„Santaka“ / Kybartietis didžiuojasi vadinamas mokytoju

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-22 15:26

Dalinkitės:  


Laisvalaikiu Vytautas Miknevičius mėgsta vaikščioti net atokiausiomis Kybartų gatvelėmis.

Autoriaus nuotr.


Kybartietis didžiuojasi vadinamas mokytoju

Andrius GRYGELAITIS

Futbolas, krepšinis, šaškės, šachmatai, regbis, imtynės, orientacinės varžybos – tai sporto šakos, su kuriomis susijęs kybartietis Vytautas Miknevičius. Daugiau nei pusšimtį metų pedagogu dirbęs specialistas nuo šio rudens jau nevarsto mokyklos durų, tačiau džiaugiasi tuo, ką dirbdamas su vaikais pasiekė.



Svajojo nuo mažens

V. Miknevičius nuo mažens buvo judrus ir aktyvus vaikas. Su kiemo draugais jis nuolat žaisdavo futbolą bei krepšinį. Visi kartu berniukai svajojo įstoti į kūno kultūros institutą Kaune ir jį pabaigę tapti mokytojais. Iš visų jų šią svajonę įgyvendino tik Vytautas.

„Gyvenau ir mokyklą lankiau Liudvinave. Ten kūno kultūra nebuvo gerai išvystyta, todėl labai bijojau, kad į institutą įstoti nepavyks. Vis dėlto sužinojau, jog daugiausiai šansų turiu stodamas į imtynių specialybę, tad ją ir pasirinkau, nors iki tol su imtynėmis nieko bendro neturėjau“, – šypsojosi V. Miknevičius.

Baigęs institutą, vyriškis 1964 m. gavo paskyrimą dirbti kūno kultūros mokytoju tuometinėje Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. Čia jam puikiai sekėsi, vaikai noriai lankė jo vedamas pamokas bei treniruotes, o ir pats darbas labai patiko.

„Mane vaikai beveik visą gyvenimą vadino ne treneriu, o mokytoju. Man tai labai daug reiškė. Aš augau šeimoje, kurioje mokytojo darbas buvo labai gerbiamas ir vertinamas“, – prisipažino pašnekovas.



Lydėjo sėkmė

Dar studijuodamas institute V. Miknevičius pats išbandė ne tik imtynių sportą, bet ir regbį. Ir ne tik išbandė, o netgi tapo Lietuvos regbio čempionu. Tiesa, po studijų Kaune tiek imtynes, tiek regbį vyriškiui teko užmiršti visiems laikams. Jo gyvenime atsirado kitų sporto šakų.

Vos pradėjusį dirbti Kybartuose jauną specialistą pasikvietė tuometinis mokyklos direktorius Feliksas Petrauskas ir paprašė vesti krepšinio, o kiek vėliau – ir šaškių, šachmatų bei orientacinio sporto treniruotes.

„Pamenu, kai manęs paklausė, ar moku žaisti šachmatais, pasakiau, jog žinau tik ėjimus. Tai nepasirodė didelė problema ir tapau šio būrelio vadovu. Iš pradžių buvo ne vienas mokinys, kuris mane įveikdavo, tačiau aš visada stengiausi mokytis, tobulėti. Daug skaičiau įvairios literatūros. Net ir šiandien mano namuose yra maždaug 200 knygų apie šachmatus“, – šypsojosi kybartietis.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad visą gyvenimą jį, kaip trenerį, lydėjo sėkmė ir respublikinėse varžybose su auklėtiniais pavykdavo iškovoti apdovanojimų. Smagiausias laimėjimas pedagogui yra 1969 m. su mokyklos berniukų krepšinio komanda iškovotas Lietuvos čempionų titulas. Įdomu tai, jog tais pačiais metais šalies čempionėmis tapo ir Kybartų mergaitės, kurias treniravo Irena Dekerienė.

„Laimėjimų buvo daugybė. Nors niekada neskaičiavau darbo valandų ir jaučiau didžiulį malonumą dirbdamas su vaikais, bet tikrai nebuvau idealus mokytojas. Tikrai padariau klaidų, tačiau iš jų visada stengiausi mokytis. Tiesa, tik bėgant metams supratau, jog sėkmė mane lydėjo ne vien dėl mano darbo, o ir dėl puikių vaikų bei jų tėvų. Vėliau ne vienam iš jų padėkojau už tai, kad mus suvedė gyvenimas“, – prisipažino pašnekovas.



Ne vien geri prisiminimai

Nemažą dalį V. Miknevičiaus gyvenime užima ir futbolas. Jo treneriu vyriškis tapo atsitiktinai, kai 1970 m. rajono sporto mokykla ieškojo šios srities specialisto. Nors per ilgus darbo metus kybartietis išugdė ne vieną garsų futbolininką, tačiau vien sau prisiimti nuopelnų nėra linkęs. Anot jo, Kybartai – futbolo miestas, čia vaikus šio žaidimo paslapčių moko ne vienas treneris, o visi jaunuoliai svajoja žaisti vietinėje „Sveikatos“ komandoje.

Futbolas V. Miknevičiaus širdyje iš tiesų užima svarbią vietą, tačiau su juo susiję ne vien geri prisiminimai. Treneris pasakojo, jog seniau teko susidurti ir su ne visai sąžiningais šio žaidimo užkulisiais.

„Sporte visi nori laimėti, kartais net nesąžiningais būdais. Pavyzdžiui, mano auklėtinis Algimantas Puodžiūnas turėjo patekti į šalies moksleivių futbolo rinktinę, tačiau tuometis rinktinės treneris vietoje jo paėmė savo auklėtinį iš Alytaus. Mums teko net padaryti moksleivio pažymėjimą su Algimanto duomenimis, bet su alytiškio nuotrauka. Įdomu tai, kad po šešerių metų Algimantas atstovavo Vilniaus „Žalgiriui“, o tas vaikinas iš Alytaus taip ir netapo profesionaliu žaidėju. Kitas mano auklėtinis Gintautas Grinkus taip pat buvo pakviestas į šalies rinktinę, bet telegramą apie tai mums atsiuntė praėjus dviem dienoms po to, kai komanda jau buvo išvykusi į varžybas Vokietijoje. Manau, ir dabar Lietuvos futbole gali vykti panašūs dalykai, todėl jis ir grimzta gilyn“, – apmaudo neslėpė V. Miknevičius.



Padėdavo vaikams

Kybartiečiai vaikai V. Miknevičių labai mylėjo. Net vasaromis ateidavo pas jį į namus ir prašydavo vesti krepšinio ar futbolo treniruotes. Mokytojas atsisakyti tiesiog negalėdavo.

Neretai, norėdamas motyvuoti vaikus sportuoti, jis šiems atiduodavo savo asmeninius trofėjus, pirkdavo naujus. Kybartiečio auklėtiniai nemokėjo ir už sporto mokyklos treniruotes. Už jas V. Miknevičius sumokėdavo iš asmeninių lėšų.

„Žinau, kad Kybartuose yra daug darbo neturinčių žmonių, todėl ne visi gali išleisti savo atžalas į sporto mokyklą. Nors mėnesinė įmoka ir nėra labai didelė – apie 3 eurai vienam vaikui, tačiau ir ši suma kai kam gali tapti kliūtimi sportuoti. Nenorėjau, jog taip nutiktų“, – prisipažino specialistas.



Geri santykiai – sveikatos šaltinis

V. Miknevičius didžiuojasi ne vien sportiniais laimėjimais, bet ir santykiais šeimoje. Su žmona Marija Birute santuokoje jis gyvena jau beveik 55 metus. Kartu jie į pasaulį išleido tris vaikus, šie seneliams padovanojo jau septynis anūkus. Visi vaikai vienaip ar kitaip seka tėčio pėdomis. Sūnus Naglis – buvęs futbolininkas, 11 kartų atstovavęs šalies rinktinei, o dukros Neringa ir Sonata pasirinko pedagogių kelią.

„Šeima visą gyvenimą mane palaikė. Žmona pati jaunystėje šiek tiek sportavo, todėl puikiai mane suprato, kai aš su vaikais išvažiuodavau į varžybas ar ilgiau užtrukdavau treniruotėse. Manau, jog geri santykiai šeimoje – gyvenimo pagrindas, sveikatos šaltinis“, – svarstė kybartietis.

Ne tik vaikai pasekė tėčio pėdomis. V. Miknevičiaus anūkas Laurynas ne kartą tapo respublikinių šachmatų varžybų prizininku, atstovavo įvairioms savo amžiaus šalies rinktinėms, o šiuo metu iki 203 cm užaugęs jaunuolis bando įsitvirtinti krepšinio pasaulyje. Dar vienas anūkas Martynas yra tapęs šalies orientacinio sporto varžybų nugalėtoju.



Sulaikė pasieniečiai

Nors pats V. Miknevičius profesionaliai niekada nesportavo, tačiau aktyvų gyvenimo būdą mėgo visada. Seniau vyriškis žiemomis prasikirtęs eketę maudydavosi šaltame vandenyje, daug bėgiojo. Tiesa, bėgioti liovėsi ne visai savo noru.

„Paprastai bėgiodavau teritorijose aplink dabartinį pasienį. Seniau į tai niekas nekreipdavo dėmesio, ten dirbę pareigūnai mane pažinojo. Kai Lietuva tapo laisva ir pasieniečiai ėmė keistis, kartą buvau sulaikytas dėl to, jog bėgdamas su savimi neturėjau paso. Tuomet ir nustojau bėgioti“, – prisiminė kybartietis.

Aktyvų laisvalaikį jis mėgsta iki šiol. Prieš keletą metų Miknevičiai netoli Vištyčio įsigijo sodybą, kur dabar praleidžia itin daug laiko.

„Labai mėgstu žvejoti. Esu pagavęs maždaug 8 kilogramų lydeką. Net sūnų šiuo pomėgiu užkrėčiau. Naglis dabar yra vieno Kauno žvejų klubo prezidentas. Sodybą prie Vištyčio ir pirkome tam, kad aš galėčiau dažniau pažvejoti. Tiesa, nepagalvojau, jog ten veiklos bus tiek daug, kad žvejybai laiko liks dar mažiau nei iki tol“, – juokėsi V. Miknevičius.

Be žvejybos, jis kartu su žmona mėgsta miškuose grybauti, uogauti. Būdami Kybartuose jiedu dažnai išeina pasivaikščioti.

„Mėgstu vaikščioti ir vienas. Einu lėtu tempu per visus Kybartus. Dažnai sutinku pažįstamų žmonių, pasilabinu, persimetame vienu kitu žodeliu. Vakarais per televiziją mėgstu žiūrėti įvairias sporto transliacijas, ypač tas, kuriose rungtyniauja lietuviai. Didelė šventė būna tą dieną, kai žaidžia Kauno „Žalgiris“. Apskritai, sportas man suteikė labai įdomų gyvenimą. Jei galėčiau laiką atsukti atgal, viską daryčiau taip pat“, – tvirtino pašnekovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas