nario Kęstučio Smirnovo iniciatyva. Čia viešnia pirmiausia susitiko su rajono vicemeru Kaziu Kiaulakiu, administracijos direktoriumi Vitu Gavėnu, jo pavaduotoja Daiva Rikliene bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene. Vėliau ministrės laukė susitikimas su rajono ugdymo įstaigų vadovais.

J. Petrauskienė bendraudama su mūsų rajono atstovais papasakojo apie laukiančius pokyčius ir tvirtino, jog jie yra neišvengiami. „Švietimo bendruomenė – pati didžiausia Lietuvoje. Ji jungia daugiau nei pusę milijono žmonių, todėl kiekvienas pokytis priimamas labai skaudžiai. Tiesa, švietime viskas vyksta gana lėtai. Pavyzdžiui, Suomijoje švietimo pertvarka prasidėjo dar 1979 m. Suomiai net 30 metų nuosekliai ėjo tuo pačiu keliu, kol tapo mums pavyzdžiu“, – kalbėjo J. Petrauskienė.



Pedagogų rengimo centrai

Ministrė pripažino, kad šalyje ne tik mažėja vaikų, bet ir prastėja jų pasiekimų rezultatai. Pagrindinės to priežastys – neefektyvus ugdymo proceso finansavimas bei mažėjantis kvalifikuotų specialistų kiekis. Lietuvoje švietimui skiriama 4,7 proc. šalies BVP, tačiau daugiau nei pusė visų šių pinigų išleidžiama ūkiui ir administravimui. Mokyklose netgi trūksta ugdymo reikmenų. Lietuvoje tiek vienam mokiniui, tiek ir studentui skiriamos lėšos – mažiausios Europoje.

Be to, ministrės teigimu, būtina keisti ir pedagogų rengimo sistemą, nes dabar į mokyklas neretai ateina prastai pasirengę mokytojai.

„Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetas jau 10 metų beveik nerengia mokytojų dalykininkų. Didžioji dalis, ką jie ruošia, tai kūno kultūros, muzikos bei pradinių klasių pedagogai. Fizikų, istorikų ar geografų šiame universitete beveik nesimoko. Kaip žinia, kūno kultūrą baigę absolventai dažniausiai neina dirbti į mokyklas. Jie įsidarbina sporto klubuose ar apsaugos įmonėse. Tai negali būti vadinama mokytojų rengimo sistema“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Šalyje yra kuriami trys mokytojų rengimo centrai. Vilniaus universitetas jau šiais metais pradėjo rengti mokytojus dalykininkus, o tie, kurie ryšis tapti pedagogais, gaus 116 eurų mėnesines stipendijas. Besijungiantys Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai bus orientuoti į pradinių klasių mokytojų bei universalių, kelias disciplinas dėstyti gebančių, specialistų rengimą. Trečiasis centras bus Šiaulių universitete. Jame bus ruošiami specialieji pedagogai bei pradinių klasių mokytojai.



Peržiūrės ugdymo programą

J. Petrauskienė pripažino, jog pastaraisiais metais mokytojo profesija vis labiau praranda prestižą. Taip yra todėl, kad beveik kiekvienas lietuvis įsivaizduoja galintis pats būti pedagogu. Dėl šios priežasties vienas iš Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetų yra stiprinti mokytojų profesionalumą. Šiuo metu šalyje yra 70 mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centrų. Jiems išlaikyti kasmet išleidžiama po 20 mln. eurų.

„Akivaizdu, jog tai neefektyvu ir tai turi keistis. Mūsų pagrindinis kelias, kuriuo turime eiti, – biurokratijos mažinimas. Reikia peržiūrėti ir ugdymo programas, mažinant „instruktažą“ mokytojams. Dalis ugdymo turinio yra pasenęs, turime ir perteklinės informacijos. Dabar 39 savaitėms skirtą ugdymo programą bandome įsisavinti per 34 savaites. O dar yra planų įtraukti filosofijos, šachmatų, finansinio ar teisinio raštingumo pamokas“, – kalbėjo ministerijos vadovė.



Keisis apmokėjimo tvarka

Jau rytoj Seime bus pristatytas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis. Anot J. Petrauskienės, dabar didžioji dalis pedagogų neuždirba net 500 eurų, o tokie atlyginimai tikrai neprideda motyvacijos stengtis gerai atlikti savo pareigas. Be to, tik 5 proc. šalies mokytojų turi visą darbo krūvį, todėl likę specialistai negali būti tikri dėl savo pajamų.

Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, kontaktinės valandos taps tik vienu iš trijų dalykų, už kuriuos mokytojams bus skaičiuojamas atlyginimas. Taip pat pedagogams bus mokama už pasirengimą pamokoms bei kitą veiklą, kuri susijusi su darbu mokykloje, t. y. papildomą darbą su vaikais, tėvais, konsultacijas, renginius, metodinį darbą bei kt.

„Jei mokytojas turės mažiau kontaktinių valandų, jis jas galės kompensuoti kitais būdais. Estijoje etatinis pedagogų darbo apmokėjimo modelis buvo įvestas jau seniau. Ten dabar mokytojai jaučiasi saugesni“, – teigė ministrė.

Ji taip pat atskleidė, kad per artimiausius dvejus metus 37 tūkst. šalies pedagogų algoms planuojama papildomai skirti 93 mln. eurų.

Keisis ir mokyklų finansavimo modelis. Bus įvestas vadinamasis klasės krepšelis. Šiuo metu iš ugdymo krepšelio lėšų net 94 proc. skiriama mokytojų atlyginimams. Kitų metų biudžete yra pateiktas siūlymas rugsėjo–gruodžio mėnesiais skirti papildomai 5 mln eurų, už kuriuos būtų galima pirkti mokymo priemonių, reikmenų įvairioms užklasinėms veikloms bei kt. Taip pat planuojama papildomai skirti 4 mln. eurų neformaliajam ugdymui. Nors mūsų rajono atstovai teiravosi, ar yra numatytas ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo krepšelis, atsakymas buvo neigiamas.



Per dideli lūkesčiai

Į susitikimą su švietimo ir mokslo ministre atvykusiems ugdymo įstaigų vadovams daug nerimo kėlė jų pačių likimas. Anot J. Petrauskienės, jau 2019 m. dėl vadovų kadencijų šalyje turės būti surengta net 400 konkursų. Be to, bus peržiūrimi direktorių atlyginimai, nes šiuo metu vidutiniškai vadovai uždirba vos 40 eurų daugiau nei mokytojai. Taip pat nuspręsta direktoriams vėl leisti vesti pamokas.

Susitikime nemažai dėmesio buvo skirta ir profesiniam mokymui. Ministrė tvirtino, jog bent jau kol kas uždaryti profesinių rengimo centrų ar jų skyrių neplanuojama, tačiau jų veikla bus peržiūrima.

„Šiuo metu Lietuvoje yra 74 profesinio rengimo centrai su daugybe filialų. Vos ne kas 25 km yra po vieną tokį centrą, kuriuose mokoma tos pačios specialybės. Tai turi keistis“, – tvirtino ministrė.

Ji pripažino, kad mūsų šalyje per daug žmonių siekia gauti aukštojo mokslo diplomą, o šis – per lengvai pasiekiamas. Planuojama, jog ateityje į aukštojo mokslo įstaigas įstoti taps sunkiau.

„Net 58 proc. bakalauro laipsnį įgijusių jaunuolių dirba darbą, kuriam nereikalingas aukštojo mokslo diplomas. Dabar mes žmonėms suteikiame bereikalingų lūkesčių. Baigę studijas, absolventai tikisi gauti darbą pagal specialybę, tačiau nusivilia, kai taip neįvyksta. Tada belieka du keliai: emigruoti arba keikti valstybę. Darbo rinkai reikia įvairių specialistų, o mūsų studijų programos tam nėra pritaikytos“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Bendraudami su ja mokyklų vadovai išreiškė susirūpinimą, kad jauni žmonės negrįžta dirbti ir gyventi į mažus rajonus. Ministrė siūlė tokiais atvejais labiau pasistengti vietinės valdžios atstovams. Anot jos, su jaunais žmonėmis galima sudaryti trišales sutartis, pagal kurias baigę studijas jie turėtų grįžti ir kurį laiką dirbti savo rajone. Viešnia taip pat siūlė pagalvoti apie lengvatas dėl būstų ar darželių.

„Jei bus gera gyventi, žmonės norės čia grįžti ir kurtis“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas