„Santaka“ / Naujasis klebonas greitai rado darbų / Valstybė buvo, yra ir bus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Dovanoja 2,5 mėnesio labradoro veislės juodos spalvos kalytę. Tel. 8 650 93 197.
Galioja iki: 2017-11-25 09:18:39

Jauna šeima ieško buto nuomai Vilkaviškyje-Virbalyje ar Kybartuose. Tel. 8 606 59 985.
Galioja iki: 2017-12-01 10:53:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus

Dalinkitės:  


į Pilviškių parapiją, kaip ir į ankstesniąsias tarnystės vietas, klebonas kun. Gediminas Bulevičius atvyko su augintiniu.

Autorės nuotr.


Naujasis klebonas greitai rado darbų

Renata VITKAUSKIENĖ

„Šiandien 60 dienų, kai esu Pilviškiuose“, – paskutinę vasaros dieną suskaičiavo Pilviškių Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas Gediminas Bulevičius. Naujoje tarnystės vietoje apsižvalgęs dvasininkas pastebėjo, ką galima padaryti dėl žmonių patogumo, ir jau įgyvendina planus.



Ilgiausiai tarnauta Dzūkijoje

Su Pilviškių parapija susiję dvasininkai Vilkaviškio vyskupo valia apsikeitė tarnystės vietomis. Kun. Gediminas Bulevičius į Pilviškius atvyko iš Kalvarijos parapijos, kurioje dabar klebonauja anksčiau pilviškiečius aptarnavęs kun. Algirdas Žukauskas.

Kun. G. Bulevičius yra Vilkaviškio dekanato vicedekanas, o kol kunigavo Kalvarijoje, buvo Marijampolės dekanato vicedekanas, paprastai sakant – dekano pavaduotojas. Tiesa, dvasininkas sako, jog šios pareigos iki šiol jam nebuvo ir nėra didelis krūvis ar kokie papildomi ypatingi įpareigojimai.

Beje, septintaisiais kunigavimo metais paskirtas klebonauti į Simną kun. Gediminas toje parapijoje pakeitė į Vilkaviškį iškeltą kleboną kun. V. Gustaitį. Kunigiškoji tarnystė Simne tapo ilgametė: tenykštėje parapijoje kun. G. Bulevičius klebonavo net tris kadencijas, tai yra 21 metus. Sako, per tą laiką visus parapijiečius pažinęs, „visa karta užaugo“, vieni kitus vis dar aplanko. Paskui vieną kadenciją, septynerius metus, dirbo Kalvarijoje, o šią vasarą vyskupo dekretu buvo atkeltas į Pilviškius.

Šiemet kun. G. Bulevičiui sukako 60 metų, tad dvasininkas gali tik paspėlioti, kiek kadencijų jis tarnaus pilviškiečiams. „Kunigai į pensiją išeina sulaukę 75 metų. Tačiau nežinia, kaip bus ateityje, ar tie, kurie turėsime sveikatos tarnauti Bažnyčiai, iš viso išeisime į pensiją, nes kunigų trūksta“, – svarstė kun. G. Bulevičius.



Naujoje parapijoje rado veiklos

Vis dėlto nereikia klaidingai manyti, kad Pilviškių parapijos klebonas nusiteikęs naujoje vietoje tiesiog ramiai leisti kunigiškosios tarnystės, kuriai jau atidavė 34 metus, laiką.

„Su kuo sutapsi, toks pats tapsi, – savo energijos šaltinį įvardijo kun. Gediminas. – Kalvarijoje, sakyčiau, įvyko parapijos atgimimas, jaunuoliai būrėsi į chorus, apskritai, viskas, kas vyko, – vyko prie bažnyčios. Viską statėme „ant jaunimo“, investicija buvo tik į jį.“

Paklaustas apie darbą su Pilviškių jaunimu, vyresniais parapijiečiais, kunigas kalbėjo: „Atsakysiu remdamasis psalmės žodžiais: „Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.“ Per gyvenimą esu patyręs šitų žodžių tikrumą. Jeigu vyksta, tai vyksta. O kai nevyksta, kartais stengiesi stengiesi ir nieko neišeina. Pavyzdžiui, visose parapijose, kur buvau, siekiau sutelkti žmones, kad įsikurtų anoniminių alkoholikų grupė (AA). Ir nieko neišėjo. O ateinu į Pilviškius – čia grupė yra.“ Klebonas sakė nuolat nueinantis pasikalbėti su žmonėmis dar iki AA grupės „Prasmė“ uždaro susirinkimo pradžios, nes norisi padėti.

Dvasininkas nutarė ir garsiai įsipareigojo pasirūpinti, kad maldos namuose atsirastų žmonėms būtinas patogumas – šiltas, tvarkingas tualetas. „Bažnyčioje pasakiau, jog pasirūpinsiu rūsyje įrengti tualetą. Manau, kad tai pavyks padaryti dar šį rudenį, – sakė klebonas. – Visame „sviete“, kur esu buvęs, bažnyčiose yra šita patalpa. Ji būtina ir reikalinga, o jos nebuvimas yra problema, kurią reikia spręsti iš esmės.“ Darbai jau juda: į bažnyčią ir kleboniją atvestas vandentiekis, prijungta kanalizacija, sutarta su meistrais. Taip pat norėtųsi pagražinti klebonijos išorines sienas, nes, pasak kun. Gedimino, „pilkas bunkerinis stilius“ jam nemielas, dvasininkas yra už spalvas, kurios žmonėms kelia nuotaiką. Kleboniją kun. G. Bulevičius vadina namais ir mano, jog šie turėtų būti išoriškai šilti, traukiantys akį, mieli.



Kelionės ir šunys

Tiesa, kai klebonijos svečias paspaudžia durų skambutį, viduje pirmiausia pasigirsta ne šeimininko žingsniai, o šuns stiprus lojimas. Taip efektingai apie interesanto vizitą klebonui praneša vokiečių dogas Neronas.

„Jis – mano ketvirtas šuo. Ir visi – vokiečių dogai, aš „nesimėtau“. Vienuolika su puse metų turėjau marmurinį dogą, paskui aštuonerius metus pilką. O, inteligentas šuniukas buvo!.. Neronui – jau penkti metai“, – pasakoja dvasininkas. Stipriam ir elegantiškam Neronui būtina pajudėti, palakstyti. Kun. Gediminas su savo augintiniu kasdien porą sykių išsiruošia pasivaikščioti, o išėjusiam norisi matyti akiai malonius vaizdus.

„Sykiu su seniūnija, jos siųstais talkininkais prasivalėme pašešupį, tą vietą, kurią vietiniai žmonės vadina lankele, – pasakojo kun. G. Bulevičius. – Klebonaudamas aš visada norėjau vietos prie upelio, prie ežerėlio. Patinka pabūti gamtoje, pasitvarkyti.“

Dvasininkas sako mėgstantis pakeliauti, anot jo, „įdomu pasiblaškyti po „svietą“. Jei tik leistų aplinkybės, kun. Gediminas dabar, ko gero, rinktųsi vykti į Argentiną. Jo kelionių istorijoje jau įrašyti Vietnamas, Birma, Kenija, Peru, Libijos dykuma, Egiptas ir kt. „Kunigas privalo turėti atostogų. Tai yra numatyta Bažnyčios kanonuose, – kalbėjo dvasininkas. – Juk pats Viešpats Jėzus savo apaštalams sakė: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“



Maištas prieš sistemą

Kun. G. Bulevičius kilęs iš Lazdijų. Nuo paauglystės prisimena Romo Kalantos „laikus“, o jaunystėje viskas, kas buvo prieš sovietinę sistemą (ilgi plaukai, plačios kelnės, hipiai), atėjo ir į provinciją. „Iki kariuomenės virė labai linksmas ir įdomus gyvenimas, turėjome kuo užsiimti. Buvo sporto mokykla, chorai, grojimas šokiuose – buvo viskas, bet tik ne mokslas. Paskui kunigų seminarijoje reikėjo daug ką pasivyti, nes vidurinėje mokykloje nebūdavo laiko mokytis. Galima sakyti, kad į seminariją mane atvedė maištas prieš sistemą, – prisimena kun. Gediminas. – Negaliu pasakyti, jog augdamas būčiau buvęs labai pamaldus. Tiesa, mano a. a. tėtis buvo tikrai pamaldus, jo tikėjimas buvo stiprus ir gilus. Dėl sekmadienio mišių tėvas mums su broliu nedarydavo jokių išlygų – privalėdavome jose dalyvauti. Tačiau dabartiniai kunigai, kurie jaunystėje pažinojo mane ir brolį, sako tada galvoję, jog į seminariją stos brolis.“

Kai Bulevičių sūnus pasirinko stoti į kunigų seminariją ir pateikė dokumentus, KGB pradėjo tokiu atveju įprastas procedūras. Buvo apklausiami jaunuolio kaimynai, klasės auklėtoja ir kt. „Tiesa, Lazdijuose „saugumiečiai“ nuėjo ne pas mano, bet pas brolio klasės auklėtoją. Mat jie irgi negalvojo, kad aš galėčiau eiti į kunigus. Brolis buvo „prie mokslo“, dalyvaudavo matematikos olimpiadose, o aš nebuvau labai pavyzdingas, buvau truputį kitoks, mažai kas galvojo, jog stosiu į seminariją“, – prisiminė kun. G. Bulevičius.

Vis dėlto Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 35-ame numeryje (1978 m.) atsirado žinutė: „Rugpjūčio mėn. viduryje paaiškėjo, kad tarybinė valdžia leido mokytis Kauno Kunigų seminarijoje 20 klierikų. Į pirmąjį kursą priimti klierikai: Stanislovas Anužis, Gediminas Bulevičius, <...>. Šiais metais stojantieji į Seminariją, kaip ir anksčiau, buvo verbuojami dirbti KGB agentais.“ „Verbuodavo „saugumiečiai“ visus. Ir mokslo metų pradžioje, ir eigoje bandydavo, – pasakojo kun. Gediminas. – Už bendradarbiavimą man siūlė: „Baigsi seminariją, išvyksi į Romą, grįši turėdamas daktaro laipsnį, gerą parapiją gausi.“

Kun. G. Bulevičius prisiminė, kad būdamas klieriku į Pilviškių kleboniją užsukdavo aplankyti iš anksčiau pažįstamo tuomečio klebono kun. Gvidono Dovidaičio. Šis dvasininkas buvo vikaravęs Lazdijuose, užkliuvęs tuometei pasaulietinei valdžiai, rašė į Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Per viešnages Pilviškiuose seminaristas Gediminas paskaitydavo kroniką, kurią jam duodavęs klebonas. Tiesa, kun. G. Bulevičius savęs dideliu kovotoju nevadina, sako, jog labiau buvo linkęs stebėti: „Žiūrėdavau, mąstydavau, galvodavau.“



Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujoji poliklinikos vadovė žada permainų
* Vilkaviškio kuopos kariai savanoriai atšventė įkurtuves
* Dėl darbo emigravusius lietuvius keičia atvykėliai iš Ukrainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Kiek laiko per dieną praleidžiate prie televizoriaus?
Iki 1 valandos.
2–3 valandas.
Žiūriu nuolatos.
Televizorius įjungtas kaip fonas.
Visai nežiūriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga projektą vadinti pilotiniu?
Ne, nes su lakūnais čia nėra nieko bendra. Pilotinis projektas – tam tikras veiklos planas. Jei jis pavyksta, sėkmingai dirbama toliau. Taigi projektas ar tyrimas būna bandomasis, o ne pilotinis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas