„Santaka“ / Galimybė išlikti – posūkis žiedinės ekonomikos kryptimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-10-04 15:51

Dalinkitės:  


Perdirbamų atliekų srautas auga, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Autorės nuotr.


Galimybė išlikti – posūkis žiedinės ekonomikos kryptimi

Eglė MIČIULIENĖ

Rugsėjo pabaigoje Druskininkuose surengtoje konferencijoje – diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2017“ ekonomikos, energetikos, finansų ekspertai, atliekų tvarkymo ir kitų sričių specialistai daugiausiai kalbėjo apie plataus atliekų perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo būtinybę.



Plastiko – daugiau nei žuvų

Gerėjantį gyvenimą šiandien daugelis supranta kaip didesnes galimybes vartoti. Iki šiol mūsų visuomenė įvairiais būdais skatinama kuo daugiau pirkti, išbandyti technikos ir kitas naujoves, o kartu – ir „gaminti“ kalnus atliekų, kurių kiekiai pasaulyje auga milžinišku tempu. Masinis atliekų augimas – pasaulinė problema, ir būdų, kaip ją spręsti, ieško daugelis valstybių.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad kasmet į jūras patenka mažiausiai aštuoni milijonai tonų plastiko – tai atitinka vieną sunkvežimį plastiko atliekų per minutę. Netgi teigiama, jog iki 2050 metų pasaulio jūrose plaukios daugiau plastiko atliekų nei žuvų.

Taigi jau keturioliktą kartą surengtoje ir pirmuoju tvariu renginiu Lietuvoje paskelbtoje konferencijoje ypač daug dėmesio buvo skirta vartojimo mažinimui ir žiedinės ekonomikos principams.



Išsaugo tik 5 proc. vertės

Žiedinė ekonomika – tai naujas gyvenimo būdo modelis, priešingas mūsų visuomenėje įprastam linijinės ekonomikos principui gaminti–vartoti–šalinti.

UAB „Ekokonsultacijos“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė teigė, jog Europos Sąjungoje kasmet susidaro 600 mln. tonų atliekų ir tik 5 proc. jų vertės yra išsaugoma. Europai siekiant aukštesnių perdirbimo tikslų, „Ekokonsultacijos“ parengė studiją apie perdirbimo padėtį Lietuvoje 2030 m. Ji rodo, kad Vyriausybei teks imtis atsakomybės ir apsispręsti, kuriuo keliu mūsų šalis turėtų eiti: įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus ir investuoti į atskirą antrinių žaliavų, maisto atliekų surinkimą, atliekų perdirbimą ar, akcentuojant Lietuvos energetinį saugumą, ieškoti visų įmanomų variantų didinti atliekų deginimo pajėgumus.

Kitos bendrovės „Exitus“ vadovė Valda Chošnau teigė, jog iki 2030-ųjų energijos poreikis pasaulyje išaugs 40 proc., o vandens – 50 proc. Taip pat 50 proc. padaugės maisto ir kitų atliekų, nes itin intensyviai auga pasaulio populiacija ir stiprėja vidutinės ekonominės klasės perkamoji galia. Tokie rodikliai liudija, kad valstybė, verslas ir bendruomenės privalo keistis, perprasti ciklinės gamybos, antrinio panaudojimo, dalijimosi ekonomikos principus.



Ne pirkti, o perdirbti

Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bendra kryptimi turi judėti visi: valstybė, verslas, savivaldos ir gyventojai. Juos turėtų vienyti bendras siekis mažinti besaikį vartojimą ir kuo ilgiau išlaikyti produktų bei medžiagų vertę, juos panaudojant naujam produktui sukurti.

Žiedinės ekonomikos principų besilaikantys žmonės turėtų būti orientuoti ne į naujų daiktų pirkimą, o į dalijimąsi, pakartotinį naudojimą, nuomą, remontą, atnaujinimą ar perdirbimą.

Be abejo, „vartotojiškoje“ visuomenėje to pasiekti nebūtų lengva, tačiau tai ir turėtų būti bendra valstybės, savivaldybių, atsakingo verslo užduotis. Apie tokį verslą, skatinantį perdirbimą, taip pat nemažai kalbėta, pateikti vardai pasaulyje labai garsių firmų, elektrotechnikos, padangų gamintojų, kurie perdirba ar kitaip dar kartą panaudoja savo sukurtą produkciją.

Išsakyta mintis, jog atliekų panaudojimo galimybė yra niša naujoms verslo idėjoms, tačiau jas visapusiškai turėtų remti valstybė ir savivaldybės.



Rūšiuoti maisto atliekas

Nemažai dėmesio konferencijoje skirta ir mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių klausimui. Kaip žinia, tokių gamyklų Lietuvoje buvo pastatyta dešimt, tarp jų – ir Marijampolėje.

Į šias atliekų perdirbimo įmones investuoti milijonai eurų, tačiau kol kas iš tokių įrenginių daugiau problemų nei naudos. Paaiškėjo, kad net ir milijoną eurų kainuojantys įrenginiai nepritaikyti apdoroti šiuo metu Lietuvoje surenkamam komunalinių atliekų srautui.

Atliekų tvarkymo specialistas, UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“ direktorius Alfonsas Brazas dar kartą pabrėžė savo seniai išsakytas mintis, jog norint rentabilaus atliekų tvarkymo neišvengiamai reikia pradėti atskirai rinkti maisto (virtuvės) atliekas. Tik tokiu atveju MBA gali dirbti efektyviai, nes dabar įrenginiai maisto atliekomis apsivėlusio stiklo ar kitų perdirbti galimų atliekų iš bendro srauto atskirti nesugeba.



Ar iš tiesų ekologiška?

Konferencijoje gvildenta ir daug kitų aktualių temų. Pateikta pavyzdžių iš gerosios kitų valstybių darnaus vystymosi praktikos, išdėstyti tvaraus savivaldybių valdymo pavyzdžiai ir kt.

Įdomių įžvalgų pateikė ir plačiau į ekologiją žiūrėti paskatino Ekobendruomenių asociacijos atstovas Vismantas Satkauskas. Anot jo, „ekologiškais“ vadinami produktai ne visuomet iš tiesų skatina ekologinius procesus. Jeigu dėl jūsų įsigyto produkto reikėjo nukirsti kur nors tolimoje Afrikoje augantį retą medį, produkciją gabenti daugybę kilometrų – tai nė nekvepia ekologija. Galbūt tokia produkcija yra naudinga žmogui, bet tikrai ne gamtai.

Tie, kas domisi ekogyvenvietėmis, natūralumo ir darnos su gamta filosofija, apie tai daugiau gali sužinoti užsukę į puslapį ekogyvenvietės.lt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas