„Santaka“ / „Brexit“: kokia lietuvių imigrantų ateitis Jungtinėje Karalystėje? / Politika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Politika

Dalinkitės:  



„Brexit“: kokia lietuvių imigrantų ateitis Jungtinėje Karalystėje?

Linas KOJALA

Jau 2019 metų kovo 29 dieną Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos nare. Nors laiko iki „skyrybų“ lieka nedaug, neatsakytų klausimų – vis dar gausybė. Šios derybos svarbios ir Lietuvai – kokias teises turės mūsų imigrantai ir kas nuveikta derybose iki šiol?



ES piliečių teisės – kas laukia lietuvių?

Oficialiais duomenimis, 3, 6 milijono arba apie 6 proc. visos Jungtinės Karalystės populiacijos sudaro imigrantai iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Didžioji dalis – lenkai (1 mln.), airiai (335 tūkst.), rumunai (328 tūkst.), italai, portugalai ir lietuviai, kurių – apie 200 tūkst. (nors realus skaičius gali būti didesnis – britų premjerė Theresa May kalbėjo apie 600 tūkst. italų). Todėl šioms valstybėms itin svarbus derybų klausimas, susijęs su ES piliečių teisėmis ir ateitimi po to, kai Jungtinė Karalystė nebebus bendrijos nare. Savo ruožtu Londonui aktualu per 1 mln. šios šalies piliečių, kurie gyvena kitose ES valstybėse.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pripažino, jog nežinios po referendumo būta. Tą dar labiau paskatino migloti Th. May ir kitų politikų pareiškimai, neskubėję užtikrinti, jog dabar legaliai gyvenančiųjų ir dirbančiųjų statusas nesikeis. Nemaža dalis ėmėsi tvarkytis formalumus – pavyzdžiui, siekia įgyti nuolatinio Jungtinės Karalystės gyventojo statusą. Ilgainiui nerimas kiek atslūgo, mat pagrindinės imigraciją ribojančios priemonės yra nukreiptos į atvyksiančiuosius ateityje, o ne į jau gyvenančius. Net 81 proc. ES piliečių Jungtinėje Karalystėje turi darbą ir moka mokesčius (tarp britų šis skaičius siekia 75 proc., ne ES šalių piliečių – vos 61 proc.), tad bet kokios drastiškos priemonės suduotų smūgį šalies ekonomikai.

Tam tikra pažanga derybose jau padaryta: Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė, jog visi, kurie šalyje gyvena legaliai, gali būti ramūs dėl ateities. „Norime, kad liktumėte, vertiname Jūsų indėlį į valstybės vystamąsi ir už jį dėkojame“, – kreipdamasi į imigrantus teigė Th. May.

Visgi ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier kalba griežtai – anot jo, ES piliečių teisių klausimas dar toli gražu nėra išspręstas. ES nori, jog būtų garantuotos pilnavertės teisės visiems ES piliečiams, gyvensiantiems Jungtinėje Karalystėje tuo metu, kai baigsis „Brexit“ derybos. Tai taip pat galioja esamiems ir būsimiems šeimos nariams, kurie šiuo metu gyvena kartu arba vėliau atvyks į šalį (net jei šeimos nariai nėra ES piliečiai). Tuo metu britai siekia, jog tie, kurie šalyje praleido penkerius arba daugiau metų, gautų „įsikūrusiųjų statusą“, o gyvenantieji trumpiau įgytų tik laikiną statusą. Laikinasis statusas galėtų virsti nuolatiniu ateityje pasiekus penkerių metų ribą, bet, anot Londono, tai galiotų tik tiems, kurie į Jungtinę Karalystę atvyko iki 2017 m. kovo pabaigos. ES su tuo nesutinka ir tikina, kad nuolatinio statuso galėtų siekti visi, kurie gyvena arba atvyks į Jungtinę Karalystę iki oficialios derybų pabaigos 2019 metų pavasarį.

Gavusieji Jungtinės Karalystės siūlomą pilnavertį statusą taip pat turėtų teisę į išsilavinimą, sveikatos apsaugą ir kitas socialines garantijas, bet nepatvirtina, jog jie galės balsuoti vietos rinkimuose, kaip yra dabar. Be to, Jungtinė Karalystė norėtų, jog šeimos nariai po oficialaus išstojimo galėtų prisijungti prie šalyje gyvenančių ES piliečių tik garantuodami tam tikrą pajamų lygį. Tai – rimtos dilemos, kurios itin aktualios ir Lietuvai. Tad ne visi ES piliečiai pasikliauja tuo, ką kalba britų politikai. „Jei jie tikrai nori, kad mes liktume, būtų garantavę teises dar referendumą dieną. Praėjo daugiau nei vieneri metai, bet niekas nesikeičia. Pareiškimai skamba gražiai, bet tai nevirsta veiksmais“, – sakė viena imigrančių.
Net 81 proc. ES piliečių Jungtinėje Karalystėje turi darbą ir moka mokesčius, tad bet kokios drastiškos priemonės suduotų smūgį šios šalies ekonomikai.




Jungtinės Karalystės finansiniai įsipareigojimai – kiek britai sumokės?

Jokios skyrybos neįvyksta be finansinių dilemų sprendimo. Tad britai, norėdami išstoti iš ES, turės sumokėti tam tikrą sumą – tam, kad padengtų anksčiau prisiimtus ir nutrūksiančius finansinius įsipareigojimus, nes Jungtinės Karalystės išstojimas paliks skylę ES biudžete. Tai aktualu ir Lietuvai, kuri įgyvendina ne vieną projektą, tiesiogiai susietą su ES finansavimu. Tai Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (vien tam iki 2038 metų prireiks 1, 3 mlrd. eurų, iš kurių didžiąją dalį bus prašoma padengti ES), Kaliningrado tranzito schema, infrastruktūros jungtys įskaitant „Rail Baltica“ ir pan.

Didžioji dalis esamų britų įsipareigojimų yra susiję su ES 2014–2020 m. finansine perspektyva, nors Jungtinė Karalystė buvo pasižadėjusi finansuoti ir programas, kurios tęsis dar dešimtmetį. Tad didysis klausimas – kiek?

Apie sumas kol kas kalbama nenoriai, bet jos varijuoja nuo 20 iki 100 milijardų eurų. Anot „Financial Times“, Th. May pažadėjo skirti bent 20–30 milijardų, bet net konservatyvūs ES lyderių skaičiavimai kalba apie dvigubai–trigubai didesnę sumą. Tol, kol nebus padaryta reali pažanga sprendžiant šią problemą, tol ES atsisako pradėti derybas dėl būsimojo ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimo. O būtent ateities susitarimo gairių labiausiai nori Th. May.

Tuo labiau, kad noras ir toliau vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauti ES vieningoje rinkoje pareikalaus papildomų finansinių įsipareigojimų iš Jungtinės Karalystės pusės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas