„Santaka“ / Pardavimai krenta, tačiau alkoholizmo problema regionuose išlieka / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Pardavimai krenta, tačiau alkoholizmo problema regionuose išlieka

Šių metų kovo mėnesį smarkiai išaugus akcizų tarifams, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai.

Didžiausią nuostolį patyrė vyno gamintojai, mažiausiai nukentėjo alaus kokteilių prekyba. Verslo atstovai tikina, kad sumenkę alkoholinių gėrimų pardavimai labiausiai pakenkė smulkiems prekybininkams, tačiau sunkaus alkoholizmo problemos šalyje šie rinkos pokyčiai, deja, nesprendžia – „bambalio“ pardavimai ir toliau lieka aukštumose.

Skaičiai rodo kritimą

Tarptautinis tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys rodo, kad, palyginus šių metų kovo–liepos mėnesių duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, spirituoto vyno pardavimai krito 48, 9 proc., sidro – 22, 5 proc., vyno – 18, 6 proc. Alaus buvo perkama 13, 8 proc. mažiau, spiritinių gėrimų pardavimai krito 8, 2 proc., alaus kokteilių – 6, 4 proc. Stipraus alaus pardavimai kaimuose krito tik 4, 5 proc.

„Nors pardavimai sumenko visų alkoholinių gėrimų kategorijose, labiausiai nukentėjo vynas. Nors viešojoje erdvėje labiausiai girdisi skundai, kad didžiausius nuostolius patyrė alus, tačiau statistika rodo visai kitokius duomenis“, – teigia Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis.

„Nielsen“ turima statistika rodo, kad, nors visų alkoholinių gėrimų pardavimai krito, tačiau už alų gautos pajamos išaugo 10, 5 proc., pajamos už alaus kokteilius didėjo 16, 9 proc., o štai natūralaus vyno sumažėjo 4, 1 proc.

„Alaus kategorijos gėrimai iki šiol turėjo lengvatines sąlygas, dabar alui akcizai padidėjo, tačiau šiems gėrimams taikomas tarifas vis dar išlieka mažiausias. 1 proc. etilo alkoholio apmokestinimas aluje yra 2, 44 karto mažesnis nei spiritiniuose gėrimuose. Iki šių metų kovo šis skirtumas siekė net 4 kartus ir buvo bene didžiausias Europos Sąjungoje“, – aiškina R. Apulskis.

Pasak jo, dėl uždraustos prekybinių nuolaidų reklamos ir padidintų akcizų šiais metais augo visų gėrimų kainos. Tačiau akivaizdžiai pigiausiu alkoholiu išliko „bambalinis“ alus: litras stipraus alaus kainuoja apie 1, 3 Eur. Dėl šios priežasties jo paklausa tarp alkoholikų išlieka milžiniška.

Priemonės nukreiptos ne į tuos žmones

Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius tikina, kad dabartiniai valdžios veiksmai, kuriais siekiama sumažinti alkoholizmo problemą šalyje, yra nukreipti į žmones, kurie neturi alkoholizmo problemų.

„Tai labiau prevenciniai veiksmai. Argi draudimas teikti informaciją apie gėrimų gamybą, žaliavas, procesus, derinimą su maistu – gėrimų kultūrą – padės sumažinti alkoholikų daromą žalą? Kokiais argumentais remiantis akcizas daugiausiai buvo padidintas natūraliam vynui?“ – klausia A. Darasevičius.

Nuo 2017 m. kovo 1 d. akcizas natūraliam vynui buvo padidintas 7 centais už alkoholio procentą – tai yra beveik dvigubai daugiau nei alui ar stipriesiems gėrimams, kurių apmokestinimas didėjo iki 4 centų už alkoholio procentą.

„Klaidingai galvojama, kad, sunaikinus vyno kultūrą, Lietuvoje išnyks alkoholizmas. Valdžios priemonės, deja, nukreiptos į tvarkingus, išsilavinusius žmones, kurie alkoholį vartoja kultūringai ir niekam jokios žalos nedaro. O ta visuomenės grupė, kuri kaimuose geria be saiko, tam neturi jokių kliūčių. Jei restorane bus draudžiama pateikti informaciją apie vyno kilmę ar kitas jo savybes, kaip tai paveiks nuo priklausomybės kenčiančius asmenis? Niekaip, nes restoranuose jie paprasčiausiai nesilanko“, – sako A. Darasevičius.
pigiausiu alkoholiu išliko „bambalinis“ alus: litras stipraus alaus kainuoja apie 1,3 Eur.


Anot jo, draudimas teikti informaciją apie vyną naikina gerąjį alkoholio vartojimo pavyzdį ir įneša labai daug neaiškumų į someljė darbą.

„Numatyti draudimai visiškai suvaržo someljė ir barmenų galimybes. Tampa nebeaišku, kaip galėsime elgtis, o kas bus draudžiama. Pavyzdžiui, ar galėsime informuoti žmones apie tai, prie kokio maisto kuris vynas tinka? Ar būsime baudžiami, jei papasakosime restorano lankytojams apie skonines gėrimo savybes? Ir pagalvokite, kaip mes atrodysime užsienio turistams, kuriems vynas yra neatsiejama kultūros dalis. Vakarietiška alkoholio vartojimo kultūra neturėtų būti laikoma blogiu ir naikinama“, – teigia A. Darasevičius.

Pasak jo, apribojus informaciją, pagrindinis pasirinkimo kriterijus liks kaina, o kokybės ir kultūros suvokimas po truputį nyks.

Vis tik Lietuvos someljė asociacijos vadovas dar turi vilties, kad naujo įstatymo traktavimas nebus toks radikalus ir laukia detalesnių išaiškinimų iš valdžios institucijų.

Labiausiai nukentės regionai

Kaip tikina Legalaus verslo aljanso tarybos narys, smulkios prekybos įmonės savininkas Tomas Mašeckis, kaimuose ir mažesniuose miesteliuose dirbantys verslininkai dėl valdžios taikomų draudimų neabejotinai susidurs su dideliais sunkumais.

„Gyventojų skaičius regionuose dėl emigracijos sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, Plungėje prieš dešimtmetį gyveno daugiau nei 21 tūkst. gyventojų, o šiais metais jų telikę vos 17 tūkst. Per pastaruosius trejus metus Plungėje ir Telšiuose gyventojų skaičius mažėjo 5–6 proc., mažesniuose miesteliuose – Kelmėje, Rietave, Sedoje per trejus metus gyventojų sumažėjo 7–8 proc. Dar blogesnė demografinė situacija kaimuose. Dėl didėjančios minimalios algos ir mes darbuotojams turėsime kelti atlyginimus. Tai apsunkina smulkųjį verslą. O dar tie valdžios numatyti prekybos laiko ir pirkėjų amžiaus ribojimai. Labiausiai dėl šių draudimų nukentės regionai ir juose veikiančios mažos parduotuvės“, – tikina Plungėje dirbantis verslininkas.

Labiausiai jis nuogąstauja, kad griežtėjantys reikalavimai alkoholio prekybos vietai smulkiuosius verslininkus visiškai išstums iš rinkos – jų vietą užims didieji prekybos tinklai.

„Įsirengti specializuotas parduotuves mažiems prekybininkams gali būti per brangu, todėl kai kuriems gali tekti atsisakyti alkoholio, be to, jie praras ir nemažą pirkėjų srautą – šie pasuks į didesnius prekybos centrus“, – apie galimas specializuotų alkoholio parduotuvių sistemos įvedimo pasekmes pasakoja T. Mašeckis.

Legalaus alkoholio pardavimai vienam suaugusiam žmogui 2017 m. sieks 11 l

2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui teko 13, 2 litro legalaus alkoholio. Šiemet jo pardavimai mažėja apie 12–15 proc. Įvertinus emigraciją, galima prognozuoti, kad 2017 metais vienam suaugusiam gyventojui teks apie 11, 8 litro legalaus grynojo alkoholio. Tačiau ar girtavimas iš tiesų mažėja?

„Pabrangus alkoholiniams gėrimams ir uždraudus nuolaidų reklamas, žmonių elgesys iš tiesų negali nepasikeisti. Neabejotinai tam tikra dalis pasuko į šešėlį. Dalis apsiperka užsienyje. Tačiau tokių nedaug – Latvijoje kainų skirtumas nedidelis, o iki Lenkijos tik Alytaus ir Marijampolės gyventojams važiuoti pakankamai arti, kad apsimokėtų dažniau ten apsipirkinėti. Taip pat dalis žmonių, ypač „spontaniniai“ pirkėjai, iš tiesų alkoholio vartoja mažiau. Tačiau labai abejoju, ar čia ta kategorija, apie kurių keliamas su alkoholiu susijusias problemas girdime“, – apie vartojimo įpročių pasikeitimus pasakoja R. Apulskis.

Pasak organizacijos vadovo, reklamos draudimas, prekybos laiko apribojimai ir amžiaus cenzo didinimas 2018 metais sumažins alkoholio suvartojimą dar keletu procentų, tačiau negydant alkoholikų ir nesprendžiant užimtumo problemų, kaime liūdnų istorijų ateityje neišvengsime. Pavasarį Vilniaus universiteto paskelbtas tyrimas parodė, kad kaimuose girtaujančių asmenų dalis yra dvigubai didesnė nei miestuose. Tarp girtaujančių populiariausi gėrimai – „bambalis“ ir „vaisiukas“.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas