|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Beveik juokais...
|
|
|
Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.
- Godotinas broli, Vincai! Girdėjau Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Šakiuose lankėsi naujoji valstiečių ir žaliųjų partijos paskirta ministrė. Kas gero girdėti dėl tavo klėtelės likimo? Ką išgirdai iš jos lūpų?
- Pameni, Jonai, ką rašiau savo „Viršininkuose“ dar 19 a. pabaigoje? Nėra caro, nėra Smetonos, nėra Sniečkaus, o viršininkai kaip buvę, taip ir likę.
- „Aš – paviečio dievas! – pasakė garsiai Vakanalijus Vziatkovičius Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naujpilę viršininkas susirinkusiems save parodyti činovnikams. Pasakė, apsisuko ir išėjo (žr. „Vincas Kudirka – Laisvos valandos. Satyra, Antologija.lt.”). Na, taip ir dabar buvo, kai ministrė keliavo po Suvalkiją.
- Gal po Sūduvą, Vincai. Subačius supyks, na tas Marijampolės istorikas.
- Jonai, mano laikais jokios Sūduvos negirdėjau. Buvo šaunūs bendraminčiai, moksladraugiai ir iš Marijampolės, ir iš Vilkaviškio, suvalkiečiais juos vadindavome.
- Na, taip Vincai! Žinau trakus, frygus, aisčius, prūsus, jotvingius, natangus, o kad sūduvius… Reiks man čia padirbėti. Bet ką tie činovninkai dabar veikė išvydę ministrę?
- O gi būriu paskui sekė. Ypač akutėmis klapsėjo Seimo narys K. Smirnovas, paskui jį, slypino po padėjėjas B. Marčiukonis ir kiti činovninkai. Su rimta veido išraiška ta L. Ruokytė – Jonsson činovninkams parodė pirštelį, juo pagrūmojo ir ištarė sakrališkus žodelius: “Vilkaviškis yra paskendęs privačių rankų problemose”, kritiškai įvertinusi šalyje gerokai anksčiau priimtą sprendimą – leisti kultūros paveldo objektus įsigyti privatiems asmenims. Nors “Santaka” 2017 m. rugpjūčio 12 d. patalpino straipsnį “Kultūros įstaigose ministrė pamatė grožį ir skurdą”.
- O dėl mano klėtelės, paklausyk, - padėjęs ant J. Basanavičiaus skulptūros kelių laikraščius, glostydamas savo barzdelę, graudžiai kalbėjo Vincas.
- Tu tik paklausyk: “Kita vertus, L. Ruokytė – Jonsson pripažino, kad bent jau šiuo metu ir pati valstybė nėra pajėgi deramai rūpintis paveldu. “Valstybė nepaveža, mūsų injekcijos kultūros paveldui restauruoti, menkėja” - kalbėjo ministrė, išsklaidydama viltis, jog galbūt valstybė iš privačių asmenų nupirks Vinco Kudirkos klėtelę ir žemės sklypą (“Santaka”, 2017 m. rugpjūčio 12 d.).
- Palauk, Vincai! – neiškentė Jonas. - O juk ta buvusi Seimo narė Greta Kildišienė, kurios patronas yra vienas turtingiausių Lietuvos valstiečių, Karbauskis, išleido atsiminimus, paklojusi šimtatūkstantinę sumą. Už tuos pinigus būtų nupirkta ne tik tavo tėviškė, bet ir visas Paežerių kaimas su ežeru. Ne apie tokią Lietuvą svajojome ją kurdami prieš 100 metų. Menu, mūsų Tarybos narys Saliamonas Banaitis yra sakęs: „Jei rūbai suplyš – susilopykit, jei batai prakiurs – susitaisykit, bet Lietuvai niekad pinigų negailėkit“.
- Žus mano klėtelė, žus, kaip ir pati Lietuva. Apie ministrės vizitą Marijampolėje perskaičiau liūdnus atsiliepimus: „Jeigu būtų atidžiau pažiūrėjusi, į namus pasibeldusi, būtų išgirdusi, ką apie valdžios kultūrą mano marijampoliečiai. Būtų pamačiusi, ir kaip sparnai jiems dygsta, tačiau ne nuo kultūrinių aukštumų. Sparnai auga, kad išskristų, mat daugybė marijampoliečių yra jei dar ne emigravę, tai išvykę pas kaimynus lenkus. Ten ir mėsa, ir pienas pigesni, ir su kultūra ten visai neblogai (Žr. „Vakaro žinios“, 2017 m. rugpjūčio 12 d.).
- Žinai ką, Jonai, mesk tu tuos laikraščius į šoną. Man taip negera patapo. Juk mano klėtelę lankė ir Valdas Adamkus, ir vyskupas J. Žemaitis, o ponia Liana pagailėjo ją aplankyti, nes labai skubėjo į Šakius.
- Na, ką tu, Vincai! Nepergyvenk. Paklausyk ką apie tave internete perskaičiau: „ V. Kudirkos didelė įtaka atgyjančiai lietuvių tautai siekia ir mūsų laikus – jo skelbtos idėjos tebegyvos ir tebeaktualios, nes jis nustatė teisingas gaires atgyjančiai ir laisvės siekiančiai tautai“ (Žr. Apie kūrinį: Vincas Kudirka – Laisvos valandos. Satyra. Antologija. lt).
- Jonai, Jonai! Kas, kad nustačiau tas gaires, tik kad valdantieji jas jau seniai sulaužė. Ir aidi mano žodžiai nebūtin. Nepyk, Jonai. Einu, kur akys veda, ir man trošku Lietuvoje.
Pokalbį nugirdo istorikas Antanas Žilinskas iš Pežerių dvaro
- Godotinas broli, Vincai! Girdėjau Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Šakiuose lankėsi naujoji valstiečių ir žaliųjų partijos paskirta ministrė. Kas gero girdėti dėl tavo klėtelės likimo? Ką išgirdai iš jos lūpų? |
- Pameni, Jonai, ką rašiau savo „Viršininkuose“ dar 19 a. pabaigoje? Nėra caro, nėra Smetonos, nėra Sniečkaus, o viršininkai kaip buvę, taip ir likę.
- „Aš – paviečio dievas! – pasakė garsiai Vakanalijus Vziatkovičius Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naujpilę viršininkas susirinkusiems save parodyti činovnikams. Pasakė, apsisuko ir išėjo (žr. „Vincas Kudirka – Laisvos valandos. Satyra, Antologija.lt.”). Na, taip ir dabar buvo, kai ministrė keliavo po Suvalkiją.
- Gal po Sūduvą, Vincai. Subačius supyks, na tas Marijampolės istorikas.
- Jonai, mano laikais jokios Sūduvos negirdėjau. Buvo šaunūs bendraminčiai, moksladraugiai ir iš Marijampolės, ir iš Vilkaviškio, suvalkiečiais juos vadindavome.
- Na, taip Vincai! Žinau trakus, frygus, aisčius, prūsus, jotvingius, natangus, o kad sūduvius… Reiks man čia padirbėti. Bet ką tie činovninkai dabar veikė išvydę ministrę?
- O gi būriu paskui sekė. Ypač akutėmis klapsėjo Seimo narys K. Smirnovas, paskui jį, slypino po padėjėjas B. Marčiukonis ir kiti činovninkai. Su rimta veido išraiška ta L. Ruokytė – Jonsson činovninkams parodė pirštelį, juo pagrūmojo ir ištarė sakrališkus žodelius: “Vilkaviškis yra paskendęs privačių rankų problemose”, kritiškai įvertinusi šalyje gerokai anksčiau priimtą sprendimą – leisti kultūros paveldo objektus įsigyti privatiems asmenims. Nors “Santaka” 2017 m. rugpjūčio 12 d. patalpino straipsnį “Kultūros įstaigose ministrė pamatė grožį ir skurdą”.
- O dėl mano klėtelės, paklausyk, - padėjęs ant J. Basanavičiaus skulptūros kelių laikraščius, glostydamas savo barzdelę, graudžiai kalbėjo Vincas.
- Tu tik paklausyk: “Kita vertus, L. Ruokytė – Jonsson pripažino, kad bent jau šiuo metu ir pati valstybė nėra pajėgi deramai rūpintis paveldu. “Valstybė nepaveža, mūsų injekcijos kultūros paveldui restauruoti, menkėja” - kalbėjo ministrė, išsklaidydama viltis, jog galbūt valstybė iš privačių asmenų nupirks Vinco Kudirkos klėtelę ir žemės sklypą (“Santaka”, 2017 m. rugpjūčio 12 d.).
- Palauk, Vincai! – neiškentė Jonas. - O juk ta buvusi Seimo narė Greta Kildišienė, kurios patronas yra vienas turtingiausių Lietuvos valstiečių, Karbauskis, išleido atsiminimus, paklojusi šimtatūkstantinę sumą. Už tuos pinigus būtų nupirkta ne tik tavo tėviškė, bet ir visas Paežerių kaimas su ežeru. Ne apie tokią Lietuvą svajojome ją kurdami prieš 100 metų. Menu, mūsų Tarybos narys Saliamonas Banaitis yra sakęs: „Jei rūbai suplyš – susilopykit, jei batai prakiurs – susitaisykit, bet Lietuvai niekad pinigų negailėkit“.
- Žus mano klėtelė, žus, kaip ir pati Lietuva. Apie ministrės vizitą Marijampolėje perskaičiau liūdnus atsiliepimus: „Jeigu būtų atidžiau pažiūrėjusi, į namus pasibeldusi, būtų išgirdusi, ką apie valdžios kultūrą mano marijampoliečiai. Būtų pamačiusi, ir kaip sparnai jiems dygsta, tačiau ne nuo kultūrinių aukštumų. Sparnai auga, kad išskristų, mat daugybė marijampoliečių yra jei dar ne emigravę, tai išvykę pas kaimynus lenkus. Ten ir mėsa, ir pienas pigesni, ir su kultūra ten visai neblogai (Žr. „Vakaro žinios“, 2017 m. rugpjūčio 12 d.).
- Žinai ką, Jonai, mesk tu tuos laikraščius į šoną. Man taip negera patapo. Juk mano klėtelę lankė ir Valdas Adamkus, ir vyskupas J. Žemaitis, o ponia Liana pagailėjo ją aplankyti, nes labai skubėjo į Šakius.
- Na, ką tu, Vincai! Nepergyvenk. Paklausyk ką apie tave internete perskaičiau: „ V. Kudirkos didelė įtaka atgyjančiai lietuvių tautai siekia ir mūsų laikus – jo skelbtos idėjos tebegyvos ir tebeaktualios, nes jis nustatė teisingas gaires atgyjančiai ir laisvės siekiančiai tautai“ (Žr. Apie kūrinį: Vincas Kudirka – Laisvos valandos. Satyra. Antologija. lt).
- Jonai, Jonai! Kas, kad nustačiau tas gaires, tik kad valdantieji jas jau seniai sulaužė. Ir aidi mano žodžiai nebūtin. Nepyk, Jonai. Einu, kur akys veda, ir man trošku Lietuvoje.
Pokalbį nugirdo istorikas Antanas Žilinskas iš Pežerių dvaro
Publikuota: 2017-09-08 10:40:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|