|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgės Daivos Gudavičienės, aiškaus sergamumo krūties vėžiu ir mirtingumo sumažėjimo nestebima. Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine moterų liga, nuo jo miršta daugiausiai moterų – iš visų onkologinių susirgimų. Profilaktiniai patikrinimai dažniausiai tampa vienintele priemone, padedančia laiku nustatyti šią ligą.
Ligos simptomai
Ankstyvose stadijose krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.
Pažengusio vėžio simptomai – jau aiškiau išreikšti. Tai sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais – kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų. Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas. Kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, taip pat – pakinta oda virš naviko: ji tampa panaši į citrinos žievelę.
Tai, kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos krūtyje, taip pat nuo to, ar didėdamas jis įauga į odą, ar liga apėmusi visą krūtį. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, geriausia pasirūpinti savimi ir kreiptis į gydytoją.
Profilaktika ir prevenciniai veiksniai
Krūties ligų chirurgės D. Gudavičienės teigimu, išvengti šios ligos galima laikantis sveikos mitybos principų, palaikant optimalų KMI indeksą, aktyviai sportuojant. Taip pat svarbu identifikuoti ir aktyviai stebėti aukštos krūties vėžio rizikos grupes: moteris, kurioms vaikystėje ir jaunystėje taikytas spindulinis gydymas, nustatytos BRCA mutacijos ar šeimoje buvę krūties vėžio atvejai (ypač jauname amžiuje).
„Lietuvoje atliekami genų, lemiančių krūties vėžio paveldimumą, tyrimai. Moterims, kurioms nustatytos BRCA mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu yra 60–80 proc., todėl joms siūlomas kitoks, ankstyvesnis tyrimo planas: Valstybinės ligonių kasos kartą per metus kompensuoja magnetinio rezonanso tyrimą. Profilaktinė krūtų patikra moterims, nepatenkančioms į aukštos krūties vėžio rizikos grupes, atliekama kartą per dvejus metus. Sulaukus penkiasdešimtmečio, kiekviena iš mūsų gali užsiregistruoti nemokamai mamogramai”, – pataria krūties ligų chirurgė. Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.
Pasak D. Gudavičienės, užkirsti kelią krūties vėžio vystymuisi galima ir atliekant profilaktines operacijas. Jos ypač aktualios tada, jei pacientei nustatomos BRCA mutacijos. „Esant šioms mutacijoms, moteriai gali būti pasiūlyta krūties vėžio riziką mažinanti operacija, kai liaukinis krūties audinys pašalinamas ir atliekama vienmomentinė rekonstrukcija implantu. Pastarasis būdas moterims, patenkančioms į aukštos rizikos krūties vėžio grupę, ligos tikimybę sumažina 95 proc.“, – teigia gydytoja.
Atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją stengiamasi ir viešais renginiais. Vienas iš jų – spalio pradžioje Kaune vykstantis „Pink Run su BENU“. Jo metu pora tūkstančių rožiniais marškinėliais apsirengusių dalyvių bėga primindami, kokia svarbi šios ligos prevencija. Bėgikų teigimu, taip jie palaiko ir krūties vėžiu sergančias moteris – parodydami, kad jos nėra vienos.
Savityros svarba
Daugiau nei pusę krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Kaip minėta, ankstyvose stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliarus pasitikrinimas padeda ją nustatyti laiku.
Atliekant savityrą, pažįstama savo krūties liauka, taigi greičiau pastebimi pakitimai. Procesas nėra sudėtingas. Reikia atsigulti ant nugaros ir per alkūnę sulenktą kairiąją ranką pakišti po galva. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukami maži ratukai aplink kairiąją krūtį, judant link spenelio. Krūtis spaudžiama taip, kad būtų jaučiama jos sandara. Taip pat, tik su kaire ranka apžiūrima dešinė krūtis.
Patikrinus krūtis gulint, atsistojama prieš veidrodį, rankos padedamos ant klubų. Krūtys atidžiai apžiūrimos: ar jose nėra pakitimų, ar stipriai nesiskiria tiek krūtų, tiek spenelių dydis. Tebestovint prieš veidrodį, pakeliama dešinė ranka, o su kaire patikrinama, ar pažastyje nėra mazgelių. Apžiūrima ir kita pažastis, taip pat – speneliai. Juos reikia suimti nykščiu bei rodomuoju pirštu bei keletą kartų paspausti stebint, ar nepasirodo išskyrų.
Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.
Rūta ATROŠKAITĖ
Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgės Daivos Gudavičienės, aiškaus sergamumo krūties vėžiu ir mirtingumo sumažėjimo nestebima. Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine moterų liga, nuo jo miršta daugiausiai moterų – iš visų onkologinių susirgimų. Profilaktiniai patikrinimai dažniausiai tampa vienintele priemone, padedančia laiku nustatyti šią ligą. |
Ankstyvose stadijose krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.
Pažengusio vėžio simptomai – jau aiškiau išreikšti. Tai sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais – kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų. Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas. Kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, taip pat – pakinta oda virš naviko: ji tampa panaši į citrinos žievelę.
Tai, kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos krūtyje, taip pat nuo to, ar didėdamas jis įauga į odą, ar liga apėmusi visą krūtį. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, geriausia pasirūpinti savimi ir kreiptis į gydytoją.
Krūties ligų chirurgės D. Gudavičienės teigimu, išvengti šios ligos galima laikantis sveikos mitybos principų, palaikant optimalų KMI indeksą, aktyviai sportuojant. Taip pat svarbu identifikuoti ir aktyviai stebėti aukštos krūties vėžio rizikos grupes: moteris, kurioms vaikystėje ir jaunystėje taikytas spindulinis gydymas, nustatytos BRCA mutacijos ar šeimoje buvę krūties vėžio atvejai (ypač jauname amžiuje).
„Lietuvoje atliekami genų, lemiančių krūties vėžio paveldimumą, tyrimai. Moterims, kurioms nustatytos BRCA mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu yra 60–80 proc., todėl joms siūlomas kitoks, ankstyvesnis tyrimo planas: Valstybinės ligonių kasos kartą per metus kompensuoja magnetinio rezonanso tyrimą. Profilaktinė krūtų patikra moterims, nepatenkančioms į aukštos krūties vėžio rizikos grupes, atliekama kartą per dvejus metus. Sulaukus penkiasdešimtmečio, kiekviena iš mūsų gali užsiregistruoti nemokamai mamogramai”, – pataria krūties ligų chirurgė.
Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.
Pasak D. Gudavičienės, užkirsti kelią krūties vėžio vystymuisi galima ir atliekant profilaktines operacijas. Jos ypač aktualios tada, jei pacientei nustatomos BRCA mutacijos. „Esant šioms mutacijoms, moteriai gali būti pasiūlyta krūties vėžio riziką mažinanti operacija, kai liaukinis krūties audinys pašalinamas ir atliekama vienmomentinė rekonstrukcija implantu. Pastarasis būdas moterims, patenkančioms į aukštos rizikos krūties vėžio grupę, ligos tikimybę sumažina 95 proc.“, – teigia gydytoja.
Atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją stengiamasi ir viešais renginiais. Vienas iš jų – spalio pradžioje Kaune vykstantis „Pink Run su BENU“. Jo metu pora tūkstančių rožiniais marškinėliais apsirengusių dalyvių bėga primindami, kokia svarbi šios ligos prevencija. Bėgikų teigimu, taip jie palaiko ir krūties vėžiu sergančias moteris – parodydami, kad jos nėra vienos.
Daugiau nei pusę krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Kaip minėta, ankstyvose stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliarus pasitikrinimas padeda ją nustatyti laiku.
Atliekant savityrą, pažįstama savo krūties liauka, taigi greičiau pastebimi pakitimai. Procesas nėra sudėtingas. Reikia atsigulti ant nugaros ir per alkūnę sulenktą kairiąją ranką pakišti po galva. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukami maži ratukai aplink kairiąją krūtį, judant link spenelio. Krūtis spaudžiama taip, kad būtų jaučiama jos sandara. Taip pat, tik su kaire ranka apžiūrima dešinė krūtis.
Patikrinus krūtis gulint, atsistojama prieš veidrodį, rankos padedamos ant klubų. Krūtys atidžiai apžiūrimos: ar jose nėra pakitimų, ar stipriai nesiskiria tiek krūtų, tiek spenelių dydis. Tebestovint prieš veidrodį, pakeliama dešinė ranka, o su kaire patikrinama, ar pažastyje nėra mazgelių. Apžiūrima ir kita pažastis, taip pat – speneliai. Juos reikia suimti nykščiu bei rodomuoju pirštu bei keletą kartų paspausti stebint, ar nepasirodo išskyrų.
Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Tiesa, jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, patariama išsirinkti vieną mėnesio dieną, kada atliksite patikrą, ir jos laikytis.
Rūta ATROŠKAITĖ
Publikuota: 2017-09-25 10:40:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|