„Santaka“ / Lietuviai labiausiai liūdėtų dėl grynųjų pinigų ir naminių gyvūnų vagysčių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Lietuviai labiausiai liūdėtų dėl grynųjų pinigų ir naminių gyvūnų vagysčių


Lietuvos gyventojai labiausiai liūdėtų, jei vagys iš namų išneštų juose laikomus grynuosius pinigus. Antroje vietoje – galimos naminių gyvūnų vagystės, aplenkusios neatsiejamus šiuolaikinio gyvenimo atributus – mobiliuosius telefonus bei televizorius.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vertindami vagysčių nuostolius penkiabalėje sistemoje, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai – vidutiniškai 4, 61 balo iš 5-ių, o naminių gyvūnų – 4, 39. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka mobilieji telefonai (4, 30), televizoriai (4, 23) bei juvelyriniai dirbiniai (4, 23).

Pinigų vagystė daugiausiai nuliūdintų finansiškai pažeidžiamiausius žmones: bedarbius, moksleivius ir studentus.

„Namai Lietuvos gyventojams vis dar atrodo patikimesni už banką – akivaizdu, kad grynųjų laikymas „kojinėje“ yra taip įsitvirtinęs, kad nerimas dėl galimos jų vagystės neužleidžia ir, matyt, dar ilgai neužleis pirmosios vietos. Dėl jų praradimo labai nerimauja 70 proc. gyventojų. Pinigų praradimas yra jautrus ir dėl to, kad žmonės paprastai taupo didesniems pirkiniams, svarbioms progoms bei įvykiams, senatvei ar tiesiog sunkiems laikams, ir tai reiškia, kad jie ne kartą ir ne du turėjo kažko atsisakyti, kad sukauptų didesnę sumą“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.



Tiesa ir tai, kad pinigai paprastai branginami dėl suteikiamų galimybių nusipirkti praktiškai viską: ir pačius namus, ir baldus, ir techniką. Tačiau apklausa parodė, kad antra pagal skausmingumą Lietuvos gyventojams būtų naminio gyvūno vagystė – jo gedėtų 64 proc. žmonių, o labiausiai išgyventų nevedę vyrai ir netekėjusios moterys.

„Teoriškai galima nusipirkti tos pačios veislės šunį arba katę, bet praktiškai tai yra mažieji šeimos nariai su savu charakteriu, elgesiu ir ritualais, kurių kitas gyvūnas nepakartos. Vieniši žmonės su naminiais gyvūnais sukuria itin stiprų emocinį ryšį, kurio nutrūkimas jiems yra labai skausmingas“, – sako D. Strazdienė.

Tyrimo duomenimis, po grynųjų pinigų ir augintinių pagal nuostolių svarbą rikiuojasi mobilieji telefonai, televizoriai ir juvelyriniai dirbiniai.

„Dėl mobiliojo telefono vagystės krimstųsi 59 proc. respondentų. Netekę televizoriaus ar juvelyrinių dirbinių liūdėtų po 54 proc. respondentų. Pirmajame penketuke pagal vagysčių sukeliamas neigiamas emocijas galima išskirti tris iš penkių galimų vagysčių taikinių, kurie turi emocinį krūvį: tai gyvūnai, mobilieji telefonai su asmeninėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais brangiais gyvenimo fragmentais, taip pat – juvelyrika, neretai koduojanti svarbias akimirkas ar žmones. Statistiškai reikšmingai dėl beveik visų žalų labiau jaudinasi moterys. Išsiskiria tik vaizdo ir garso aparatūra bei laisvalaikio įranga – dėl šių daiktų labiau nerimautų vyrai“, – tyrimo rezultatus komentuoja BTA atstovė.



Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota apie 1400 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Dažniausiai pasigendama technikos, aparatūros, juvelyrinių dirbinių, taip pat ir sentimentalios vertės turinčių daiktų.

„Statistiškai didžiausios vagystės įvykdomos žiemos viduryje ar antroje jos pusėje. Ilgas tamsusis paros metas nusikaltėliams ypač palankus. Vagys taip pat žino, kad po švenčių namuose pagausėja vertingų daiktų: atsiranda naujos buitinės ar garso, vaizdo technikos, kompiuterių, juvelyrinių dirbinių. Atsižvelgdami į tai jie planuoja ir savo nusikaltimus. Tačiau būtina žinoti, kad vagys neatostogauja, o savo namų saugumu rūpintis reikia nuolatos, visus metus“, – sako D. Strazdienė.

Jos teigimu, kartais žmonės neįvertina, kad bėdą prisikviečia patys to nenorėdami.

„Kaip nėra apdairu socialiniuose tinkluose pasakoti apie tai, kad mėnesiui išvažiuojate atostogų, taip nerekomenduojama juose girtis naujais brangiais pirkiniais. Daugelis apie tai nesusimąsto, tačiau ne itin protinga, tarkime, naujų kompiuterių ar televizorių pakuotes išmesti į šalia namų esančius konteinerius, o juk neretai didelės pakuotės tiesiog sustatomos šalia jų. Visa tai – signalas vagišiams, kad pas jus verta „apsilankyti“. Jeigu pakuotę vis tiek ruošiatės mesti, bent jau sulankstykite ją išvirkščia puse į viršų ir įmeskite į konteinerį. Nenuvertinkite ilgapirščių sumanumo ir akylumo, nes jeigu jie taikiniu pasirinktų jūsų namus, iš jų išneštų viską, kas įmanoma“, – primena BTA turto draudimo produktų vadovė.



Rinkos tyrimų bendrovė RAIT reprezentatyvią apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36, 4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67, 7 mln. eurų.





Publikuota: 2017-09-06 12:15:14

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai