„Santaka“ / Kieno namas vijokliais apaugęs

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-16 16:02

Dalinkitės:  


Vito Venclovos ir Valentino Strioko pradėtą dainą „Mano namas vijokliais apaugęs“ dainavo visi renginio K. Bradūno gimtinės sodybvietėje dalyviai.

Kieno namas vijokliais apaugęs

Dar metų pradžioje į Vilkaviškio viešąją biblioteką susirinkusieji prisiminti ir pagerbti kraštiečio Kazio Bradūno sužinojo netikėtą naujieną. Žiūrėdami ištraukas iš dokumentinio filmo apie iškilųjį poetą, jie iš ekrane prabilusios liaudies dainininkės Veronikos Povilionienės išgirdo kūrėjo žmonos Kazimieros paliudijimą, esą jis sukūręs ne tik šiame krašte, bet ir visoje Lietuvoje buvusią labai pamėgtą ir dabar neretai prisimenamą dainą „Mano namas vijokliais apaugęs“.

Tarsi patvirtindamos teiginį, Trečiojo amžiaus universiteto ansamblio „Vakarė“ dainininkės šį kūrinį ir padainavo. Daina skambėjo ir kituose šią vasarą K. Bradūno gimtinėje vykusiuose renginiuose.

Deja, nesant daugiau argumentų, V. Povilionienės žodžiais apie dainos autorystę būtų sunkoka kliautis: juk jau tiek daug laiko yra prabėgę nuo poeto jaunystės, kada daina buvusi sukurta, ir K. Bradūnienė lengvai galėjusi apsirikti, nurodydama teksto kilmę. Be to, eilėraščio, bent kiek primenančio šią dainą, K. Bradūnas jokiame savo kūrybos rinkinyje nėra skelbęs ar minėjęs. Poeto dukra etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė tarp išlikusių tėvo rankraščių pradinio jos šaltinio irgi nėra aptikusi, tad neturi argumentų tėčio autorystei paremti.

Tradiciški ir patvariausi, dainininkų visur dainuojami ir menkai tepavarijuojami yra šie dainos posmai:



Mano namas vijokliais apaugęs,

Mano namas pušų šlamesy.

Oi, sugrįžk, kur dingai, mielas drauge,

Suraminki mane ilgesy.



Ilgesy ilgesy, nekankinki

Ir nelieski senųjų žaizdų,

O širdies širdimi nevadinki

Ir nesiūlyki meilės nuodų.



Mes žiūrėjom tarp medžių viršūnių

Ir vis laukėm gražuolės nakties.

O tai buvo žvaigždutė klajūnė,

Kuri mudviem daugiau nebešvies.



Į jos plaukus žiedai įsipynę,

Sidabriniai, auksiniai žiedai.

Na, tai kas, kad trobelė medinė,

Pasipuošus vijoklių žiedais.





Na, tai kas, kad trobelė medinė,

Pasipuošus vijoklių žiedais,

Na, tai kas, kad aš jauną mergaitę

Pamylėjau tyliais vakarais.




Originaliu vaizdu prasidedantis jausmingas, meniškai raiškus ir melodingas dainuojamasis kūrinys – romansas ilgą laiką buvo gražiai įsiliejęs į jaunimo repertuarą. Jis buvo puikiai pritapęs prie kitų panašių jausmingų kūrinių, gausiai sukurtų per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius ir spėjusių atsirasti Antrojo pasaulinio karo metais.

Tada knygose, o labiausiai periodikoje – ne tik žurnaluose, bet ir laikraščiuose – gausiai spausdinami eilėraščiai davė peno kurtis naujoms tokio pobūdžio dainoms.

Labiausiai pravertė kūriniai, grįsti kaimo gyvenimo realijomis ir bent kiek turintys liaudies dainų stilistikos elementų. Ypač populiarėjo romansai.

To laikotarpio pabaigoje atsirado ir daina „Mano namas vijokliais apaugęs“.

Pagrindu dainai pasitarnavo keturposmis K. Bradūno eilėraštis „Vienumoj“, prasidedantis eilutėmis „Mano langą vijokliai apaugę, / Mano namas pušų šlamesyj...“ Sukūrė jį dar jaunas rašytojas, lituanistas studentas pačioje karo pradžioje, kai prieš metus į Lietuvą įsiveržusius okupantus iš rytų staiga išstūmė ir krašte įsiviešpatavo vokiečių kariuomenės atnešta okupacinė valdžia.

1941 metų lapkričio 9 dieną šį eilėraštį į savo sekmadieninį literatūrinį priedą įdėjo nacistų karo lauko komendantūros atidžiai prižiūrimas Vilniaus apygardos dienraštis „Naujoji Lietuva“, tvarkomas Štuthofo lageryje greitai atsidursiančio rašytojo ir žurnalisto Rapolo Mackonio.

Laikraštis, kaip ir visa karo metų spauda, raudonųjų įsibrovėlių buvo sunaikinta, tik menki jos likučiai nugrūsti į sunkiai prieinamus „specfondus“, tad ir aptariamasis K. Bradūno eilėraštis tapo neprieinamas, pasmerktas nežinomybei. Pats autorius, tarsi kompensuodamas praradimą, jau išeivijoje sukūrė naują eilėraštį tokiu pat pavadinimu.

Nusakydamas gilius pasąmonėje kylančius išgyvenimus, trumpas kūrinėlis, matyt, dar besibaigiant karui spėjo įsitarpuoti į to meto poeziją, pavaldžią, literatūros tyrėjo ir kritiko Vytauto Kubiliaus nusakymu, „dainiškosios lyrikos tradicijai“, ir išsyk susilaukė dainų kūrėjų dėmesio: atsirado eilėraščio perkūrėjas, suteikęs jam grynai dainišką pavidalą ir melodiją.

Aptariamuoju laikotarpiu retai kuriai dainai tikdavęs eilėraštis lygiai toks, kokį yra sumanęs autorius (na, nebent tai būtų Maironis ar Putinas...). Dažniausiai imtasi patį tekstą padaryti tokį, kad jis būtų raiškesnis, jausmingesnis. Dainos „Mano namas vijokliais apaugęs“ tekstas, nors jame naudojamasi K. Bradūno sukurtais vaizdais bei motyvais, irgi yra gerokai kitoks. Poeto eilėraštyje iš „miškų šlamesyj“ esančio namo su vijokliais apaugusiu langu ilgesingai kreipiamasi į širdies draugę – į konkrečiąją ir kartu į (tą pačią?) mistinę, „slaptingąją“, pradingusią tikrovėje ir galinčią atgimti „ilgesyj“, į tą, su kuria, „kai geso žara vakarinė“, klausytasi „girių giesmės, laukta „gražuolės nakties“, bet kartu tokią tolimą tikrovei, kad ji pati – tik „žvaigždelė klajūnė“, kuri „niekada gal nešvies“...

Pirmosiomis dviem eilėraščio eilutėmis detalizuotai perteiktas namo vaizdas dainavimui pateiktas pasitelkiant liaudies poetikai būdingą paralelizmą. Apibendrintas pažyminys „miškų“ sukonkretinamas į „pušų“ (viename kitame variante – į beržų). Vietoj „nuraminki“ dainuota ir „nekankinki“ ar „palikai tu“... O ilgesio paminėjimas paskatino sukurti visai naują tragizmu dvelkiantį posmą (dainos variantuose jis neturi pastovios vietos).

Paslaptinga draugė virto konkretesne „jauna mergaite“. Netikėtą animistinę žiedų tropiką antro posmo antroje eilutėje pakeitė grynai liaudies dainoms būdingi epitetai „sidabriniai“, „auksiniai“, o kūrybingesnis liaudies dainininkas dar yra sumanęs: „Į jos plaukus žiedai įsivijo, / Sidabrinio svyruoklio žiedai...“

Plisdama daina įgijo ir papildomų, įvairiose Lietuvos vietose atsiradusių skirtingų posmų.

Įsitikinus, kad didieji dainuojamo teksto skirtumai nuo originalo, aptinkami kone visuose variantuose (o ypač prikurtasis posmas), yra atsiradę įsikišus nežinomam tarpininkui, lieka teigti taip, kaip dažniausiai daroma tokiais atvejais: daina sukurta K. Bradūno eilėraščio motyvais. Perdirbimas stipriai paveikė originalo poetinę raišką. Naujasis motyvas, išsakytas papildomu posmu, vargu ar suteikė dainai didesnės meninės įtaigos.



Kostas Algirdas ALEKSYNAS






Kazys BRADŪNAS



Vienumoj



Mano langą vijokliai apaugę,

Mano namas miškų šlamesyj...

Kur dingai? O sugrįšk, mano drauge,

Suieškoki man ją ilgesyj.



Į jos plaukus žiedai įsipynę

Ąžuolynų ūksmingų gelmės;

Čia, kai geso žara vakarinė,

Mudu klausėmės girių giesmės.



Ir žiūrėjom į medžių viršūnes;

Mudu laukėm gražuolės nakties,

O ji buvo žvaigždelė klajūnė,

Kuri man niekada gal nešvies?..



Jai vainiką žolynų nupynęs,

Vėl šaukiu slaptinguoju vardu.

Kas kad mano trobelė laukinė,

Pribarstyta vijoklio žiedų.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas