„Santaka“ / Įamžino holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Dovanoja 2,5 mėn. gražius kačiukus. Tel. 8 615 34 429.
Galioja iki: 2020-08-06 16:53:00

Reikalingas jaunas darbuotojas nuolatiniam darbui (prižiūrėti ir tvarkyti sodybos aplinką bei joje gyventi). Tel. 8 633 22 410.
Galioja iki: 2020-08-13 08:15:48



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-25 15:53

Dalinkitės:  


Ralfas Selindžeris (kairėje) pakvietė vilkaviškietį Algimantą Antaną Greimą (dešinėje), kurio tėvai yra gelbėję žydus, prisidėti prie liepaitės Atminimo giraitėje sodinimo.

Autorės nuotr.


Įamžino holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimą

Renata VITKAUSKIENĖ

Penktadienį rajone buvo minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Vilkaviškyje pasodinta Atminimo giraitė žydų gelbėtojams, pastatytos informacinės lentos. Visuomenė buvo kviečiama pažiūrėti Vilkaviškio žydų palikuonių atvežto filmo, o gimnazistai su jais susitiko pamokoje. Holokausto aukos pagerbtos ir kapinėse Žynių kaime.

Dabar Vilkaviškio žydų holokausto aukų kapinės nusikaltimus žmoniškumui liudys ir akmens simboliais, ir tekstais. Šie primins apie Antrojo pasaulinio karo pradžioje padarytus nežmoniškus sprendimus, veiksmus bei apie humanizmą, kurio net mirtinos grėsmės akivaizdoje nepamynę vilkaviškiečiai ryžosi gelbėti myriop pasmerktus žydus. Visa tai užrašyta informacinėse lentose. Apie tai simboliškai liudys Atminimo giraitėje vešėsiančios liepos.

Šį rudenį pavyko įgyvendinti ilgai brandintą sumanymą holokausto aukų kapinėse pastatyti dvi informacines lentas, kurios kiekvienam nuolat, ne tik Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, primintų apie čia pat gyvenusią bendruomenę, jos sunaikinimą, apie žydų gelbėtojus.

Pasak istoriko Antano Žilinsko, Vilkaviškio žydų holokausto aukų kapinės yra tapusios 7 tūkst. žmonių amžinojo poilsio vieta. 203 iš jų – vaikai. Būtent tiek vardų ir pavardžių, nurodydami kiekvieno nužudyto žydų tautybės vilkaviškiečio amžių, perskaitė „Aušros“ gimnazijos mokiniai. Jauniausia iš aukų – vos 5 savaičių kūdikis, vyriausiam buvo 17 metų. Aštuoniolikmečiai jaunuoliai įtraukti jau į kitus – suaugusiųjų – sąrašus. Du iš šimtų Vilkaviškio žydų bendruomenės vaikų – mažamečiai berniukas ir mergaitė – anuomet, dar taikos metu, buvo įamžinti nerūpestingai besisupantys hamake. Dabar šita nuotrauka, kaip ir ta, iš kurios žvelgia žydų tautybės vyrai ar karnavalo kostiumais pasipuošę darželinukai, – informacinėje lentoje kapinėse. Ir prie vaikų, ir prie suaugusiųjų nuotraukų parašyta, jog 1941-aisiais jie buvo nužudyti.

„Esu senelis šešerius metus. Savo senelių niekuomet nepažinojau, kaip ir daugelis mano šeimos narių. Jie mirė šiurpą keliančiose vietose, tokiose kaip Aušvicas, Ryga, Kaunas ir Vilkaviškis. Nenoriu, kad jie būtų užmiršti. Taip pat nenoriu, kad būtų užmiršti jų draugai, pažįstami ar tiesiog juos pažinoję žmonės. Nenoriu, kad būtų pamiršti čia vykę siaubingi įvykiai. Nepaisant to, jog čia vyko pasibaisėtini įvykiai, buvo žmonių – šventų žmonių, kurie rizikavo savo gyvybe ir savo šeimos narių gyvybe ne dieną, ne savaitę, bet daug metų. Jų šventas atminimas niekuomet neturi būti pamirštas“, – pastangų įamžinti žydų ir jų gelbėtojų priežastis įvardijo Vilkaviškio žydų bendruomenės palikuonis ir jos istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris.

Vilkaviškiečiams žydų gelbėtojams šį rudenį pradėta sodinti Atminimo giraitė, informacinė lenta su geradarių pavardėmis, o kita – su faktais apie Vilkaviškio žydų sunaikinimą atsirado iš esmės R. Selindžerio pastangomis. Tiesa, šią iniciatyvą ir morališkai, ir finansiškai rėmė Izraelio žydų bendruomenė. Tačiau kad idėja būtų įgyvendinta, R. Selindžeris ne kartą ir ne du buvo atvykęs į Vilkaviškį, čia su vietos valdžia aptardavo sumanymo projektą, o grįžęs namo detales dar derindavo ir su savo tautiečiais.

Šiandien rezultatas pasiektas – holokausto aukų kapinių lankytojai pirmiausia stabtelės prie dviejų informacinių lentų, kuriose faktai surašyti lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis. Gretimai pasodintas liepynas oš 68 Pasaulio teisuolių vardu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi pagerbtiems Vilkaviškio miesto bei aplinkinių vietovių gyventojams, rizikavusiems ne tik savo, bet ir šeimos narių gyvybėmis, kad išgelbėtų žydų tautybės žmones.

Pasak A. Žilinsko, Vilkaviškyje ką tik pastatyta lenta su žydų gelbėtojų pavardėmis kol kas yra turbūt vienintelė tokia Lietuvoje. Prie pavardžių nurodoma, jog jos taip pat yra įamžintos memoriale Izraelyje bei Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Beje, lentoje raštu patvirtinamas ir kai kuriems renginio dalyviams pro akis neprasprūdęs faktas, kad „žydams padėjo ir daugelis kitų žmonių, tačiau jie nebuvo oficialiai pripažinti ir atitinkamai pagerbti“. Visiems – Pasaulio teisuoliams ir šito vardo neturintiems gelbėtojams – simbolinio pagarbos ženklo statytojai žydai skiria šiuos žodžius: „Mes, palikuonys žydų tautybės žmonių, kurių šaknys yra Vilkaviškyje, pasodinome šiuos medžius, siekdami pripažinti jų drąsą ir šventumą.“

Po renginio skirstytis neskubėję vilkaviškiečiai skaitė surašytas žydų gelbėtojų pavardes ir, matyt, radę įrašytą giminaitį, fotografavosi prie atminimo lentos, dalijosi prisiminimais. Akivaizdu, kad rajono mero Algirdo Neiberkos pasakytą mintį, jog žydų bendruomenė iki holokausto buvo visos Vilkaviškio visuomenės dalis, kūrė kultūrinį, ekonominį, socialinį miesto ir aplinkinių vietovių gyvenimą, žmonės įsileidžia ir į protus, ir į širdis.

Holokausto aukas Didvyžių socialinės globos namų bei Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos atstovai, kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė, Klausučių seniūnė Gema Skystimienė taip pat pagerbė žydų žudynių vietoje Žynių kaime esančiose kapinėse.





Galerija: Informacinės lentos





Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Situacija pasienyje grasina koronaviruso protrūkiu
* Gyventojai jau dabar gali rinktis elektros tiekėjus
* Tarp kraštiečio vadovaujamo orkestro pasiekimų – net trys „Grammy“ nominacijos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar taupote lėšų galimam finansiniam sunkmečiui?
Santaupų turiu visada.
Pradėjau atsidėti pinigų.
Planuoju pradėti.
Taupyti neturiu iš ko.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas sakinys „Kas nusimato programoje“?
Netaisyklingas. Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jei veiksmas negali vykti savaime), pvz.: Kas nusimato ( numatoma, numatyta ) programoje? Nusimato oro atšilimas ( Numatoma, kad oras atšils).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas