„Santaka“ / Pacientai dažnai antibiotikais gydosi patys

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-18 16:49

Dalinkitės:  


Peršalus reikėtų gydytis simptomus malšinančiais vaistais, bet ne antibiotikais.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Pacientai dažnai antibiotikais gydosi patys

Eglė KVIESULAITIENĖ

Artėjant peršalimo ligų sezonui medikai įspėja pacientus dėl savigydos. Antibiotikus savavališkai naudojantys žmonės kelia grėsmę ne tik sau, bet ir visai visuomenei.



Virusų neužmuša

Tai, kad jau artėja peršalimo ligų sezonas, signalizuoja medikų pateikta statistika: praėjusią savaitę sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, palyginti su ankstesniąja, mūsų rajone išaugo beveik 4,5 karto. Nors bendras sergamumo rodiklis dar nėra bauginantis, jis rodo, jog artėja rudeninių ligų banga.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, medikai pataria gerti daug skysčių, vaistažolių arbatų, o jeigu šios nepadeda, naudoti simptomus malšinančius vaistus nuo temperatūros, gerklės skausmo, slogos ir pan. Virusinė infekcija paprastai praeina per savaitę. Visi turėtų įsidėmėti, kad antibiotikai „užmuša“ tik bakterijas, bet ne virusus. Todėl virusinių infekcijų, gerdami antibiotikus, neįveiksime.



Naudoja savavališkai

Vis dėlto medikai neslepia, jog pacientai ne tik dažnai reikalauja, kad jiems būtų paskirti antibiotikai, bet ir savavališkai juos vartoja. Tiesa, mūsų šalies vaistinėse antibiotikų be recepto neįsigysi. Tačiau žmonės sugeba jų parsivežti iš kaimyninių šalių ar „sutaupyti“, jei anksčiau gydytojas buvo išrašęs antibiotikų kitai ligai malšinti.

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja, laikinai einanti įstaigos vadovės pareigas, Danguolė Almonaitienė sakė dažnai išgirstanti pacientų prašymų išrašyti antibiotikų gripui ar kitai virusinei infekcijai gydyti. Kartais pacientai net prašo recepto „ateičiai“, jei kada prireiktų šių vaistų.

D. Almonaitienė sakė, kad tuomet pacientams tenka kantriai aiškinti, jog antibiotikai gali ne padėti, o pakenkti. Juos vartojant be reikalo, bakterijos įgauna atsparumą ir kitą kartą ligai įveikti reikės stipresnių antibiotikų.

Gydytoja pabrėžė, kad antibiotikai skiriami tik tokiu atveju, jei virusinė infekcija komplikuojasi ir išsivysto plaučių uždegimas, tonzilitas (angina), bronchitas, sinusitas ar kt. Tačiau ligos komplikacijos išryškėja ne anksčiau kaip po 4–5 dienų, o per pirmąsias tris ligos dienas antibiotikų gydytojas tikrai neskiria.



Reikės stipresnių

Pasitaiko atvejų, kai iš kažkur gavę antibiotikų pacientai jais bando gydytis patys, o į medikus kreipiasi tik tuomet, kada vaistai nepadeda. Tuomet gydymas tampa dar sudėtingesnis, užsitęsia, nes reikia skirti daug stipresnių antibiotikų.

Vilkaviškio šeimos klinikos gydytoja Virginija Naudžiūnienė pritarė, jog ir jos pacientai dažnai prašo antibiotikų ir kartais būna ne taip lengva įtikinti, kad jų tikrai nereikia.

– Neseniai į mane kreipėsi pacientė ir pati pasisakė, kokius antibiotikus gerianti. Nors jie buvo labai stiprūs, skirti odontologiniams pūliniams gydyti, negalėjau pacientei liepti jų nebegerti, nes, pradėjus vartoti antibiotikus, gydymą jais reikia tęsti ne mažiau kaip 5 dienas, – aiškino V. Naudžiūnienė.

Anot gydytojos, blogiausia, kai pavartoję antibiotikus porą dienų ir pajutę palengvėjimą pacientai nustoja juos gerti. Tuomet bakterijos visiškai nesunaikinamos, o tik tampa dar atsparesnės medikamentams.

Gydytoja sakė, jog antibiotikų reikėtų vartoti kuo mažiau, o tuomet, kai jų prireikia, medikas skirs konkrečią bakterijų rūšį veikiančius vaistus. Blogai, kai skiriami stiprūs, plataus spektro antibiotikai, o ypač blogai, kai jie skiriami vaikams, kuriems gyvenime gali tekti dar ne kartą susidurti su bakterijų sukeltomis ligomis. Tuomet reikės vis stipresnių vaistų, o galop jie gali išvis nebeveikti.



Rodo kraujo tyrimas

Viso pasaulio medikai raginami atsakingai skirti, o visuomenė – atsakingai vartoti antibiotikus. Remiantis statistika, nuo 50 iki 70 proc. ligų atvejų antibiotikų yra skiriama tuomet, kai jų visiškai nereikia. Didžiausias procentas nereikalingų antibiotikų yra skiriamas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, dažniausiai – vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias dažniausiai sukelia įvairūs virusai.

Pacientams, kurie kreipiasi dėl infekcinių susirgimų, šeimos gydytojai turi atlikti C reaktyvaus baltymo (CRB), automatizuotą bendrą kraujo tyrimą bei streptokoko A tyrimus (esant gerklės, ryklės ar tonzilių uždegimui) vaikams iki 7 metų amžiaus. Pirmasis tyrimas leidžia per kelias minutes nustatyti, ar žmogus serga virusine, ar bakterine infekcija, stebėti ligos intensyvumą ir eigą. Streptokoko A tyrimas leidžia konkretizuoti, ar bakterinę ligą sukėlė streptokokai.



Rimta problema

Dažnai ir netikslingai naudodami antibiotikus prisidedame prie to, kad sparčiai vystosi bakterijų atsparumas. Vartojant antibakterinius vaistus yra sunaikinamos organizme besidauginančios patogeninės bakterijos, taip pat – ir dalis natūralios mikrofloros. Dėl to susilpnėja imuninė sistema.

Deja, kai kurios bakterijos gali mutuoti ir įgyti atsparumo antibiotikams genus. Šių bakterijų antibiotikas neveiks, o nelikus aplinkoje kitų mikroorganizmų jos ims sparčiai daugintis. Taip išsivysto atsparių bakterijų padermė, kuri gali būti perduodama kitam žmogui ir sukelti infekcinį susirgimą, kurio nepavyks išgydyti anksčiau vartotu antibiotiku.

Bakterijų atsparumas antibiotikams tampa vis rimtesne problema. Kasdien daugėja nesėkmingo gydymo antibakteriniais vaistais atvejų, nepaisant taikomos intensyvios terapijos pastebimas didėjantis mirtingumas.

Mokslininkai įspėja, kad jei situacija nesikeis, 2050 metais pasaulyje mirčių dėl atsparumo antibiotikams nuo šiandien minimų 700 tūkst. gali padaugėti iki 10 milijonų, o tai pranoktų mirčių nuo vėžio skaičių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas