„Santaka“ / Kartu su rudeniu – netipinių ligų lavina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-28 16:56

Dalinkitės:  


Vaikų ligų gydytoja Kristina Kubilienė paauglystę įvardija kaip kritinį laikotarpį.

Autorės nuotr.


Kartu su rudeniu – netipinių ligų lavina

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į paauglystę įžengusių vaikų tėvus dažnai išgąsdina netipinės ligos. Dėl stiprių skausmų galvos, sprando ar širdies plote, staigių dusulio priepuolių tenka kviesti greitosios pagalbos medikus. Tačiau gydytojai ligų priežastis dažnai randa visai kitas.


Kalti hormonai


Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė pritaria, kad paauglystė – kritinis laikotarpis, kai organizme vyksta dideli hormonų pokyčiai. Todėl daugelyje užsienio valstybių net pediatrai skirstomi į tris kategorijas: naujagimių, vaikų ir paauglių gydytojus.

Paauglio organizme hormonų tai padaugėja, tai sumažėja, o organizmas bando prisitaikyti prie naujų pokyčių, tad nenuostabu, jog pereinamuoju laikotarpiu iš vaikystės į suaugusiųjų amžių kyla įvairių rizikų.

Dėl neproporcingai augančių kaulų ir raumenų paaugliai jaučia kojų, stuburo skausmus, dažniau pasireiškia vadinamasis radikulitas. Stuburo skausmai dažnai susiję su tuo, kad paaugliai nekontroliuoja savo laikysenos, netaisyklingai nešioja kuprinę, pusiau gulomis tyso prie televizoriaus ir pan. Taip pat stuburo iškrypimai ir laikysenos sutrikimai dažnai išsivysto dėl to, jog dėl ūgio, ryškėjančių krūtų, neproporcingo kūno sudėjimo paaugliai pradeda kompleksuoti, gūžtis, bandydami slėpti „trūkumus“, kūprintis.

Pasitaiko atvejų, kai greitai augant atsiranda krūtinės ląstos deformacijų. Esant didelio laipsnio deformacijoms, jas tenka koreguoti operacija, per kurią į krūtinės ląstą dedamas metalinis implantas.


Kalta mityba


Nors ligų, kuriomis sirgtų vien paaugliško amžiaus vaikai, tarsi nėra, tačiau šiai amžiaus grupei būdinga tai, kad jų somatiniai susirgimai „dengiami“ psichologinėmis kaukėmis.

Dažniausiai paaugliai į medikus kreipiasi dėl besikartojančių galvos, pilvo, krūtinės skausmų, pykinimo, vėmimo, svaigimo, panikos priepuolių.

Krūtinės skausmais besiskundžiančio paauglio tėvai neretai įsibaimina manydami, jog negaluoja vaiko širdis, ypač jei tokie skausmai kartojasi nebe pirmą kartą. Medikams tuomet tenka raminti nerimaujančius tėvus ir jų atžalas, kad paauglystėje širdies patologijų pasitaiko labai retai. Dažniausiai atlikus tyrimus ir surinkus anamnezę paaiškėja, jog nemalonius pojūčius krūtinėje sukelia refliuksas. Ir tai visai nenuostabu, žinant paauglių mitybos įpročius. Ypač vasarą, kai keliamasi vėlai, nevalgoma pusryčių, o visas maistas skrandį užgula vakare ir naktį. Tad skyrus rūgštingumą mažinančių vaistų ir subalansavus maistą „širdies“ skausmai netrukus praeina.


Padėti sau


Tačiau labai dažnai medikams taip ir nepavyksta nustatyti įvairių skausmų funkcinės priežasties. Nors atliekami išsamūs tyrimai – kraujo, šlapimo, echoskopijos, gastroenteroskopijos ir net kompiuterinės tomografijos, vaikai vežiojami konsultuoti pas specialistus į specializuotas įstaigas, galop paaiškėja, kad negalavimų priežasties reikia ieškoti psichologinėse problemose. Paprastai tokių negalavimų vasarą pasitaiko labai retai, tačiau prasidėjus mokslo metams jie užgriūva tarsi lavina.

Patys paaugliai nesuvokia, jog jų negalavimų priežastis – psichoemociniai sutrikimai. Vienintelis problemos sprendimo būdas – kreiptis į psichologą ar vaikų psichiatrą. Beje, tokie sutrikimai sudaro apie du trečdalius visų paauglių negalavimų.

Ligoninės psichologė Virginija Klimašauskienė sakė turinti tikrai nemažai paaugliško amžiaus pacientų. Paaugliai labiau už kitas amžiaus grupes linkę į depresiją, jiems dažnai pasireiškia nerimo, panikos priepuoliai. Ištikus pastarajam priepuoliui, paaugliai jaučia didžiulę baimę, stiprius širdies dūžius, pradeda dusti. Todėl pirmiausia psichologas stengiasi pacientą nuraminti, o po to skiria konsultacijas, per kurias jis mokomas padėti pats sau.


Nelinkę bendrauti


Paaugliai ne visuomet nori pripažinti, kad skausmo ar panikos priepuoliai susiję su jų psichologinėmis problemomis. Tačiau ilgainiui patys atkreipia dėmesį, jog šios būklės sutampa su vienokiais ar kitokiais įvykiais šeimoje, mokykloje.

– Visuomet pacientams, kurie turi tokių problemų, patariu stiprinti emocinį imunitetą, – aiškino psichologė. – Tam skiriami įvairūs psichologiniai, atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo meditacijos. Bet juos reikia daryti nuolat, o ne tuomet, kai ištinka priepuolis.

V. Klimašauskienė sakė, kad tokių paauglių psichologinių problemų priežastys – labai įvairios. Dažniausiai tai įtempti santykiai su tėvais, nelaiminga meilė. Vis dėlto didžiausią įtampą vaikai patiria ne namuose, o mokykloje.

– Blogiausia, jog paaugliai nelinkę bendrauti, išsipasakoti problemas. O tos problemos vejasi į didžiulį kamuolį, kol pratrūksta panikos priepuoliais, – pasakojo specialistė.


Pirmiausia – girdėti


Darbo praktikoje jai teko susidurti ir su paaugliais, kurie kaip vienintelę išeitį iš problemos mato savižudybę. Tuomet situacija tampa itin grėsminga ir tenka padėti daug pastangų, kad jaunas žmogus atgautų pasitikėjimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą.

Psichologė patartų paauglių tėvams atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaikų elgesį: staiga pablogėjusius pažymius, nenorą bendrauti, užsiimti įprasta veikla. Tuomet svarbiausia – nenumoti į tai ranka, o kreiptis į specialistą. Dažnai psichologo konsultacijų prireikia ne tik paaugliui, bet ir jo tėvams.

– Tėvams būtina kuo daugiau bendrauti su vaikais. Suaugusieji dažnai linkę laikytis principo, jog vaikas turi besąlygiškai klausyti. Tačiau jeigu jie nori ko nors pasiekti, pirmiausia turi girdėti savo vaikus, o tik paskui iš jų reikalauti. Šeimose, kur tėvai paiso tik savo autoriteto ir reikalauja besąlygiško paklusnumo, vaikai turi labai didelių psichologinių problemų, – jaunųjų pacientų negalavimo priežastis įvardijo psichologė V. Klimašauskienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas