„Santaka“ / Skęstantys bendrijų sodai – pačių skęstančiųjų reikalas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-13 15:20

Dalinkitės:  


Greta pelkėtos vietos esančiose žemėse vanduo retai kada nuslūgsta.

Autoriaus nuotr.


Skęstantys bendrijų sodai – pačių skęstančiųjų reikalas

Andrius GRYGELAITIS

Dalis „Vyturio“ sodų bendrijoje esančių žemės sklypų savininkų jau ne vienus metus kenčia nuo didelės drėgmės, besikaupiančios jiems priklausančiose teritorijose. To priežastis – šalimais valstybinėje žemėje esanti niekieno netvarkoma pelkė. Nors sodų savininkai kreipėsi į daugelį institucijų, tačiau panašu, kad pagalbos sulaukti nepavyks – atsakomybės kratosi visi.



Surinko parašus

Prieš trejus metus „Vyturio“ sodų bendrijoje namą pasistatęs ir čia atsikraustęs gyventi Dainius Ramanauskas pasakojo, jog labiausiai nuo besikaupiančio vandens kenčia greta pelkėtos vietos esančių žemių savininkai. Savo sklypuose jie paprastai negali dirbti net iki liepos pabaigos ar rugpjūčio pradžios – tik tuomet sodai išdžiūsta. Šiemet dėl lietingų orų situacija buvo dar prastesnė ir ne vieno sodininko augintos daržovės paprasčiausiai supuvo.

„Dalis sodų jau apskritai yra nedirbami. Norėtume, kad pelkė būtų nusausinta, sutvarkyti joje augantys brūzgynai. Didelių investicijų čia tikrai nereikėtų. Pakaktų užvežti žemių ir šiek tiek iškelti tą pelkėtą vietą, o šalimais iškasti griovelį, kuriame galėtų kauptis vanduo“, – svarstė D. Ramanauskas.

Vyriškis tikino, jog sodų bendrijos nariai galbūt ir patys galėtų savo lėšomis bandyti spręsti problemas, tačiau bijo savavališkai imtis kokių nors veiksmų. Žmonės ir taip savarankiškai tvarkosi kelią, investuoja į jo priežiūrą.

„Kur tik kreipėmės, visur atsimušėme tarsi į sieną. Neseniai surinkome per 40 sodų savininkų parašų ir įteikėme juos Vilkaviškio miesto seniūnui. Prašėme padėti sutvarkyti neprižiūrimą teritoriją. Deja, kokios nors realios naudos iš to nesulaukėme“, – apgailestavo vyriškis.



Prieš dešimtmetį

Nors „Vyturio“ bendrijoje D. Ramanauskas gyvena dar tik trejus metus, ši teritorija jam labai gerai pažįstama. Čia dirbamos žemės plotą daugybę metų turėjo jo tėvai. Anot pašnekovo, kai kūrėsi sodai, pelkės vietoje buvo suplanuota iškasti kūdrą, apsodinti ją įvairiais želdiniais. Deja, viskas ir liko tik planuose. Ilgą laiką ši teritorija išties nekėlė jokių problemų. Viskas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai šalia sodų bendrijos, Vilkaviškio miesto Kapų gatvėje, įsikūrę du gyventojai savavališkai prie savo namų užlygino prie kelio einantį griovelį.

„Nemanau, kad tai tik sutapimas. Greičiausiai seniau vanduo iš pelkės ištekėdavo į tą griovelį ir todėl netvenkdavo mūsų sklypų“, – svarstė D. Ramanauskas.

Jam antrino ir vilkaviškietis Romas Verbyla, taip pat turintis žemės sklypą „Vyturio“ bendrijoje. Vyriškis patvirtino, jog problemos prasidėjo būtent tada, kai buvo užlygintas netoliese esantis pakelės griovys.

„Mano sodą seniau taip pat tvenkdavo, bet išsikasiau griovelį ir vanduo dabar kaupiasi jame. Kai kurie žmonės taip pat išsikasė griovius, pasidarė pralaidas, taip apsaugodami savo teritorijas. Deja, didelė dalis sodų savininkų vis dar kenčia“, – sakė R. Verbyla.



Padėti negali

D. Ramanauskas apgailestavo, jog susidariusioje situacijoje beveik nematyti išeičių. Visi, į ką pagalbos kreipėsi vyriškis, kratosi atsakomybės, siuntinėja pas kitus specialistus.

„Kadangi gyventojai raštą adresavo man, pažadėjau jiems padėti. Tiesa, galiu tik patarpininkauti, nes „Vyturio“ sodų bendrija oficialiai yra Mažųjų Būdežerių kaime, o tai – Šeimenos seniūnija. Neturiu teisės imtis jokių drastiškų veiksmų ne savo valdose. Kažkada buvo planų šią sodų bendriją prijungti prie Vilkaviškio miesto teritorijos, tačiau dalis žmonių tam prieštaravo, todėl, kiek žinau, šis procesas bent kuriam laikui yra įšaldytas“, – pasakojo Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas.

Jo kolega iš Šeimenos seniūnijos Gintas Bakūnas taip pat niekuo padėti negalėjo. Nors „Vyturio“ sodų bendrija ir yra jo vadovaujamoje teritorijoje, tačiau problemų keliantis sklypas – valstybinė žemė, todėl ja rūpintis turi Nacionalinė žemės tarnyba.

„Bendrajame rajono plane kiekvienai seniūnijai administracijos direktoriaus įsakymu yra priskiriami tam tikri plotai, kuriuos reikia prižiūrėti, ir tik jiems yra skiriamas finansavimas. Ten, kur žemė valstybinė, pavyzdžiui, miškai, mes priežiūros nevykdome“, – paaiškino Šeimenos seniūnas G. Bakūnas.

Nelabai sodų savininkams padėti galėjo ir Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilija Belozarienė. Pasak jos, sodų savininkai minėtoje teritorijoje negali savavališkai vykdyti jokių darbų – nei kasti griovio, nei pilti žemių. Vykdant bet kokius darbus valstybinėje žemėje reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas.

„Norėdami jį gauti gyventojai turi kreiptis į mūsų skyrių. Be to, vykdant bet kokį darbą reikalingas jo projektas, kurį gali parengti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys atitinkamas licencijas“, – sakė V. Belozarienė.



Neaišku, kas atsakingas

Į pagalbą pabandėme pasitelkti ir už melioracijos darbus atsakingus Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus bei Vilkaviškio kelių tarnybos specialistus. Tikėjomės, kad šie bent jau galės padėti išspręsti savavališkai prie namų užlyginto griovio problemą. Deja, ir čia likome it musę kandę.

„Pro namus einantis griovelis yra ne melioracijos, o pakelės griovys prie Vilkaviškio kelių tarnybos prižiūrimo kelio. Mano nuomone, paviršiaus nuolydis yra nuo kelio link laukų, todėl pelkės vandens nelabai galėjo pažeminti, tad problema gali būti visai ne šioje vietoje. Be to, ta vieta – nedrenuota“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Rimas Janulevičius.

Siekiant išvengti problemų su valstybine žeme, jis siūlė sodų bendrijos nariams patiems išsikasti griovelius palei gruntinį ir asfaltuotą keliukus sodų pusėje. Tačiau D. Ramanauskas baiminosi, jog ne visi žemių savininkai gali su tuo sutikti.

Vilkaviškio kelių tarnybos viršininkas Vytautas Vasiliauskas taip pat apgailestavo, kad padėti „Vyturio“ sodų bendrijos nariams nelabai gali. Pasak jo, savavališkai užlyginto pakelės griovio problemą reikėjo spręsti dar tuomet, kai ji buvo pastebėta. Be to, po pavasarį šalyje įvykdytos reformos keliai ir jų priežiūra šiuo metu priklauso jau ne jo vadovaujamai tarnybai.

„Savaime suprantama, jog savavališkai užlyginti prie namų esančio griovio žmonės negalėjo. Būtume tai pastebėję iš karto – būtume tikrai kažką darę, o dabar... Jei sodų bendrijos nariai tikrai mano, kad jų teritorijos tvenkiamos dėl užlyginto griovio, jiems reikėtų kreiptis į Vilnių, į Lietuvos automobilių kelių direkciją“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Pakalbinus daugybę skirtingų sričių specialistų tapo aišku viena: padėti skęstančiai sodų bendrijai niekas negali. Gerai žinomas posakis, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, šioje istorijoje puikiai tinka.





Galerija: „Vyturio“ sodų bendrija





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas