„Santaka“ / Kaip daiktų internetas masina programišius / Technologijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Technologijos

Dalinkitės:  


Kaip daiktų internetas masina programišius

Daiktų interneto įrenginiai baigia užkariauti kasdienį gyvenimą – nuo lėlių Barbių iki kavos aparatų ar išmaniųjų šaldytuvų. Daugelis šių prietaisų gali būti valdomi mobiliaisiais telefonais. Tai itin patogu vartotojams, tačiau retas susimąsto, kad išmaniųjų telefonų saugumo pažeidžiamumai gali būti panaudoti atakuojant daiktų interneto įrenginius. Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į kelias sritis, į kurias dažniausiai taikosi programišiai.

Nuo fizinės būklės iki banko sąskaitos

Pastaruoju metu itin populiaru naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais ar apyrankėmis stebėti savo sveikatą ir fizinę būklę. Tereikia įrenginio valdymui skirtoje mobilioje programėlėje suvesti fizinius duomenis ir sekti norimus pokyčius. Deja, ši konfidenciali vartotojų informacija dažniausiai tampa programišių taikiniu.

„Daiktų interneto pagrindas – išmaniuosiuose įrenginiuose įmontuoti jutikliai ir įrenginių valdymui naudojamos programėlės. Problema kyla dėl to, kad vis dar nėra sukurta infrastruktūra, kuri palaikytų ir sustiprintų duomenų saugumą, kai jie keliauja iš išmaniojo įrenginio į telefoną. Atrodytų, tai tik įprasti medicininiai duomenys, tačiau pasinaudojus jais galima įsilaužti į sudėtingesnes sistemas, pavyzdžiui, prisijungti prie vartotojo elektroninės bankininkystės paskyros“, – komentuoja ESET saugumo sprendimus platinančios įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.

Išmanieji miestai

Atsiradus išmaniesiems prietaisams ir aplikacijoms, ne tik kasdienybė, bet ir miestų infrastruktūra tampa kur kas patogesnė. Tarnybos, valstybinės institucijos gali paprasčiau apdoroti didesnį duomenų kiekį, apskaičiuoti energijos sąnaudas, sustiprinti visuomenės saugumą ar informuoti apie ekstremalias situacijas.

Kita vertus, kuo labiau išvystyta miesto infrastruktūra, tuo miestas labiau kompiuterizuotas ir paprasčiau prieiti prie sistemų, kuriose saugomi konfidencialūs duomenys. Problema ta, kad diegiant kai kurias viešojo ir paslaugų sektorių programėles nėra prašoma leidimo naudotis mobiliojo telefono jutikliais. Tad į įrenginį patekusios kenksmingos programos gali nevaržomos slapta klausytis pokalbių ir vogti asmeninę informaciją.

Vien mobiliajame telefone gali būti net 25 skirtingi jutikliai, įskaitant GPS, kamerą, mikrofonus ir artimojo lauko ryšį (NFC). Į kai kurių jų naudojimą mobiliose programėlėse vartotojai neatkreipia dėmesio.

Nuolat stebimi

Praėjusiais metais pasaulį užkariavęs žaidimas „Pokemon GO“, kaip ir daugelis kitų mobiliųjų aplikacijų, reikalauja įjungti GPS – antraip programėlė neveikia. Būtent duomenys, kurioje vietoje medžiojamas „pokemonas“, išduoda išmaniojo įrenginio savininko buvimo vietą, taip pat – kur jis lankėsi anksčiau.

„Mobiliosios aplikacijos vis dažniau reikalauja įsijungti GPS. Tai jau tampa kasdienybe ir atrodo visai nekaltas veiksmas. Tačiau pasinaudojus buvimo vietos koordinatėmis, gali būti pasikėsinta į asmeninį turtą. Dėl šios priežasties vartotojams patariama būti apdairiems ir nesinaudoti neaiškiomis programėlėmis“, – teigia D. Pelenis.

Išmanioji infrastruktūra

Išmanieji įrenginiai kelia riziką ir įmonėms. Jei programišiai įsilaužtų į gamybos tinklus, gali būti padaryta milžiniška žala verslui. Ypač žinant faktą, kad išmanioji gamyba plečiasi ir bendradarbiavimas tarp žmogaus ir mašinų dažnėja.

Gamybos procesai yra nuolat optimizuojami, pajungiamos įvairios IT sistemos ir naudojami efektyvumo matavimo įrankiai, siekiant diagnozuoti procesus realiu laiku ir greitai reaguoti į iškilusias problemas.

Įmonių jungtys, jungiančios daiktų interneto prietaisus prie tinklų, dažniausiai yra saugios, kaip ir prietaisai. Tačiau problemų kyla tada, kai prie įmonės sistemos darbuotojai prisijungia su asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais, kurie nėra apsaugoti ir neturi tokių pat įmonės saugos įgaliojimų bei nuostatų.

Praėjusiais metais didžiausias daiktų interneto prietaisų trūkumas, pasak vartotojų, buvo jų kaina: net 62 proc. respondentų jie buvo per brangūs. Tačiau šių įrenginių kiekis sparčiai auga – prognozuojama, kad iki 2020 metų daiktų interneto prietaisų skaičius išaugs iki 20 milijardų.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas