„Santaka“ / Parapijos istorija sugulė į knygą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-13 15:26

Dalinkitės:  



Parapijos istorija sugulė į knygą

Šiais metais Alvito šv. Onos parapija švenčia gražią sukaktį. Vasarą buvo išleista knyga „Alvito šv. Onos parapijai 400 metų“ (rengėjai kun. Jordanas Kazlauskas ir kun. Vytautas Kajokas). Leidinys jau pasiekė skaitytojus ir sukėlė visų kraštiečių susidomėjimą.

Vilniaus sinodo dokumentuose minima, kad 1744 metais parapijai, be paties Alvito, priklausė 42 kaimai. Kaip nurodo 1911 metų Seinų vyskupijos rubricelė, tuo metu Alvito parapijoje buvo 39 dvarai ir 40 kaimų. Per beveik 200 metų ji tapo vienintele tokia dvarų gausa pasižymėjusia parapija. Deja, po paskutinio parapijos sumažinimo 2017 metais liko tik 12 kaimų.

Daug vietos knygoje yra skiriama ir pačiai bažnyčios istorijai. Be jau visiems žinomų faktų apie pirmąją medinę bažnytėlę, čia randame žinių, kad ji kentėjo visais laikais nuo karų, gaisrų ar kitų veiksnių. Štai 1655 metais ji nukentėjo nuo švedų, vėliau apie 1708 metus siautėjo maras ir badas, atslinkęs nuo Prūsijos. 1812 metais bažnyčia buvo nuniokota Napoleono armijos, o Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė. Taigi, nuo 1914 metų alvitiečiai atstatinėjo, remontavo, tvarkė savo maldos namus ir tik 1924 metų rudenį jie pagaliau buvo sutvarkyti. Bet vokiečiams atsitraukiant Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bažnyčia buvo susprogdinta ir griuvėsiai riogsojo iki 1983 metų.

Paslaptimis ir stebuklais yra apgaubtas Mergelės Marijos Liorentietės paveikslas. Jo atsiradimas turi ne vieną versiją ir laukia dar išsamesnių tyrinėjimų. Tikrai žinoma, kad paveikslas Onos Radvilienės valia ir noru buvo atgabentas į jos pastatytą bažnyčią. O iš votų (votas – asmeninės padėkos, įžado arba prašymo ženklas, aukojamas viešoje maldos vietoje) aiškėja, jog malda prie šio paveikslo padėdavo labai sunkiuose ir painiuose žmogaus gyvenimo vingiuose.

Rašytinių šaltinių, kada įkurtas Alvito dekanatas, nėra. Tačiau apie 1669 metus dekanatų sąraše minima, kad Alvito, arba Paširvinčio (Olwita alias Poszyrwinty), dekanatą sudaro 13 bažnyčių. Be kitų, į sąrašą įeina Vilkaviškio, Vižainio šventovės.

Įdomu skaityti ir dekanato vizitacijų aktus. Štai viename iš jų nurodoma, jog klebonas būtinai turi mokėti vietinių žmonių kalbą ir garsiai skaityti maldas jų gimtąja kalba (sakoma, kad to nebuvo visada laikomasi). Taip pat klebonams būdavo primenama, jog neužmirštų ir laiku atlaikytų visas fundatorių nurodytas mišias, neleidžiama teikti sakramentų viešose vietose, klausyti išpažinčių žmonių, atėjusių iš kitų parapijų. Parapijiečiams buvo draudžiama ignoruoti savo parapijos bažnyčią, o be priežasties sekmadienį neatvykus į mišias reikia mokėti 6 grašių baudą.

Beveik visose parapijose būdavo steigiamos prieglaudos vargšams. Vizitatoriai pabrėžia Alvito parapijos karitatyvinę veiklą ir primena‚ „kad vyrai ir moterys gyventų atskirai ir kad vargšai nebūtų apkraunami patarnavimo bažnyčiai darbais“. Parapijoje glaudėsi ir vienuolės vargdienių seselės. Šiandien prie parapijos taip pat veikia globos namai, kur prieglobstį randa vaikai, nepatyrę šeimos meilės. Šimtametės parapijos gerų darbų tradicijos yra tęsiamos.

Visi šie faktai skatina mus didžiuotis, jog Alvitas visada buvo dvasiškai stiprus. Todėl ir mes, gyvenantys jau XXI amžiuje, turime stengtis, kad mūsų kraštas būtų girdimas visur ir apie jį skambėtų tik geriausi atsiliepimai.

Kalbant apie šv. Onos atlaidus, nežinomi tikslūs metai, kada jie buvo pradėti švęsti, bet džiugu, jog ir dabar minios žmonių renkasi į juos prašydami Dievo malonės. Gal „karabelninkų“ ar čigonų bei ubagų mažiau, tačiau šurmulio netrūksta. O kas lėmė, kad atlaidai Alvite gautų būtent Onos vardą, teks sužinoti perskaičius knygą.

Informacijos apie Alvito kraštą galima surasti įvairiuose leidiniuose, išleistuose praeitame ir šiame šimtmetyje. Tačiau puiku, kai vienoje vietoje galima surasti tiek daug žinių, daugiausiai patvirtintų archyvuose. Ne visa surinkta medžiaga pateko į knygą, bet apie tai, kas dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo atspausdinta, ir dar daugybę kitų įdomių dalykų išgirsime per šio leidinio pristatymą.

Spalio 17 d. minėsime tikrąją parapijos įsteigimo datą. 14 val. bus aukojamos šv. Mišios, vėliau, apie 15 val., Alvito šv. Kazimiero namų salėje vyks knygos „Alvito šv. Onos parapijai 400 metų“ pristatymas.

Leidinį galima įsigyti Alvito bažnyčioje arba Alvito kaimo bibliotekoje.



Angelė BLAŽAITIENĖ






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas