|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Nuotr. kvam.lt
Beveik pusė savo verslą norinčių pradėti gyventojų ketina imti paskolą, rodo tyrimas. Tačiau planai verslą įsukti skolintomis lėšomis tiesiogiai koreliuoja su žmonių amžiumi: skolintis verslo pradžiai planuoja net keturi penktadaliai jaunuolių iki 25 metų ir mažiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 46 metai gyventojų.
Skirtingas verslo naujokų požiūris paaiškėjo reprezentatyvios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos metu. 18-15 m. amžiaus grupėje net 78, 7 proc. apklaustųjų teigė, kad norėdami prasimušti imtų paskolą. 26-35 m. amžiaus gyventojų grupėje verslo pradžiai skolintųsi 60 proc., tuo tarpu iš vyresnių nei 46 m. gyventojų verslą pradėti nuo paskolos planuoja vos 24 procentai.
Apklausą inicijavusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) l. e. generalinio direktoriaus pareigas Algio Skiauterės teigimu, šis pasiskirstymas neturėtų pernelyg stebinti, nes skirtingo amžiaus gyventojai nevienodai vertina finansų rinkos galimybes ir skolinimosi riziką.
„Didesnis jaunimo susidomėjimas verslo paskolomis iš dalies paaiškinamas jų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities. Be to, dabartiniai dvidešimtmečiai paskutinės rimtos finansinės krizės metu dar nebuvo finansiškai nepriklausomi, tad natūralu, jog daugelio jų požiūris į skolinimąsi anaiptol nėra konservatyvus. Drąsą investuoti skolintas lėšas į verslo projektą derėtų interpretuoti kaip labai reikalingo pozityvaus požiūrio į verslą išraišką – rizikos nebijantis jaunimas išties yra vieni aktyviausiai besinaudojančių verslumo skatinimo paskolomis“, – teigia A. Skiauterė.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios 66 nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, prezidentas Mantas Zakarka tikina, kad jaunimo polinkį skolintis verslui galima aiškinti kintančiu požiūriu į verslo riziką ir geresniu įvairių Europos Sąjungos investicijų priemonių išmanymu. skolintis verslo pradžiai planuoja net keturi penktadaliai jaunuolių iki 25 metų ir mažiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 46 metai gyventojų.
„Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje. Be to, stipriai gerėja ir finansinis raštingumas bei įvairių finansavimo galimybių vertinimas. Jauni žmonės geba ir nebijo pasinaudoti ES fondų ir kitų programų lėšomis finansuojamais instrumentais“, – teigia LiJOT prezidentas.
Anot verslo psichologės, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantės Lauros Rimkutės, natūralu, kad ketvirtą dešimtmetį baigiantys ir vyresni asmenys linkę mažiau galvoti apie galimybę imti paskolą nuosavo verslo pradžiai ar plėtrai.
„Suprantama, kad jaunimas tikisi svaiginančios karjeros, verslo ir didelių atlyginimų. Finansinis saugumas yra vienas pagrindinių jų amžiaus grupės tikslų, todėl noras jo siekti pasitelkiant paskolas nestebina. Tuo tarpu apie 40-uosius gyvenimo metus žmonės jau paprastai būna karjeros aukštumoje, didelio pajamų augimo nebesitiki, todėl skolinimasis, įvertinus riziką, jau neatrodo patrauklus. Kitas niuansas – pats noras. Lietuvoje vyresni žmonės turi mažiau entuziazmo – dažnam jų svajonių darbas yra valstybinėje organizacijoje. O jaunimas, priešingai, dažnai svajoja apie nuosavą veiklą“, – aiškina verslo psichologė.
INVEGA l. e. generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė pastebi, jog nepaisant didelių ambicijų jaunam verslininkui gauti finansavimą verslui vis dar yra nemenkas iššūkis.
„Daugelis puikią verslo idėją turinčių jaunuolių neturi pakankamo užstato, kad galėtų skolintis iš finansų įstaigų. Būtent todėl verslą pradedantis jaunimas aktyviai naudojasi „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, priemone, pagal kurią kredito unijos teikia iki 25 tūkst. eurų lengvatines paskolas verslo pradžiai, o imant paskolą galima gauti ir jos grąžinimo garantiją. Be to, jaunieji verslininkai, iš kreditų unijos pasiėmę minėtą paskolą, gali kreiptis į INVEGA dėl priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ ir kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tiek lengvatinės paskolos, tiek darbo užmokesčio kompensavimas gerokai palengvina pirmuosius žingsnius nuosavo verslo kelyje, padeda įsitvirtinti rinkoje“, – aiškina A. Skiauterė.
Beveik pusė savo verslą norinčių pradėti gyventojų ketina imti paskolą, rodo tyrimas. Tačiau planai verslą įsukti skolintomis lėšomis tiesiogiai koreliuoja su žmonių amžiumi: skolintis verslo pradžiai planuoja net keturi penktadaliai jaunuolių iki 25 metų ir mažiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 46 metai gyventojų. |
Skirtingas verslo naujokų požiūris paaiškėjo reprezentatyvios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos metu. 18-15 m. amžiaus grupėje net 78, 7 proc. apklaustųjų teigė, kad norėdami prasimušti imtų paskolą. 26-35 m. amžiaus gyventojų grupėje verslo pradžiai skolintųsi 60 proc., tuo tarpu iš vyresnių nei 46 m. gyventojų verslą pradėti nuo paskolos planuoja vos 24 procentai.
Apklausą inicijavusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) l. e. generalinio direktoriaus pareigas Algio Skiauterės teigimu, šis pasiskirstymas neturėtų pernelyg stebinti, nes skirtingo amžiaus gyventojai nevienodai vertina finansų rinkos galimybes ir skolinimosi riziką.
„Didesnis jaunimo susidomėjimas verslo paskolomis iš dalies paaiškinamas jų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities. Be to, dabartiniai dvidešimtmečiai paskutinės rimtos finansinės krizės metu dar nebuvo finansiškai nepriklausomi, tad natūralu, jog daugelio jų požiūris į skolinimąsi anaiptol nėra konservatyvus. Drąsą investuoti skolintas lėšas į verslo projektą derėtų interpretuoti kaip labai reikalingo pozityvaus požiūrio į verslą išraišką – rizikos nebijantis jaunimas išties yra vieni aktyviausiai besinaudojančių verslumo skatinimo paskolomis“, – teigia A. Skiauterė.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios 66 nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, prezidentas Mantas Zakarka tikina, kad jaunimo polinkį skolintis verslui galima aiškinti kintančiu požiūriu į verslo riziką ir geresniu įvairių Europos Sąjungos investicijų priemonių išmanymu.
skolintis verslo pradžiai planuoja net keturi penktadaliai jaunuolių iki 25 metų ir mažiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 46 metai gyventojų.
„Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje. Be to, stipriai gerėja ir finansinis raštingumas bei įvairių finansavimo galimybių vertinimas. Jauni žmonės geba ir nebijo pasinaudoti ES fondų ir kitų programų lėšomis finansuojamais instrumentais“, – teigia LiJOT prezidentas.
Anot verslo psichologės, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantės Lauros Rimkutės, natūralu, kad ketvirtą dešimtmetį baigiantys ir vyresni asmenys linkę mažiau galvoti apie galimybę imti paskolą nuosavo verslo pradžiai ar plėtrai.
„Suprantama, kad jaunimas tikisi svaiginančios karjeros, verslo ir didelių atlyginimų. Finansinis saugumas yra vienas pagrindinių jų amžiaus grupės tikslų, todėl noras jo siekti pasitelkiant paskolas nestebina. Tuo tarpu apie 40-uosius gyvenimo metus žmonės jau paprastai būna karjeros aukštumoje, didelio pajamų augimo nebesitiki, todėl skolinimasis, įvertinus riziką, jau neatrodo patrauklus. Kitas niuansas – pats noras. Lietuvoje vyresni žmonės turi mažiau entuziazmo – dažnam jų svajonių darbas yra valstybinėje organizacijoje. O jaunimas, priešingai, dažnai svajoja apie nuosavą veiklą“, – aiškina verslo psichologė.
INVEGA l. e. generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė pastebi, jog nepaisant didelių ambicijų jaunam verslininkui gauti finansavimą verslui vis dar yra nemenkas iššūkis.
„Daugelis puikią verslo idėją turinčių jaunuolių neturi pakankamo užstato, kad galėtų skolintis iš finansų įstaigų. Būtent todėl verslą pradedantis jaunimas aktyviai naudojasi „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, priemone, pagal kurią kredito unijos teikia iki 25 tūkst. eurų lengvatines paskolas verslo pradžiai, o imant paskolą galima gauti ir jos grąžinimo garantiją. Be to, jaunieji verslininkai, iš kreditų unijos pasiėmę minėtą paskolą, gali kreiptis į INVEGA dėl priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ ir kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tiek lengvatinės paskolos, tiek darbo užmokesčio kompensavimas gerokai palengvina pirmuosius žingsnius nuosavo verslo kelyje, padeda įsitvirtinti rinkoje“, – aiškina A. Skiauterė.
Publikuota: 2017-10-11 11:18:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|