„Santaka“ / Žirgų magija „užsikrėtusi“ vilkaviškietė jiems atiduoda visą save / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Rasa Dragūnaitytė žirgus įsimylėjusi nuo mažens.

Autorės nuotr.


Žirgų magija „užsikrėtusi“ vilkaviškietė jiems atiduoda visą save

Vilkaviškietė Rasa Dragūnaitytė nuo mažens dega meile žirgams. Todėl jau porą metų greta Vilkaviškio yra įkūrusi savo žirgyną „Uosijos žirgai“.

Susiformavo savaime

Turbūt ne vienas jojimo mėgėjas dar atsimena tuos laikus, kai Karalių kaime buvo galima lankyti žirgyną, ateiti pajodinėti, mokytis prižiūrėti žirgą, jį pasibalnoti ir išmokti rasti su juo bendrą „kalbą“. Prieš gerus porą dešimtmečių jojimo paslapčių vaikus čia mokė Bronius Slavinskas ir jo vyresnieji mokiniai. Rajono raiteliai buvo gana stiprūs, dalyvaudavo respublikoje ir užsienyje rengiamuose konkūruose, varžybos vyko ir pas mus, hipodrome prie miesto stadiono.

Kelis dešimtmečius tokia veikla buvo numirusi. Labai ilgai vilkaviškiečiai neturėjo jojimo mokyklėlės. Prieš gerus dvejus metus, kai Rasa susirado buvusią kolūkio fermą, kuria naudotis jai leido dabartinis savininkas, ir įsigijo keletą žirgų bei ponių, savotiška mokyklėlė tarsi susiformavo savaime. Į žirgyną ėmė rinktis aplinkiniai vaikai, jie atsivedė draugų, pradėjo atvažiuoti ir jų tėvai. Visi čia buvo priimami draugiškai, Rasa negailėjo savo laiko paaiškinti, kaip elgtis su šiais puikiais gyvūnais, kaip juos pasibalnoti, šukuoti. Atsirado nuolatinių padėjėjų, kurie, atėję čia tik pasižiūrėti, ėmė lankytis vos ne kasdien. Pažįstami iki šiol čia atvažiuoja pabūti, paglostyti žirgų, pajodinėti, fotografuojasi su jais ar tiesiog gerai leidžia laiką.

Sanatorija žirgams

– Mano žirgynas – ne toks kaip kitų. Nėra čia šiuolaikiškų arklidžių, jojimo maniežų ir kitų brangių atributų. Manieji žirgeliai – išgelbėti nuo bado, vargo, kažkieno „nurašyti“ ir neva tinkami tik mėsai pasmerkti parduoti. Pas mane jie gyvena antrą gyvenimą. Arklius nepaprastai myliu, – atvirai pasakojo neseniai trisdešimtpenkmetį atšventusi moteris. – Nesu aš turtinga verslininkė, savo šeimai ir žirgams išlaikyti užsidirbu važinėdama į Norvegiją. Tačiau jie – mano gyvenimas ir tuo, ką darau, esu be galo patenkinta. Jaučiuosi laiminga.

Savininkės mėgstamiausias yra arabų veislės žirgelis Verdis. Jis žirgyne atsirado bene paskiausiai. Rasa įsigijo šį lenktyninio žirgo „karjerą“ baigusį širmį su rūdžių spalvos dėmelėmis pernai. Gražus gyvūnas buvo nualintas, „sugadinta“ nugara. Rasa jį gydė, lepino. Pagijusį ėmė treniruoti, žirgas pradėjo šokinėti per kliūtis ir R. Dragūnaitytė su juo jau dalyvavo mėgėjų konkūruose.

– Prieš tai pati daug metų nesitreniravau, tad mums abiem varžybos buvo nemenkas iššūkis. Aš Verdžiu likau patenkinta, jo šoklumą gyrė ir kiti, – sakė Rasa. – Nesiekiu aukštų rezultatų, tiesiog smagu gyventi taip, kaip visada norėjau.

Jojimas – ne kiekvienam

Dabar žirgyno šeimininkė turi keletą žirgų. Aptvare visą vasarą ausimis linksmai „karpo“ naują gyvenimą čia pradėję Kašmyras ir Čarlis. Kartu su jais laksto ir poniai. Ant šių mažylių nugarų mokosi joti pradedantys vaikai. Vėliau pamokos vyksta jau su tikru žirgu. Greta gyvena ir ožkų šeimynėlė. Mat jų kvapas, manoma, atbaido žirgams kenkiančius parazitus.

Rasa pasakojo, kad į jos žirgyną ateina daug mergaičių ir berniukų, jie čia praleidžia nemažai laiko. Vis dėlto kai kurie vaikai pabūna neilgai ir „neprigyja“.

– Tai visiškai natūralu. Aš pati pradėjau nuo Karalių žirgyno. Eidavome ten su drauge pėsčios. Taip norėjau jodinėti ir buvau užsidegusi, kad kalbindavau eiti kartu ir kitus. Buvau ten nusitempusi gal pusę miesto, – juokėsi jauna moteris. – Mano draugai ateidavo ir išeidavo, o aš ten praleidau apie dešimt metų. Kai baigėsi jodinėjimo pamokos, visada jų ilgėjausi ir puoselėjau viltį, jog kažkada vėl josiu. Gal net ant savo žirgo. O dabar jų turiu netgi ne vieną. Svajonė išsipildė su kaupu. Kad tik turėčiau tiek jėgų ir galėčiau tai išlaikyti.

„Serga“ žirgais

Laikyti šitiek žirgų, juos maitinti, kuopti, prižiūrėti, prireikus pirkti vaistus, papildus, balnus ir kitus dalykus – nepigus malonumas. Rasa dėkoja likimui, jog greta vis būna žmonių, kurie jai padeda.

Kai pati išvažiuoja uždirbti pinigų visai didelei šeimai, arklius prižiūri vienas iš suaugusių žirgyno lankytojų ir už tai neima jokio atlygio. Didelis pagalbininkas yra Edvinas Mackevičius – tiesiog toks pat šių gyvūnų fanatikas, kaip ir Rasa. Nereti svečiai – Valdas Valiukas bei Virginijus Labašauskas, kurie atvyksta su avižomis žirgeliams ir pagelbsti šeimininkei.

Žirgyno savininkė džiaugiasi ir savo dukra Milena, kuri visą savo laisvalaikį kartu su mama praleidžia žirgų fermose ir kitokio gyvenimo neįsivaizduoja. Aišku, čia nuolat pilna ir Milenos draugų.

– Aš priimu visus, kurie myli žirgus, kurie nori joti ar tiesiog atvykti pabendrauti, nusifotografuoti, – sakė Rasa. – Pati žinau, koks jausmas būti šalia žirgo, jausti jo šiltą kvėpavimą. Tiesiog dievinu šiuos gyvūnus. Todėl noriu ir kitiems suteikti džiaugsmo.



Galerija: Uosijos žirgai





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas