„Santaka“ / Per jubiliejų aptartos cukrinių runkelių auginimo perspektyvos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-13 15:59

Dalinkitės:  


Rumokų bandymų stoties direktorius Antanas Marcinkevičius (kairėje) susirinkusiems konferencijos dalyviams aprodė tiriamus cukrinių runkelių plotus.

Autoriaus nuotr.


Per jubiliejų aptartos cukrinių runkelių auginimo perspektyvos

Andrius GRYGELAITIS


Rumokų bandymų stoties darbuotojai atšventė garbingą šios įstaigos įsikūrimo sukaktį – devyniasdešimties metų jubiliejų. Ta proga surengta konferencija apie cukrinių runkelių auginimą, mokslinius tyrimus, perspektyvas Lietuvoje.



Padėkos ilgamečiams darbuotojams

Gėlės, dovanos, sveikinimo žodžiai – būtent tokie buvo pagrindiniai Rumokų bandymų stoties devyniasdešimtmečio šventės akcentai. Įstaigos vadovą Antaną Marcinkevičių bei darbuotojų kolektyvą sveikino kolegos iš Joniškėlio bei Perlojos bandymų stočių, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) darbuotojai, Žemės ūkio rūmų, UAB „Lietuvos cukrus“ fabriko, rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, Klausučių seniūnijos atstovai, partneriai iš Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto bei kiti svečiai. Visi jie linkėjo ne tik sulaukti šimto metų, bet ir toliau sėkmingai gyvuoti, būti reikalingiems šalies bei užsienio žemdirbiams.

Už ilgametį sąžiningą ir kruopštų darbą rajono mero Algirdo Neiberkos padėkos įteiktos keletui Rumokų bandymų stoties darbuotojų: Justinui Mickevičiui, Egidijui Sadauskui, Daivai Gražulienei, Vitalijui Petokaičiui bei Ivetai Klimienei.

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius padėkos raštus įteikė Rumokų bandymų stoties direktoriui A. Marcinkevičiui, šios įstaigos mokslo darbuotojoms Zitai Brazienei bei Dovilei Avižienytei, taip pat keletui kitų darbuotojų: Z. Petokaičiui, Irutei Povilaitienei bei Liudmilai Merkevičienei.


Šventės svečiai turėjo galimybę ne tik pasiklausyti sveikinimo kalbų, bet ir išgirdo keletą mokslinių pranešimų, buvo pakviesti apžiūrėti Rumokų stoties darbuotojų prižiūrimus bandymų laukus.



Sunki pradžia

Gana plačiai Rumokų bandymų stoties istoriją priminęs dabartinis įstaigos direktorius A. Marcinkevičius pasakojo, kad jos susikūrimo data laikoma 1927 metų spalio 20 diena. Būtent tada Vilkaviškio apskrityje, Žaliosios valsčiuje, Rumokų kaime, tuometinė Žemės ūkio įstaiga išpirko iš grafo Gavronskio 67,6 ha palivarko ūkį su keletu apleistų gyvenamųjų namų, ūkiniais pastatais ir nedideliu sodu. Pirmuoju vadovu tuomet buvo paskirtas agronomas Juozas Andriulis.

„Pradžia buvo labai sunki. Pavyzdžiui, pavasario sėjai sėklas arkliais reikėjo parsivežti net iš Dotnuvos. Kas dabar ryžtųsi tokiam žygiui?“ – juokais į susirinkusiuosius kreipėsi A. Marcinkevičius.

Iki 1947-ųjų Rumokų bandymų stotis priklausė Žemės ūkio rūmams. Įdomu tai, kad ji veikė net 1941–1944 m., okupacijos metais. Tiesa, 1944 m. derlius dėl karo nebuvo nuimtas. Nuo 1945 m. dešimtmetį įstaiga priklausė Žemės ūkio ministerijai, o nuo 1956 m. iki 1992 m. – Žemdirbystės institutui. Vėliau Rumokų bandymų stotis buvo pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijos Žemdirbystės institutui, o nuo 2010 m. ji yra LAMMC padalinys.




Neturėjo finansinių nuostolių

Pasveikinti Rumokų bandymo stoties kolektyvo atvykęs LAMMC direktorius Z. Dabkevičius džiaugėsi, kad ši įstaiga itin daug prisidėjo prie Lietuvos žemdirbystės istorijos.

„Čia buvo atliekami patys įvairiausi tyrimai: žemės dirbimo, įvairių augalų auginimo, jų apsaugos priemonių, linų agrotechnikos. Vis dėlto svarbiausia, jog čia vykdyta cukrinių runkelių selekcija, buvo sukurtos lietuviškų cukrinių runkelių veislės“, – vardijo Z. Dabkevičius.

Šiandien stotis taip pat daugiausiai koncentruojasi į cukrinių runkelių tyrimus, tačiau tiriamos ir javų bei rapsų veislės. Iš viso įstaigai priklauso apie 150 ha žemės, kur ir atliekami įvairūs bandymai.

„Vykdome tiriamuosius bei taikomuosius mokslo darbus. Turime ir specialių užsakymų. Vienas iš jų – cukrinių runkelių veislių tyrimas. Sutartis yra sudaryta su Valstybine augalininkystės tarnyba. 2014 m. tyrėme 61 veislę, po metų – 70, pernai – 65, o šiemet tiriame 45 veisles. Taip pat vykdome ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių užsakomuosius darbus. Šiemet turime 11 užsakymų, 7 iš jų – cukrinių runkelių tyrimams“, – pasakojo A. Marcinkevičius.

Šiuo metu Rumokų bandymų stotyje dirba 13 darbuotojų, du iš jų – mokslininkai.


Iš viso per įstaigos istoriją Rumokuose yra dirbę net 38 mokslininkai. Tarp žinomiausių yra profesoriai Vladas Čeikauskas, Regina Žulienė bei Juozas Staniulis, signataras Jonas Mačys, įstaigos vadovai Mindaugas Šalčius, Juozas Kaunas bei A. Marcinkevičius. Čia praktiką kažkada atliko net buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Vazalinskas.

Šiandien stotis gyvena gana neblogai. Z. Dabkevičius pasidžiaugė, jog per visą jo vadovavimo LAMMC laikotarpį Rumokų filialas niekada neturėjo finansinių nuostolių.



Konkurencija didėja

Šventiniame renginyje paskaitas apie genotipo įtaką cukriniams runkeliams bei jų tręšimo aktualijas ir naujoves skaitė Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotojos Z. Brazienė bei D. Avižienytė. Lietuvos ir Europos cukraus ūkio dabartį bei perspektyvas apžvelgė Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos narys Algimantas Šleževičius. Anot jo, pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje didėja cukrinių runkelių plotai, todėl auga ir konkurencija.

„Šiemet, palyginti su 2015 m., Europoje runkelių plotai išaugo maždaug 15 proc. Olandai augina net 44 proc. daugiau šių šakniagumbių, prancūzai – 30 proc., vokiečiai – 28 proc., britai – 18 proc. Lietuviai taip pat neatsilieka nuo tendencijų. Mūsų šalyje cukrinių runkelių auginama net 51 proc. daugiau, nei buvo prieš dvejus metus“, – vardijo A. Šleževičius.

Anot jo, šių šakniagumbių paklausa nuolat auga. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje statomas fabrikas, kuris per dieną galės perdirbti maždaug 30 tūkst. tonų runkelių. Palyginti Kėdainių cukraus fabrikas per dieną gali perdirbti tik 7 tūkst., o Marijampolės fabrikas – maždaug 2,5 tūkst. tonų šakniagumbių.

„Lietuvoje cukrinių runkelių augintojai vis dar raginami keletą metų pakentėti, o vėliau jiems žadami aukso kalnai. Tiesa, tokios kalbos tęsiasi nuolat, tad, nors Europoje užauginamų cukrinių runkelių kiekis sparčiai auga, Lietuvoje šio sektoriaus padėtis nėra aiški“, – teigė A. Šleževičius.

LAMMC direktorius Z. Dabkevičius vylėsi, kad cukrinių runkelių situacija šalyje stabilizuosis ir nereikės galvoti apie šio sektoriaus pasitraukimą iš rinkos. Svečias prisiminė skaudžią linų augintojų patirtį.

„Linai Lietuvoje nustoti auginti maždaug prieš dešimtmetį. Deja, dėl to šiemet turėjome uždaryti Upytės bandymų stotį, kuri daugiausiai ir vykdė linų veislių tyrimus. Nesinorėtų, jog toks pat likimas ištiktų Rumokų įstaigą“, – kalbėjo Z. Dabkevičius.

Šventėje viešėjęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas taip pat išreiškė viltį, kad cukrinių runkelių augintojų situacija šalyje tik gerės. Pasak jo, viskas priklausys nuo fabrikų likimo. Jei išliks Marijampolės bei Kėdainių cukraus fabrikai, šakniagumbių augintojų tikrai bus. A. Stančikas taip pat svarstė, kad žemaičiai irgi augintų cukrinius runkelius, jeigu jų krašte būtų fabrikas, tačiau dabar to nėra.






Galerija: Rumokų bandymų stotis




Publikuota: 2017-09-13 15:59:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai