„Santaka“ / Kada aukštojo mokslo studijos visiškai persikels į internetą? / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Kada aukštojo mokslo studijos visiškai persikels į internetą?

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

Spalio mėnesį į Vilniaus inovacijų forumą „Inovation Drift“ atvykstantis inovacijų plėtros tinklo „Silicon Vikings“ valdybos narys Eilifas Trondsenas sako, kad vykstančių permainų bijoti neverta, nes jos ne tik atpigins mokslą, bet ir padarys jį visiems prieinamu.

Nuotolinis mokymasis - švietimo ateitis

Per gana trumpą laiką pasaulyje išpopuliarėję vadinamieji MOOC – masiniai atvirieji internetiniai kursai leidžia neiškėlus kojos iš namų studijuoti keliems šimtams, ar net tūkstančiams studentų tuo pat metu jų pasirinktą dalyką. Kiekvienas studijuojantis paskaitų medžiagą gauna internetu, daugiau mokosi savarankiškai, o išklausius visą kursą vyksta atsiskaitymai.

„Per penkerius metus MOOC kursuose besimokančiųjų skaičius nuo 300 tūkst. išaugo iki 35 mln. Tokį mokymosi būdą drąsiai galima įvardinti, kaip naują ir reikšmingą švietimo rinkos dalyvį, siūlantį didžiausią mobilumą, bei sulaukiantį vis daugiau pripažinimo. Jau dabar kai kurie privatūs universitetai teikia specializuotus sertifikatus technologijos mokslų sričių absolventams baigusiems trumpesnius – 4 savaičių, ar poros mėnesių trukmės kursus atliekamus nuotoliniu būdu. Tad tai nėra miglotos spėlionės apie tai, kaip gyvensime ateityje, šie pokyčiai vyksta jau dabar“, – teigia profesorius E. Trondsenas.

Nors daugelyje šalių nuotolinis mokymasis internetu vis dar priskiriamas neformaliam mokymusi ar net savišvietai, tačiau prognozuojama, jog netolimoje ateityje nuotoliniu būdu įgytos kompetencijos galės būti ne tik formaliai patvirtinamos, bet ir taps darbdavių vertinamos ne ką mažiau nei aukštojo mokslo diplomas.

Pasak E. Trondseno, intensyvesnis technologijų integravimas į mokymosi procesą leistų daugeliui geriausių užsienio universitetų teikti kokybiškas studijų programas visame pasaulyje gerokai mažesne kaina ir prisitaikant prie spartaus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmo. Taip drauge išsprendžiamos ir logistinės bei mobilumo problemos, stabdančios kai kuriuos abiturientus, norinčius mokslo siekti toli esančiuose universitetuose.

Lietuviai vis dar skeptiški
Tokį mokymosi būdą drąsiai galima įvardinti, kaip naują ir reikšmingą švietimo rinkos dalyvį, siūlantį didžiausią mobilumą, bei sulaukiantį vis daugiau pripažinimo.


Po truputį pokyčiai pastebimi ir Lietuvoje. Kauno technologijos universitete (KTU) jau dabar yra viena visiškai nuotoliniu būdu dėstoma studijų programa, kai kurių paskaitų vaizdo įrašus galima stebėti internete, o daugelis kalbų mokyklų teikia galimybę kursus lankyti nuotoliniu būdu. Kita vertus, Lietuvoje tokio tipo aukštojo mokslo studijas, o ne savišvietos kursus, daugelis vis dar vertina gana skeptiškai.

„Skepticizmo yra iš abiejų pusių. Toks mokslas studentams gal ir patrauklus, tačiau vis dar neįprastas, nes galvodami apie universitetą vis dar mąstome apie auditorijas ar kurso draugus. Nuotolinio mokymosi metu tai tampa visiškai nebeaktualu. Kitas aspektas – dėl atsiskaitymų kylančios dėstytojams. Jei atsiskaitymo metu auditorijoje yra dėstytojas, pats procesas yra patikimesnis. Tuo tarpu jeigu studentas laiko testą nuotoliniu būdu, sunku būti visiškai tikram, ar jis tai daro savarankiškai”, – teigia KTU Programų inžinerijos katedros lektorius ir studijų krypties programų vadovas Ramūnas Kubiliūnas.

„Silicon Vikings“ atstovas savo ruožtu teigia, kad labiausiai išloš tie universitetai ir valstybės, kurios sugebės šiuos naujus mokymosi būdus integruoti greitai ir veiksmingai.

„Gyvename technologinio perversmo laikais. Tikiu, jog tai bus būdas išspręsti daugelį šiandieninių švietimo problemų. Potencialas didelis, kaip tai pavyks – pamatysime jau labai greitai“, – įžvalgomis dalinasi E. Trondsenas.

Į Lietuvą E. Trondsenas atvyksta Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ proga. Spalio 12-13 dienomis vyksiantis forumas – didžiausias ateities technologijų bei bendradarbiavimo tema organizuojamas renginys Baltijos jūros regione. Jo metu į Lietuvą atvyks daugiau kaip 50 visame pasaulyje žinomų mokslininkų, verslo pasaulio atstovų bei futurologų, kurie ne tik dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis, bet ir ieškos bendradarbiavimo galimybių bei verslo nišų.










Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas