„Santaka“ / Bičių namus perkraustė į saugesnę vietą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-22 15:28

Dalinkitės:  


Jonas Karpavičius (centre) ir Vitas Bakas aptarė, kaip saugiau nukelti Albinos Nausėdienės sode bičių sulipdytą kūrinį.

Autorės nuotr.


Bičių namus perkraustė į saugesnę vietą

Eglė MIČIULIENĖ

Kybeikių kaimo gyventoja į spaudą kreipėsi pagalbos. Ne sau, o bitėms, kurios ant jos obels šakos susilipdė įspūdingą medumi kvepiantį daugiabutį.



Po obels šaka

– Nežinau, ką daryti. Po mano obelimi bitės susilipdė didžiausią namą. Gražu, negaliu atsižiūrėti, bet artėja žiema ir bitelės tikrai neišgyvens. Gaila būtų – šitiek gyvybių! Tariausi su vienu bitininku, jis lyg žadėjo atvykti, bet taip ir nepasirodė. Ką dabar su jomis daryti? – klausė kybeikiškė Albina Nausėdienė.

Į Kybeikius nuvažiavome kartu su patyrusiu bitininku Jonu Karpavičiumi ir aplinkosaugininku Vitu Baku, kuris, beje, taip pat turi keletą bičių avilių.

Nuvykę iš tiesų pamatėme reto grožio gamtos kūrinį: po obelimi kybojo bičių nutūptas maždaug pusmetrio ilgio kelių korių lakštų lipdinys. Tarp korių buvo centimetro su trupučiu tarpai, juos iš abiejų kraštų bitės darbininkės buvo užlipinusios vašku, taip apsaugodamos nuo gamtos stichijų ir taupydamos šilumą natūraliame „avilyje“.



Lankomiausias objektas

Sodybos šeimininkė pasakojo, jog pirmiausia bitėmis aplipusį gumulą pamatė obuolių pasiskinti atėjusi gimnazistė anūkė. Jau tada po šaka sulipintas „avilys“ buvo didžiulis, ten virė gyvenimas. „Kad tu radai – tai tu ir pasiimk“, – pajuokavo močiutė.

Tačiau, kaip dabar populiaru sakyti, ši vieta tapo lankomiausiu sodybos objektu. Juo grožėjosi ir iš Vilniaus parvykę šeimininkų vaikai, ir kiti svečiai, o pati A. Nausėdienė sakė kasdien ateidavusi į sodą aplankyti bitelių. Niekieno nekliudomi vabzdžiai visuomet buvo nusiteikę draugiškai ir ramiai darbavosi prie savo korių, į žiūrovus nekreipdami jokio dėmesio.

Tačiau pradėjus siautėti audroms A. Nausėdienė sunerimo, kad stiprūs vėjai bičių su visu namu nenublokštų ant žemės.

Visas audras bitynas atlaikė, bet buvo aišku, jog žiemos šalčių greičiausiai neištvers.



Buvę visokių atvejų

Šeimininkė pasakojo, kad jų sodyba sulaukia jau ne pirmo bičių spiečiaus. Ankstesniais metais ant šakos susimetusias bites buvo surinkęs vienas bitininkas. Vėliau visas būrys dryžuotųjų įsitaisė namo palėpėje.

J. Karpavičius taip pat sakė buvęs ne vieno panašaus atvejo liudininku. Bitininkas jau ne kartą yra talkinęs žmonėms, sulaukusiems bičių kaimynystės – beje, ne visuomet tokios malonios.

– Kartą pas draugą mėginau surinkti bites, susimetusias į plyšį sienoje, tarp plytų. Ko tik nedariau: ir dūmijau, ir spietinę su koriais pakabinau – niekaip neišvariau. Jos eina ten, kur yra motina, o jei ši lauk nelenda, nieko ir nepadarysi. Jei nori, išgriauk sieną, kad prieitum prie korių su motinėle... – pasakojo bitininkas.

J. Karpavičius prisiminė, jog vieną kartą prisiėjo pirmiau išlupti trobos grindų lentas, o tik paskui surinkti ten susispietusius vabzdžius. Jie buvo apsigyvenę beveik po pačia šeimininko lova.

Bitės buvo įsimetusios ir Vilkaviškio siuvimo fabrike, virš pagrindinio įėjimo. Per angas lubose jos net išlįsdavo cechuose, prie šviestuvų.

Tąsyk pavojų žmonėms kėlusius vabzdžius jau teko naikinti dustu.



Vaizdas – tikrai retas

Vieną kartą vilkaviškiečiui J. Karpavičiui teko nukelti ir ant šakos pradėtą nešti korį su visomis jo dūzgiančiomis gyventojomis. Tačiau, kaip pripažino bitininkas, kybeikiškių sode pamatytas vaizdas – iš tiesų gana retas ir įspūdingas.

– Žinote, tikras grožis! Tai jau ne spiečius, o šeima, bičių namai. Kartais, kai ateina laikas daugintis, avilyje lieka jauna motinėlė, o senoji su dalimi bičių atsiskiria ir išlekia iš avilio. Spiečius gali bet kur susimesti į „guzą“, tada keletas bičių žvalgų išlekia į visas puses ieškoti patogaus būsto. Taip visas spiečius ir kybo vienoje vietoje, kol žvalgai grįžta, o tada perlekia į surastą vietą: avilį, skylę sienoje, drevę medyje ar dar kur nors. Šiuo atveju bitės ant tos šakos ir liko. Čia jau susikūrusi šeima: yra motinėlė, yra bitės darbininkės, kurios jau prinešusios medaus, yra perai ir kt., – aiškino bitininkas.

Anot jo, jei bitės imtų spiesti, kiekviename bityne tam tikslui paprastai paliekamas tuščias avilys. Jis neturėtų būti naujas ir atsiduoti laku ar dažais – bitės daug mieliau įsikurs tada, kai jų būstas kvepės vašku.

Surinkęs Nausėdų sodo gyventojas į spietinę – specialiai tam skirtą dėžę, J. Karpavičius svarstė, jog bitutės turėtų išgyventi. Svarbiausia, kad kartu patektų ir motinėlė, tada visa šeimyna išgyvens.

Tvarkingai surinktos, parvežtos ir į avilį perkeltos bitės buvo sočiai pamaitintos aštuoniais kilogramais cukraus. Taigi reikia tikėtis, jog žiemą naujuose namuose jos pergyvens puikiai.





Galerija: Bitės





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas