|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys.
Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija.
Specialistų teigimu, tokie Europos visuomenių struktūros pokyčiai labiausiai džiugina gamintojus ir prekybininkus, tačiau glumina psichologus ir sociologus.
Į tendencijas sureagavo baldų gamintojai
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena ir buvo stebimos jau kurį laiką.
„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai sureagavo rinka siūlanti būsto įrengimo sprendimus - juk net ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – aiškina A. Gurinskienė.
Jos teigimu, tokie visuomenės pokyčiai atveria Lietuvos baldų gamintojams bei eksportuotojams.
„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri yra pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės tikrai investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai išleidžia 400 eurų baldų atnaujinimui. Ir tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų, ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.
Išlaidas vaikų kambariui kompensuoja technika Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija.
Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia ir išlaidų paskirstymą būsto įrengimui. Pavyzdžiui vokiečiai, anksčiau lėšas skirdavę vaiko kambariui įrengti, dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.
„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau gamina ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur verdi kavą ir pusryčiauji, vis dar yra tikroji namų širdis“, – pastebi A. Gurinskienė.
Anot jos, Vokietijos rinkoje dominuoja skandinaviškas stilius, tačiau labai svarbi kokybė, medžiagų natūralumas, ramios spalvos.
Apžvalgininkai taip pat pastebi, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų laikoma IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento tikrai nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į tuos, kurie gyvena po vieną.
Visi ieškantys naujų interjero sprendimų, dizainerių patarimų kaip išsirinkti ir derinti naujus baldus ar minimaliomis pastangomis atnaujinti būstą idėjų pasisemti galės nuo spalio 5 iki 8 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Baldai“. Čia prisistatys ne tik baldų ir interjero sprendimų gamintojai bei importuotojai, bet ir dizaineriai, architektai, apšvietimo sprendimų specialistai.
Po vieną ne tik jauni
Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirą gyvenimą Europoje stebima jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.
Kita vertus pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vos vienas segmentas. Kita ženkli dalis – pagyvenę žmonės. Statistiškai, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme, ir tuo pačiu pastebi, kad dalyje Europos šalių tokios tendencijos negalioja dėl stiprių kultūrinių tradicijų bei skirtingų socialinių sistemų.
Tai, kad pavieniui daugiau gyvena Šiaurės, o ne Pietų Europos gyventojų susiję su socialine rūpyba, taip pat ir kultūrinėmis nuostatomis, kurios Europos pietuose keičiasi lėčiau ir vis dar dominuoja tradiciškesnė šeimos samprata.
Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. |
Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija.
Specialistų teigimu, tokie Europos visuomenių struktūros pokyčiai labiausiai džiugina gamintojus ir prekybininkus, tačiau glumina psichologus ir sociologus.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena ir buvo stebimos jau kurį laiką.
„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai sureagavo rinka siūlanti būsto įrengimo sprendimus - juk net ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – aiškina A. Gurinskienė.
Jos teigimu, tokie visuomenės pokyčiai atveria Lietuvos baldų gamintojams bei eksportuotojams.
„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri yra pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės tikrai investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai išleidžia 400 eurų baldų atnaujinimui. Ir tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų, ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.
Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija.
Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia ir išlaidų paskirstymą būsto įrengimui. Pavyzdžiui vokiečiai, anksčiau lėšas skirdavę vaiko kambariui įrengti, dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.
„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau gamina ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur verdi kavą ir pusryčiauji, vis dar yra tikroji namų širdis“, – pastebi A. Gurinskienė.
Anot jos, Vokietijos rinkoje dominuoja skandinaviškas stilius, tačiau labai svarbi kokybė, medžiagų natūralumas, ramios spalvos.
Apžvalgininkai taip pat pastebi, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų laikoma IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento tikrai nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į tuos, kurie gyvena po vieną.
Visi ieškantys naujų interjero sprendimų, dizainerių patarimų kaip išsirinkti ir derinti naujus baldus ar minimaliomis pastangomis atnaujinti būstą idėjų pasisemti galės nuo spalio 5 iki 8 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Baldai“. Čia prisistatys ne tik baldų ir interjero sprendimų gamintojai bei importuotojai, bet ir dizaineriai, architektai, apšvietimo sprendimų specialistai.
Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirą gyvenimą Europoje stebima jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.
Kita vertus pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vos vienas segmentas. Kita ženkli dalis – pagyvenę žmonės. Statistiškai, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme, ir tuo pačiu pastebi, kad dalyje Europos šalių tokios tendencijos negalioja dėl stiprių kultūrinių tradicijų bei skirtingų socialinių sistemų.
Tai, kad pavieniui daugiau gyvena Šiaurės, o ne Pietų Europos gyventojų susiję su socialine rūpyba, taip pat ir kultūrinėmis nuostatomis, kurios Europos pietuose keičiasi lėčiau ir vis dar dominuoja tradiciškesnė šeimos samprata.
Publikuota: 2017-10-04 11:30:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|