Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-13 15:28

---

Automobilio nutrenktas stirniukas nuo kelio tuoj pat buvo paimtas.

Sauliaus LIETUVNINKO nuotr.

Kiekvieną rudenį padaugėja raginimų vairuotojams pasisaugoti migruojančių gyvūnų. Tačiau susidūrimų neišvengiama, ir ant kelio gulinčių partrenktų žvėrių šiuo metų laiku matome tikrai daugiau. Kas turi pasirūpinti, kad gaišenos negulėtų kelyje ar pakelės grioviuose?

Prižiūrėtojai skirtingi

– Neseniai kelyje Vilkaviškis–Pilviškiai pamačiau numuštą stirną. Apie negyvą žvėrį pranešiau paskambinęs numeriu 112, ir vėliau važiuodamas stirnos jau neberadau. Prie to paties kelio, krūmuose, panašiu metu pastebėjau ir ant šakų pakibusį negyvą gandrą: matyt, jis užsimušė atsitrenkęs į elektros laidus. Dėl paukščio jau niekam neskambinau, bet jis juk akivaizdžiai matomas nuo kelio – tie, kas tvarko, ir taip turėjo matyti. Tačiau gandras krūmuose iškabojo kelias savaites. Ar tokiomis gaišenomis niekas neturi pasirūpinti? – įspūdžiais dalijosi vienas redakcijos darbuotojas.

Vilkaviškio rajono aplinkosaugininkai paaiškino, jog kritusiais gyvūnais visuomet turi pasirūpinti žemės savininkas arba prižiūrėtojas.

– Jei kelią prižiūri VĮ „Regiono keliai“, tuomet gyvūnų gaišenas turi surinkti jie, jei tai – vietinės reikšmės Savivaldybei priklausantis kelias ar kita teritorija, turi surinkti Savivaldybės įgaliotas subjektas. Dažniausiai šis įpareigojimas tenka komunalines paslaugas teikiančiai įmonei ar seniūnijai. Taigi jei negyvo žvėries, paukščio ar naminio gyvūno niekas nepaima, reikėtų skambinti į tos teritorijos seniūniją. Tačiau bet kokiame kelyje susidūrus su medžiojamuoju gyvūnu arba pastebėjus jį partrenktą reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu. Šio centro darbuotojai perduos informaciją medžiotojų būreliui, o jo nariai gaišeną turi pasiimti, – aiškino Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Galėjo suskaičiuoti ir žalą

Pagal anksčiau galiojusius įstatymus pačiam pasiėmus kelyje žuvusį medžiojamąjį gyvūną ir apie tai nepranešus medžioklės būreliui būtų reikėję atlyginti gamtai padarytą žalą kaip ir brakonieriavimo atveju. Pavyzdžiui, paėmus nuo kelio negyvą stirną ir ją parsivežus namo, galėjai būti „įvertintas“ daugiau nei tūkstančio eurų nuobauda už gamtai padarytą žalą.

Dabar ši nuostata panaikinta, tačiau medžiojamasis gyvūnas bet kokiu atveju priklauso medžioklės klubui, kuris yra tos teritorijos naudotojas ir už tai moka mokesčius.

– Medžioklės plotų naudotojams priklauso jų teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama, iš greta esančių medžioklės plotų atklydę ir čia rasti nugaišę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys, – aiškino gyvosios aplinkos apsaugos vyr. specialistas Edvinas Bielskus.



Prižiūri kelio juostą

Vis dėlto dėl smulkesnių gyvūnų, pakelėje gulinčios lapės ar kiškio, dažnai niekas neskuba skambinti jokioms tarnyboms.

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ viršininkas Alfonsas Štrimaitis patvirtino, jog kelininkai surenka ne tik visus kelyje partrenktus šunis ar kates, bet ir smulkesnius medžiojamuosius gyvūnus, kurių nesusirenka medžiotojai.

– Turime prievolę maždaug kartą per savaitę ar dažniau (priklausomai nuo kelio reikšmingumo) pervažiuoti mums priklausančius kelius. Privalome apžiūrėti kelio ženklus, surinkti keliuose besimėtančias šiukšles, o šiuo atveju – ir gyvūnų palaikus. Pranešimų apie visos respublikos keliuose partrenktus gyvūnus mes gauname kasdien, ir jų būna dešimtimis, – sakė A. Štrimaitis.

Anot „Marijampolės regiono kelių“ vadovo, kelininkams priklauso palaikyti tvarką kelio juostoje, 11 metrų nuo kelio ašies.

– Žinoma, niekas nematuos, jei negyvas žvėris gulės pusmetrio ar metro atstumu, ir jį paims. Tačiau toli už kelio ribos tiek šiukšlėmis, tiek nugaišusiais gyvūnais jau turi rūpintis žemės savininkas, – kalbėjo A. Štrimaitis.



Migracija – pavojinga

Aplinkosaugininkai primena, kad daugiausiai susidūrimų su gyvūnais keliuose pasitaiko prasidėjus pavasarinei ir rudeninei žvėrių migracijai.

– Dažniausiai keliuose numušami besibastantys jauni patinai, kurie plečia savo teritorijas atėjus rujos laikui, arba jau į ramias žiemojimo vietas grįžtantys gyvūnai. Todėl pavasarį, balandžio ir gegužės mėnesiais, bei rudenį, rugsėjo ir spalio mėnesiais, sulaukiame daugiausiai pranešimų apie transporto priemonių susidūrimą su žvėrimis, – kalbėjo E. Bielskus.

Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. balandžio automobiliai partrenkė po vieną briedį, elnią, vilką ir šerną, taip pat 80 stirnų, 7 mangutus, 38 lapes ir 40 kiškių.

Tačiau, pareigūnų manymu, šie skaičiai yra gerokai didesni, nes, kaip jau minėta, ne apie visus mašinų kelyje partrenktus gyvūnus yra pranešama.



Priklauso nuo mašinų srauto

Daugiausiai žvėrių mūsų rajone automobiliai partrenkia „Uosijos“ ir „Alvito“ klubų medžioklės plotuose esančiuose pagrindiniuose keliuose, nuo Vilkaviškio vedančiuose link Virbalio ir link Bartninkų.

– Kita vertus, kur yra didesnis automobilių srautas, ten daugiau žvėrių ir partrenkiama. Aplink Vištytį miškuose žvėrių tikrai daug, bet ten mažiau transporto priemonių, tad ir panašių eismo nelaimių įvyksta mažiau, – kalbėjo V. Bakas.

Anot aplinkosaugininkų, žvėries elgesio nenuspėsi. Tad nesvarbu, – ar būtų pavasaris, ar ruduo, – važiuojant miškingesnėmis, krūmais apaugusiomis vietovėmis atidiems verta būti visais metų laikais.

Galerija: Prievolė

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---