„Santaka“ / Saliamonas Banaitis – Lietuvos didybės gaivintojas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-25 16:23

Dalinkitės:  


Saliamono Banaičio tėviškėje auga trys ąžuoliukai – visiems trims iš Šakių rajono kilusiems signatarams.

Autoriaus nuotr.


Saliamonas Banaitis – Lietuvos didybės gaivintojas

Per klampynę į Banaitynę

Susiruošusiems į Vasario 16-osios akto signataro Saliamono Banaičio tėviškę Vaitiekupių kaime (Šakių rajonas) keliauninkams rekomenduoju pasirūpinti patikimu apavu. Derlinga, molinga zanavykų žemė po lietaus virsta slidžia čiuožykla. Tą dieną, kai lankiausi signataro tėviškėje, be perstojo pliaupė lietus. Svirduliuodamas, auliniais batais avėdamas beveik vieną kilometrą ėjau apie pusvalandį.

Kartu su mane lydėjusia Šakių paveldosaugininke Inga Navlickiene įveikę molingą trasą, išvystame gražiai nušienautą pievą, paminklinį akmenį ir už jo pasodintus tris ąžuoliukus. Mat iš Šakių rajono kilę trys signatarai.


Ateivių prancūzų palikuonis


Lankydamas dr. Vinco Kudirkos kapą Kudirkos Naumiestyje, pastebėjau senų paminklų su keista Liover pavarde. Tai signataro Saliamono Banaičio iš motinos pusės giminių kapai.

Gimė S. Banaitis 1866 m. liepos 15 d. ūkininkų Ievos Liover ir Simono Banaičio šeimoje. Motina jaunystėje puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo viltis. Į Šakių kraštą I. Liover tėvai atsikėlė iš Rytų Prūsijos, Pilkalnio apskrities. S. Banaičio tėvo giminės šaknys – irgi Rytų Prūsijoje. Mūsų dr. V. Kudirka taip pat prancūziško kraujo turėjo. Kristijono Donelaičio laikais Rytų Prūsija po maro buvo apgyvendinta zalcburgiečiais ir prancūzais. Pastaruosius „Metų“ poemoje mini ir poetas K. Donelaitis.

Vos trejų metukų sulaukęs Saliamonas neteko tėvo. Liko didelis 70 ha ūkis ir keturi našlaičiai vaikai. Vos pradėjus S. Banaičiui mokytis Marijampolės gimnazijoje, mirė šeimos galva – vyresnysis brolis, tad jaunasis gimnazistas grįžo į tėviškę ir ūkininkavo.


Imlus naujovėms


Nuo 1888 metų S. Banaitis kartu su dr. V. Kudirka „varė plačią lietuvybės vagą“. Kartu važiavo pas M. Jankų, pinigais rėmė dr. V. Kudirkos leidžiamus „Varpą“ ir „Ūkininką“. Pajutęs verslininko gyslelę, įkūrė krautuves Sintautuose, Griškabūdyje, Lukšiuose. Buvo imlus naujovėms. Kartu su kaimynu pasistatė pieninę, pirko centrifugą, rodė pavyzdį, kaip naujoviškai ūkininkauti.

Sulaukęs 34 metų ir turėdamas penkis vaikus, ruošėsi gimnazijos baigimo egzaminams. Mokytojais pasikvietė poetą P. Vaičaitį ir klieriką F. Martišių. Būdamas 60-ies įstojo studijuoti teisės į Vytauto Didžiojo universitetą.


LDK atkūrimo puoselėtojas


Dr. V. Kudirka, gerai pažinojęs S. Banaitį, vertino jo monarchistines idėjas. Dėl atkaklaus būdo apie S. Banaitį kartą išsitaręs: „Kai Lietuva taps nepriklausoma valstybe, joje privis daug kyšininkų. Tada bus reikalinga griežtų maršalkų (LDK pareigūnas, kurio skiriamasis ženklas buvo lazda). Tokiu tu galėtum būti.“

Pirmojo pasaulinio karo metais S. Banaitis kartu su A. Dambrausku-Jakštu, Jonu Kriaučiūnu 1916 metais parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Konstitucijos projektą. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, buvo išrinktas į 1917 m. Lietuvių konferenciją ir Lietuvos Tarybą.

Atkūrus Lietuvos valstybę, išrinktas Šakių apskrities viršininku, surinko 120 Zanavykų krašto savanorių būrį ir nulydėjo į Kauną.

Nuo 1905 m. buvo lietuviškos spaustuvės Kaune vadovas, įkūrė „Saulės“ gimnaziją ir Kauno autobusų stotį.

Lietuvybės puoselėtojas, kurdamas valstybę, sakęs: „Jei rūbai suplyš – susilopykit, jei batai prakiurs – susitaisykit, bet Lietuvai niekad pinigų negailėkit.“

Ach, kad mūsų laikų politikai, seimūnai ir ministrai pasektų S. Banaičio pavyzdžiu – kitokia Lietuva būtų.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas muziejininkas

(Bus daugiau. Spausdinta Nr. 87, 90, 92)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas