„Santaka“ / Seimui pateiktas patvirtinti rekordinis kitų metų biudžetas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-24 09:10

Dalinkitės:  


Apie 2007-ųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetą kalbėjomės su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu.

Seimui pateiktas patvirtinti rekordinis kitų metų biudžetas

Nacionalinio biudžeto priėmimas kiekvienais metais sukelia daugybę diskusijų. Šių metų rekordinis biudžetas – ne išimtis.

Apie 2007-ųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetą kalbėjomės su finansų ministru Zigmantu BALČYČIU.



– Gerbiamas ministre, ką galėtumėte išskirti šių metų biudžete? Kokios yra jo prioritetinės sritys?

– Kitų metų biudžetas orientuotas į žmonių gyvenimo lygio bei valstybės paslaugų gerėjimą, ypač – sveikatos, švietimo ir socialinėje srityse, sudarantis sąlygas spartesnei tolygiai regionų raidai.

Kitų metų biudžeto finansavimas didėja visoms sritims, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas kurti saugiai žmogaus aplinkai. Į šią sąvoką įeina daug veiksnių – ir teisėsauga, ir švietimas, ir socialinė aplinka. Apskritai, manau, Lietuvoje reikia atkreipti dėmesį ir stengtis dėl to, kad žmogus jaustųsi tvirtai ir saugiai tiek emocine, moraline, tiek fizine prasme. Galų gale juk ir emigracija iš Lietuvos remiasi ne vien tik finansiniu veiksniu. Nemažai emigrantų pabrėžia, kad įsitvirtinę užsienyje jie saugiau jaučiasi tiek fiziškai, tiek moraliai. Jie žino, kad, ištikus nelaimei, jais pasirūpins socialinė sistema, kad, tapę nusikaltimo aukomis, galės tikėtis operatyvios ir objektyvios teisėsaugos institucijų reakcijos. To reikia siekti ir mūsų šalyje.

Kalbant apie biudžetą, kitais metais planuojama didinti asignavimus daugeliui sričių, tačiau didžiausias dėmesys bus skiriamas trims mano pradžioje jau minėtoms sritims. Socialinei apsaugai skiriamų lėšų daugėja 48 proc., švietimui – 16,5 proc. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kitais metais siūloma skirti 1,285 mlrd. litų.

Lietuva pastaraisiais metais išgyvena veržlią ekonominę plėtrą, pasiekta gerų rezultatų. Šalies BVP didėja vidutiniškai po 8 proc. pastaruosius ketverius metus. Esant dabartinėms tendencijoms, galima prognozuoti, kad Lietuvos BVP ir toliau didės, taip pat augs atlyginimai (tuo pačiu ir perkamoji galia), mažės nedarbas.

– Nemažai kritikų teigia, kad esant tokiam ekonomikos augimui ir gerėjant mokesčių surinkimui reikia stengtis jau dabar subalansuoti biudžetą. Ką atsakytumėte į šią kritiką?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad nėra taip, jog biudžeto nebūtų siekiama subalansuoti. Kitais metais įsiskolinimą mažiname 300 mln. litų – nuo šiemet numatytų 1,747 mlrd. litų iki 1,441 mlrd. litų.

Tačiau ir to pasiekti mažumos Vyriausybei nebuvo taip lengva, kaip gal kažkam galėtų pasirodyti. Nes, kaip jau minėjau, yra ankstesni Vyriausybės įsipareigojimai, be to, niekam nesinori atsisakyti dalies finansavimo iš biudžeto dėl bendro tikslo – mažinti deficitą.

Numatome, kad kitais metais biudžeto deficitas bus ne didesnis nei 1,2 proc. BVP, tačiau aš manau ir tikiuosi, kad jis bus mažesnis ir sieks 1 proc. BVP.

Visiškai biudžeto subalansuoti kol kas neįmanoma dėl ankstesnių Vyriausybės ir Seimo pernai ir šiemet prisiimtų įsipareigojimų – taip pat daugiausia socialinėje, sveikatos bei švietimo srityse. Jei laikytumės griežtos fiskalinės politikos, negalėtume didinti biudžeto išlaidų, ypač darbo užmokesčiui, pensijoms ir įvairioms išmokoms. Kai mūsų šalies vidutinis atlyginimas dar tiek atsilieka nuo vidutinio uždarbio Europoje, manau, kad neleisti jam didėti būtų neteisingas sprendimas. Reikia surasti pusiausvyrą tarp biudžeto deficito mažinimo ir Lietuvos žmonių pragyvenimo lygio didėjimo. Manau, jog kitų metų biudžete surastas optimaliausias variantas tarp šių dviejų įsipareigojimų.

Kaip jau minėjau, biudžeto deficitas mažinamas 300 milijonų litų, taip pat svarstoma galimybė kitais metais padidinti minimalią mėnesinę algą iki 700 litų.

– Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais padidėjo infliacija. Kitaip sakant, gyventojai pajuto, kad už nemažai prekių bei paslaugų reikia mokėti brangiau nei, tarkim, pernai. Ar Vyriausybė galvoja imtis kokių nors priemonių infliacijai valdyti?

– Priemonių valdyti infliacijai valstybė neturi tiek daug, kaip galbūt kažkam norėtųsi matyti. Pavyzdžiui, vienas iš infliacijos valdymo svertų yra valstybinio sektoriaus atlyginimų ir pensijų užšaldymas. Ar kas nors realiai galėtų pritarti šiam būdui, kai mūsų mokytojų, medikų atlyginimai gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių, taip pat jau imamas justi darbo jėgos trūkumas? Tas pats ir su pensijomis.

Kiti veiksniai, didinantys infliaciją, yra akcizų ir energijos (naftos bei kuro) kainų kilimas. Šių procesų Lietuva nevaldo, nes tai yra pasaulinės tendencijos.

Fiskalinė ir biudžeto politika yra realiausias svertas Vyriausybės galioje, kuriuo būtų galima daryti įtaką infliacijai. Tačiau ir čia reikia surasti aukso vidurį tarp poreikių sumažinimo ir infliacijos didėjimo. Kartais pasitaiko, kad neįsigilinę į bendrą situaciją, politikai reikalauja didesnio finansavimo vienai ar kitai sričiai ir tuo pat metu nori, kad mažėtų infliacija. Bet abiejų dalykų vienu metu neįmanoma pasiekti.

Fiskalinis stabilumas įmanomas tik sutarus politinėms partijoms. Jei partijos nesutars dėl tokios būtinybės, šiuo svertu taip pat bus neįmanoma pasinaudoti. Todėl Finansų ministerija inicijuoja parlamentinių partijų atsakomybės dėl tolesnio Lietuvos makroekonominio ir finansinio stabilumo susitarimą.

Pasirašius tokį susitarimą parlamentinės partijos būtų įsipareigojusios neteikti nepagrįstų prašymų biudžetiniam finansavimui, kurie trukdytų siekti tikslo subalansuoti biudžetą. Tikiuosi, kad Lietuvos politikai supras, kokiu tikslu jis teikiamas ir ką stengiamasi juo pasiekti.

– Biudžeto projekte numatyta, kad nuo kitų metų kovo 1 d. Lietuva 30 proc. didins akcizą cigaretėms. Ar rūkalų ir kuro brangimas yra neišvengiamas?

– Norėčiau pradėti nuo to, kam apskritai egzistuoja akcizo mokestis. Tai nėra populiari priemonė, tačiau akcizai visoje Europos Sąjungoje egzistuoja siekiant, kad visuomenė būtų sveikesnė. Tai galioja tiek rūkalų, tiek alkoholio (siekiant mažinti jų daromą žalą sveikatai), tiek kuro (siekiant mažinti aplinkos taršą) akcizams.

Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo šalyje galiojančius akcizų tarifus suvienodinti su minimaliais ES valstybėse galiojančiais akcizais. Akcizo už cigaretes tarifo Lietuvoje padidinimas kitais metais, kaip numatoma, 30 procentų populiariausių cigarečių pakelio kainą padidintų maždaug 14 procentų. Tačiau šiuo didinimu minimalus ES valstybėse galiojantis akcizo tarifas Lietuvoje dar nebus pasiektas, tad jį reikės didinti ir ateityje, keliais etapais, kad tai nebūtų itin juntama vartotojams.

Europos Sąjungoje numatytas minimalus tarifas rūkalams Lietuvoje turi būti pasiektas iki 2009 m. gruodžio 31 d. (minimalus ES akcizo tarifas benzinui Lietuvoje turi būti pasiektas iki 2010 m. gruodžio 31 d.; dyzelinui – iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Alkoholio akcizas jau yra pasiekęs ES galiojančias normas.

– Tiek Lietuvos gyventojų atlyginimai, tiek pragyvenimo lygis dar gana nemažai atsilieka nuo ES vidurkio. Kaip manote, kada tai galėtų pasikeisti?

– Kaip jau minėjau, Vyriausybė stengiasi realiai vertinti visus veiksnius, surasti geriausią sprendimą ir naudoti kuo daugiau priemonių pragyvenimo lygiui didinti. Kaip finansų ministras, jaučiu atsakomybę už nuolatinį tolygų Lietuvos ekonomikos gerėjimą, kurį pajustų kiekvienas žmogus. Tiek aš pats, tiek Vyriausybė yra pasiryžusi ir toliau laikytis subalansuotos fiskalinės politikos, nesiimti jokių drastiškų veiksmų, kurie galėtų išbalansuoti finansų srautus valstybės mastu.

Šiuo metu (kaip ir pastaruosius kelerius metus) Lietuvos ekonomikos prognozės geros ir prognozuojame, kad šios tendencijos išliks. Tikiuosi, kad jau po keliolikos metų Lietuvos gyventojai galės pasakyti, kad gyvena ne blogiau nei Europoje.



Užsk.13874






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas