„Santaka“ / Specialistai perspėja: kovą su kiaulių maru kol kas pralaimime

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-18 16:45

Dalinkitės:  


Afrikinio kiaulių maro užkratas plinta per šernus.

Autorės nuotr.


Specialistai perspėja: kovą su kiaulių maru kol kas pralaimime

Eglė MIČIULIENĖ

Šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje užfiksuota beveik dvigubai daugiau nei pernai. Tai kelia nerimo ir tiems rajonams, kuriuose liga dar nespėjo išplisti.



Situacija blogėja

Afrikinis kiaulių maras pastaruosius dvejus metus ypač smarkiai plito Latvijoje ir Estijoje, tačiau dabar šios ligos atvejų užfiksuojama perpus mažiau. Ko gero, tai lėmė sumažėjęs pačių ligos objektų – tiek kiaulių, tiek šernų – skaičius, be to, ten ypač sustiprintas biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas bei kontrolė.

Pavyzdžiui, Estijoje 2015 metais nustatyti 723 ligos atvejai, 2016 m. – net 1052, o šiemet – jau tik 488 laukinės faunos AKM atvejai. 2015 m. maras apėmė 18 Estijos kiaulių ūkių, 2016 m. – 6, o iki 2017 m. rugsėjo – 2.

Tuo metu Lietuvoje tendencija vystosi visiškai priešinga kryptimi. Laukinėje faunoje 2015 m. aptikta 111 židinių, 2016 m. – 303, o 2017 m. iki rugsėjo vidurio – 608. Kiaulių ūkiuose atitinkamai užfiksuota 2015 m. – 13, 2016 m. – 19, o šiemet – jau 27 AKM atvejai.

– Taigi reikia pripažinti: kuo toliau, tuo kiaulių maro situacija yra sudėtingesnė. Nors padėtis kontroliuojama, tačiau kovą su šia liga kol kas pralaimime, – kalbėjo Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Gediminas Gvazdaitis.



Pranešimai – kasdien

Nors į mūsų rajoną liga kojos dar neįkėlė, Vilkaviškio VMVT beveik kasdien gauna pranešimų apie Lietuvoje nustatytus naujus maro židinius.

Iki šios dienos šalyje per metus užfiksuota per 600 afrikinio kiaulių maro atvejų šernų populiacijoje, taigi kone dvigubai daugiau, nei užfiksuota per ankstesnius visus 3 metus.

– Kovojant su maru bandoma ieškoti griežtesnių priemonių. Pavyzdžiui, biosaugos reikalavimų nesilaikantiems ūkiams didinamos baudos. Latvijoje, kur maras plito ypač grėsmingai, baudos dabar daug didesnės nei Lietuvoje, gal dėl to latvių kiaulių ūkiuose ligos židiniai jau užfiksuojami rečiau negu pas mus, – sakė G. Gvazdaitis.



Nemedžiosite – tai rinksite

Pagrindinis AKM užkrato šaltinis – šernai, dėl to jų populiaciją Lietuvoje nurodyta ne didinti, kaip kad buvo įprasta iki šiol, o reguliuoti.

Tiesa, medžiotojai į tokius nurodymus žiūri skeptiškai ir savo plotuose šernų sumažinti neskuba, nors valstybė jau nuo pernai įdiegė skatinimo mechanizmą. Už 12–24 mėnesių amžiaus sumedžiotą patelę medžiotojų klubui mokama 50 eurų, už vyresnę – 100 eurų. Šiuo metu išmokų tvarka yra keičiama: nebebus mokama už 12–24 mėnesių šernų pateles, bet išmoka padidinta iki 125 eurų už vyresnes nei 24 mėnesių amžiaus pateles.

– Mes medžiotojams kartojame: jei dabar šernų nemedžiosite, tai vėliau rinksite. Situacija liūdna – ir ne tik medžiotojams, bet visai Lietuvos ekonomikai. Importuotojai dažnai domisi, iš kokių teritorijų atvežami produktai ar net pašarai, nes nenori įsivežti liga užkrėstos produkcijos, – kalbėjo Vilkaviškio VMVT viršininkas.

Skatinama net ir už pranešimus apie nugaišusius šernus. Už informaciją apie rastą negyvą šerną žmogus gauna 30 eurų. Tiesa, liesti gaišenos jokiu būdu negalima, reikia tik informuoti VMVT. Kadangi net ir nugaišę šernai priklauso medžiotojams, tai šie ir privalo saugiai, kontroliuojant VMVT, gaišeną sunaikinti. Už sunaikinimą bus kompensuojama: jei apie gaišeną bus pranešęs ją radęs žmogus, jis gaus 30 eurų, o medžiotojui už sunaikinimą bus mokama 20 eurų, tačiau jei gaišeną ras ir ją sunaikins pats medžiotojas – išmoka sieks 60 eurų.

Tokie atvejai mūsų rajone šiemet buvo keturi. Ištyrus gaišenas maras nepasitvirtino. Tačiau, pavyzdžiui, Anykščiuose, kur AKM siaučia ypač rimtai ir šernai gaišo masiškai, kai kurie gyventojai išsiruošdavo į mišką ieškoti šernų taip, kaip kiti – grybų. Žmonės gaišenų per mėnesį rasdavo po kelias dešimtis.



Būtina aptverti

– Labai svarbu, jog ūkininkai suprastų problemos rimtumą ir biosauga jų ūkiuose nebūtų tik formali. Ji reikalinga ne tikrintojams, o patiems žmonėms, kad jie apsaugotų savo ūkį ir neįsineštų viruso. Deja, nors šioks toks pagerėjimas jaučiamas, supratimo dar labai trūksta, – sakė G. Gvazdaitis.

Kaip laikomasi biosaugos reikalavimų ūkiuose, pernai vertino žemės ūkio specialistai, šiemet tą patį darbą jau atlieka privatūs veterinarijos gydytojai. Jei ūkis reikalavimų neatitinka, taikomos administracinės sankcijos. Pirmą kartą surašomas įspėjimas, o antrą kartą jau skiriama bauda nuo 50 iki 550 eurų.

Pasak veterinarijos specialistų, visi kiaulių laikytojai reikalavimus žino, nes jie žmonėms pateikti visais įmanomais būdais ir nuolat primenami.

– Pagrindinis reikalavimas – užtverti kiaulių laikymo teritoriją ir nepalikti galimybės į ją patekti laukiniams gyvūnams. Žmogus į vidų įeiti gali tik per įrengtą dezomatą (tai vieta, kur dezinfekuojama avalynė), kuris privalo atlikti savo funkciją ir neturi būti padėtas tik dėl to, jog to reikalauja VMVT. Dezinfekcines medžiagas privaloma nuolat atnaujinti, kad jos sunaikintų AKM virusą. Negalima kiaulių šerti termiškai neapdorota žole, kreikti šviežiais pakratais (juos būtina išlaikyti 3 mėnesius), maisto atliekomis, būtina naikinti graužikus. Taip pat primename, jog kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį privaloma deklaruoti turimų kiaulių skaičių ir būtina turėti kiaulių įsigijimo dokumentus, – aiškino G. Gvazdaitis.

Iki metų pabaigos numatyta aplankyti beveik 1300 kiaulių laikymo vietų.



90 proc. reikalavimų nesilaiko

Deja, pirmąjį pusmetį atlikus patikrinimus, tik apie 10 proc. kiaulių ūkių atitiko reikalavimus. Dauguma ūkininkų nebuvo įrengę tvoros, neturėjo dezinfekcinio kilimėlio arba jis buvo neefektyvus, sausas, savininkai negalėjo pateikti paršelių įsigijimo dokumentų.

VMVT specialistai primena, kad, nustačius ūkyje kiaulių maro židinį, visos jos turėtų būti išnaikintos ne tik tame ūkyje, bet gali būti priimtas ir griežčiausias sprendimas išnaikinti visas kiaules trijų arba net dešimties kilometrų spinduliu aplink, o jeigu Europos Komisija paskelbs III, griežčiausią, apribojimų zoną, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas kiaules visoje rajono savivaldybėje.

– Kai kuriuose rytiniuose rajonuose kiaulių jau nebeliko. Nesinori, jog ūkininkai saugotis imtų tik tada, kai prasidės liga, o ji sienų nepripažįsta. Todėl labai prašome supratingumo. Tokioje situacijoje mažareikšmių pažeidimų nėra – visi reikšmingi ir svarbūs. O pastebėjus kokius nors kiaulių negalavimus, joms ėmus kristi prašome iškart informuoti savo veterinarijos gydytoją arba mūsų tarnybą, – kalbėjo Vilkaviškio VMVT viršininkas.

Visą reikiamą informaciją apie reikalingas priemones, kiaulių ūkiams keliamus reikalavimus, kiaulių maro požymius ir išplitimo zonas galima rasti VMVT tinklalapyje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas