„Santaka“ / Mirusiųjų atminimo pagerbimas – krikščioniška ir susikurta tradicija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-11-15 08:20:38

Išsinuomotų butą Vilkaviškyje. Tel. 8 641 04 691.
Galioja iki: 2019-11-15 14:01:50

Reikalingas darbininkas ūkyje Norvegijoje. Tel +37061241862.
Galioja iki: 2019-11-16 16:32:10

Išsinuomotų 1 kambario butą su baldais Vilkaviškyje (pageidautina I–II a.). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-11-18 13:09:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-27 14:42

Dalinkitės:  


Kunigas Arūnas Simonavičius pabrėžė, jog gyvenime labai svarbu geri tarpusavio santykiai.

Autorės nuotr.


Mirusiųjų atminimo pagerbimas – krikščioniška ir susikurta tradicija

Birutė NENĖNIENĖ

Ruduo – tas metas, kai mirštant gamtai, pereinant jai į ramybės būseną daugiau kalbame apie žmogaus mirtį, prisimenami ir įvairiai pagerbiami mirusieji.

Nuo vasaros pabaigos Alksnėnų parapijos klebonu pradėjęs dirbti kunigas Arūnas SIMONAVIČIUS į sekmadienio šv. Mišias susirinkusiems žmonėms pirmiausia ėmėsi aiškinti apie krikščioniškų laidotuvių ir mirusiųjų pagerbimo tradicijas. Kunigo manymu, tokia katechezė labai reikalinga dėl to, kad žmonės dažnai susiduria su šia gyvenimo realybe – laidotuvėmis, dažniausiai užprašo už mirusiuosius šv. Mišias. Tačiau jie nesigilina, kodėl vienaip ar kitaip daroma, ką tai reiškia, tik stengiasi atkartoti iš kartos į kartą einančias tradicijas arba pasiduoda laikmečio „madoms“. Kunigo paprašėme kai kuriomis mintimis pasidalyti su „Santakos“ skaitytojais.



– Mirusiųjų pagerbimo ženklai yra žvakė, gėlė, kryžius, šventas vanduo, rengimasis juodais drabužiais ir varpai. Vėlines simbolizuoja kapinėse daug užžiebiamų žvakių, bet žmonės klaidingai galvoja, kad jų šviesoje šildosi sielos. Žvakių užžiebimo prasmė krikščionybėje yra gilesnė. Per velyknakčio apeigas kunigas, šventindamas žvakę, iškelia ją ir sako: „Kristus mums šviečia“... Nuodėmė neša tamsą, ji neša ir mirtį, o Kristus neša šviesą ir gyvybę. Todėl uždegdami žvakę išpažįstame, kad Kristus mums atnešė savo mokslo šviesą ir mus prikels. Juk ir maldoje už mirusius sakome: „Amžinoji šviesa jam tešviečia“, o tai reiškia – Dievo veido šviesa jam tešviečia, – aiškinimą pradėjo kun. Arūnas Simonavičius.

– Prie mirusiojo karsto uždegamos dvi, keturios arba šešios žvakės. Kodėl?

– Galima užžiebti, kiek tik norisi, bet jūsų minimi skaičiai turi simboliką. Dvi žvakės todėl, kad Kristus yra dviejų prigimčių – žmogiškosios ir dieviškosios. Prie kryžiaus, Kristaus simbolio, irgi visada statomos dvi žvakės. Keturios žvakės simbolizuoja, kad Kristaus mokymas, jo šviesa ateina iš keturių evangelijų. Kai užžiebiamos šešios žvakės, reiškia, jog šie du simboliai sudėti kartu.

– Kodėl gedulo rūbas juodas?

– Juoda spalva krikščioniui yra trapumo, rimties, žemės spalva. Tai ne liūdesio, nevilties ženklas, o pripažinimo, jog esu trapus ir savo gyvenimą turiu tvarkyti truputį kitaip. Ji primena Jėzaus žodžius: „Būkite pasirengę“, nes kiekvienas gimęs žmogus turės mirti. Tik niekas nežinome tos valandos, tos dienos.

– Ar yra kokie terminai, kaip ilgai dera gedėti, nešioti gedulo rūbą, mirus artimam žmogui, priklausomai nuo giminystės laipsnio?

– Bažnyčioje tokio priesako nėra. Tik žmonės visko prasimano, susikuria tradicijas, kuriomis ir tiki. Tamsus, vienspalvis laidotuvių dalyvių rūbas yra pagarbos, rimties, pagaliau – etiketo dalykas.

– Ką reiškia „ateiti į šermenis“ ir kaip elgtis atėjus?

– Tikėjimo išpažinimo maldoje sakoma: „Tikiu šventųjų bendravimu...“. Taigi mes į šermenis ateiname dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, maldoje užtarti mirusįjį, melstis už mirusiojo sielą ir kitus mirusiuosius. Antra, bendraujame su artimaisiais, juos paguodžiame ir palaikome. Trečia, ateiname apmąstyti amžinojo gyvenimo paslaptis.

Jei žmogui neaišku, kaip reikia elgtis patalpoje, kurioje pašarvotas velionis, dera laikytis santūriai. Griežtų taisyklių nėra, bet kiekviename krašte gali būti kitokie papročiai. Tikintis žmogus paprastai pasimeldžia už mirusįjį, katalikiškai pasisveikina, artimiesiems pareiškia užuojautą.

– Kas tinka mirusiajam įdėti į rankas ir ką tas įdėjimas reiškia?

– Krikščionio ženklas yra kryžius, todėl jis tinka įdėti. Tiek moteriai, tiek vyrui dedamas Marijos arba Kristaus paveiksliukas. Rožinį dėti tinka tam, kuris melsdavosi rožinio maldą.

– Ar svarbu mirusįjį krikščionį nešti į bažnyčią?

– Labai svarbu. Bažnyčia simbolizuoja krikščionių bendruomenę, esame trejopa Bažnyčia: keliaujanti, kenčianti ir triumfuojanti. Kenčianti – tai skaistykloje esantys, keliaujanti – tai mes, gyvieji, per gyvenimą einantys, triumfuojanti – šventieji, danguje esantys. Mirusįjį nešame į bažnyčią todėl, kad tikime šventųjų bendravimą, maldos galią ir amžinąjį gyvenimą. Juk krikščionys sako, kad tikintysis ne mirė, o miega Kristaus ramybėje, net kapinės lotynų kalba reiškia „miegamasis“.

– Kodėl šv. Mišias už mirusius žmones užprašo praėjus po mirties keturioms savaitėms, metams?

– Nuo seno nusistovėję tokie terminai. Esmė yra atmintis, nes dvasiniam krikščionių gyvenimui bendravimas yra labai svarbus dalykas. Juk po mišių, po kapų aplankymo žmonės susirenka į agapę (pietus), per liūdesį prisimena ir linksmus dalykus.

– Kaip turėtume gyventi, kad Vėlinių dieną atėję prie kapo uždegti žvakės nesigraudentume, jog gyviems kažko nepadarėme?

– Mūsų tikėjime yra svarbiausia santykis su Dievu, su žmonėmis. Siūlau skaityti, gilintis į Šventąjį Raštą ir gyventi jo nuostatomis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kas ir kada sutvarkys šimtus tonų padangų – neaišku
* Paminklas sukilimui atminti stovi, liko sutvarkyti aplinką
* Šimtmetį mininčios gimnazijos vardas žinomas visoje šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate susidūrę su laukiniu gyvūnu kelyje?
Taip, esu.
Susidūriau ne kartą.
Šito vos išvengiau.
Ne, neteko.
Aš nevairuoju.



Kalbos patarimai

Atlyginimo dydis „ant popieriaus“ ar „popieriuje“?
Ploto vidui, uždarai ar apribotai vietai, o ne paviršiui reikšti vartotinas vietininkas, todėl – atlyginimo dydis popieriuje. Pvz.: Kiek algos gauni ant popieriaus (= popieriuje; neatskaičius mokesčių )? Plg. Ant rentgeno nuotraukos (= Rentgeno nuotraukoje ) matyti kraujagyslių kontūrai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas