„Santaka“ / „Metų ūkio“ nugalėtojai žinomi net Afrikoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-09-11 16:35

Dalinkitės:  


Į dabartinę sodybą Lina ir Evaldas Mačiuliai atsikraustė maždaug prieš šešerius metus.

Autoriaus nuotr.


„Metų ūkio“ nugalėtojai žinomi net Afrikoje

Andrius GRYGELAITIS


Kybartų kaime, Kybartų seniūnijoje, gyvenantys Evaldas ir Lina Mačiuliai šiais metais tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais Vilkaviškio rajone. Didžiausias šeimos džiaugsmas – ne graži aplinka, didelis ūkis ar tvarkinga technika, o netrukus pusantrų metukų sukaktį minėsianti anūkė Elzė.



Nepabijojo gąsdinimų

Palyginti su kitais rajono žemdirbiais, ūkininkauti Mačiuliai pradėjo ne taip ir seniai – 1999 m. Nepaisant to, dirbančius ūkyje juos, kaip patys sakė, visada šiek tiek lydėjo ir sėkmė.

„1999 metais verčiausi automobilių prekyba ir dar važinėjau į Vokietiją. Vis dėlto pajutau, kad daugiau nebenoriu trankytis po užsienį ir nusprendžiau kurti savo ūkį. Iš pradžių net pats tuo sunkiai įtikėjau“, – prisiminęs praeitį šypsojosi E. Mačiulis.

Darbas ūkyje jam nebuvo visiškai svetimas. Daug metų ūkininkavo vyriškio brolis Vincas, kuriam Evaldas padėdavo su savo turima technika.

„Nusprendžiau statyti kiaulių tvartą. Tuomet visi gąsdino, jog verstis kiaulininkyste neapsimoka, nes už kilogramą mokėdavo vos 2 litus. Aš kažkaip to nepabūgau. Nors atrodė, kad dirbdamas su automobiliais uždirbau nemažai, tačiau statant tvartą vis tiek įlindau į skolas. Laimei, vos man pradėjus ūkininkauti kiaulienos kaina pakilo iki 5 litų už kilogramą ir skolas pavyko greitai grąžinti“, – džiaugėsi ūkininkas.




Pasisekė laiku pabaigti

E. Mačiulis daugiausiai vienu metu laikė per 200 kiaulių. Nors iki tol neturėjo didelės ūkininkavimo patirties, tačiau jam itin vertingais patarimais padėjo Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas, atsakingas už gyvulininkystę, Jonas Balnys. Jam kybartietis yra dėkingas iki šiol.

„Mano tvartai buvo švarūs. Aš juos plaudavau, dezinfekuodavau. Turiu prisipažinti, jog per visus metus nė karto nevakcinavau kiaulių. Mano brolis veterinaras ne kartą sakė, kad labai dėl to rizikuoju, tvirtino, jog tvarte gali išplisti raudonligė. Laimei, viso to pavyko išvengti“, – teigė pašnekovas.

Daugėjant kiaulių, natūraliai didėjo ir dirbamų žemių plotai. Galiausiai suderinti viską tapo labai sunku, dėl to nukentėdavo prieauglis. Be to, kiaulių vertė ėmė mažėti, o grūdų – kilti.

Maždaug po 5–6 metų Mačiuliai kiaulių atsisakė ir visiškai susikoncentravo į žemdirbystę. Šiandien jie dirba maždaug 700 ha plote: augina kviečius, rapsus bei pupas.

„Manau, kad paskutines kiaules pardavėme labai laiku. Vėliau situacija jų rinkoje tik prastėjo. Ne vienus metus turėjome ir keturias karves, bet jas iš tikrųjų laikėme tik dėl mano mamos. Kol ji pajėgė, tol melžė šiuos galvijus, vėliau jų irgi atsisakėme. Iš tiesų, mama tik prieš porą metų nustojo dėl to priekaištauti“, – juokėsi E. Mačiulis.




Pupas augina dėl žento

Per visus ūkininkavimo metus Mačiuliai ne kartą pasinaudojo Europos Sąjungos parama. Ji labai padėjo modernizuojant ūkį. Tiesa, ūkio plėtros darbai kol kas nėra baigti. Šeima nori pasistatyti dar vieną grūdų sandėliavimo bokštą.

Mačiulių ūkyje šiuo metu dirba 4 darbininkai. Itin daug padeda ir netoliese gyvenanti dukra Aušra su vyru Andriumi Pupeliu. E. Mačiulis juokavo, kad, priešingai nei dauguma kitų ūkininkų, jis vietoje žirnių augina pupas būtent žento garbei.

Prieš maždaug pusantrų metų dukra su žentu Mačiuliams padovanojo bene didžiausią dovaną – anūkę Elzę. Kalbėdamas apie ją, E. Mačiulis tarsi pasikeičia, jo akys ima spindėti, o geriausiomis jis vadina tas akimirkas, kai anūkę vaikai palieka prižiūrėti būtent seneliams. Tuomet net patys didžiausi darbai pasislenka į antrą planą, o visas dėmesys sutelkiamas mažiausiai namų gyventojai.

Nors E. Mačiulis tvirtino pernelyg nekreipiantis dėmesio į bėgantį laiką, tačiau, pasak jo, kasmet baigiantis vasarai jį užklumpa liūdnos nuotaikos.

„Nežinau kodėl taip yra, bet kasmet rugpjūčio 24 dieną pradedu jausti, kad prabėgo dar vieni metai, kad artėja žiema, kad reikės rūpintis malkomis. Būtent tą dieną išskrenda gandrai. Jie sugrįžta kiekvienais metais skirtingu laiku, tačiau išskrenda būtent rugpjūčio 24-ąją. Aplink namus yra daugiau nei dešimt gandralizdžių, gal būtent dėl to tą dieną ir būna taip ilgu“, – svarstė pašnekovas.




Pilvų mūšis

Mačiuliai į dabartines valdas atsikraustė maždaug prieš šešerius metus. Didžiulis namų valdos plotas tarsi paskirstytas į dvi dalis. Čia kartu puikiai dera žemės ūkio padargai, garažai ir grūdų sandėliavimo vietos bei nepriekaištingai tvarkoma aplinka. Į pastarąją erdvę E. Mačiulis beveik nesikiša. Ji – žmonos Linos rūpestis.

„Vyras tik žolę su traktoriuku nupjauna. Iš tikrųjų daug laiko praleidžiu prie aplinkos tvarkymo darbų, ypač pavasarį. Kai prabunda gamta, tuomet ir noro dirbti lauke nestinga. Aptvarkau vieną kampą, žiūrėk, jau kitas apžėlęs. Taip ir sukuosi“, – šypsojosi L. Mačiulienė.

Be aplinkos tvarkymo, ji rūpinasi ir sodo priežiūra. Čia auga braškės, serbentai, agrastai bei šilauogės. Moteris tvirtino, kad visos uogos jos namuose – ekologiškos, jų priežiūrai nenaudojami jokie chemikalai.

Daug dirbdami ūkyje, Mačiuliai mėgsta ir atsipūsti. Didžiausias jų pomėgis – kelionės. Šeima yra buvusi tokiose lietuviams dar gana egzotiškose šalyse, kaip Australija, Meksika, JAV, Tailandas, Vietnamas ar Kenija. Beje, pastarojoje Mačiuliai lankėsi net du sykius.

Vieną kartą jie ten keliavo su žinomu žurnalistu Algimantu Čekuoliu, kuris vėliau kelionės įspūdžius sudėjo į knygą „Iš ko šaiposi pasaulis“. Vienoje iš knygos dalių aprašomas suvalkiečių ir masajų pilvų mūšis. Jam „užvirus“, priešininkai vyrai iš vietos šoka į aukštį ir trenkiasi vienas į kitą pilvais. Dideli lietuvių pilvai vietiniams pasirodė tikra egzotika, o pats A. Čekuolis prisipažino, jog po keleto metų vėl nuvykęs į Keniją sužinojo, jog vietiniai puikiai prisimena legendinį „pilvų mūšį“.

„Smagus buvo mūšis“, – glostydamas savo pilvą juokavo E. Mačiulis.

Jis tvirtino, kad ta kelionė buvo viena įsimintiniausių. Anot jo, keliauti su tiek daug žinančiu ir iškalbos nestokojančiu žmogumi, kaip A. Čekuolis, yra vienas malonumas.





Galerija: „Metų ūkis“




Publikuota: 2017-09-11 16:35:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai