„Santaka“ / Dėl gyvatukų kainos gyventojai kelia maištą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-25 16:19

Dalinkitės:  


Po legioneliozės skandalo Vilniuje drastiškai išaugo gyvatuko mokestis ir mūsų rajone.

Autorės nuotr.


Dėl gyvatukų kainos gyventojai kelia maištą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kas mėnesį nemažą sumą už vonios gyvatukus suplojantys daugiabučių gyventojai jau kelia maištą. Ieškodami kaltųjų žmonės beldžiasi ir į šilumos tiekėjų, ir į tinklų prižiūrėtojų kabinetų duris. Tačiau šie kaltę verčia vieni kitiems.


Inicijavo akistatą


UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė pripažino, kad pastaruoju metu šilumos tiekėjus užplūdo nepatenkintų gyventojų priekaištai. Žmonės tvirtino, jog gyvatuko mokestis per pastaruosius metus labai padidėjo, ir reikalavo paaiškinti, kas dėl to kaltas.

Kybartų Č. Darvino gatvės 11-o namo gyventojai net surinko parašus ir raštu pareikalavo, kad šilumos tiekėjai bei šilumos prižiūrėtojai surengtų akistatą ir visų žmonių akivaizdoje paaiškintų, kas kaltas dėl tokio kainų šuolio. Mat „už akių“ abi institucijos kaltina viena kitą ir atsakomybės neprisiima, o gyventojai lieka atpirkimo ožiais.


Atliko analizę


Sulaukusi tokių gyventojų priekaištų, UAB „Litesko“ atliko išsamią pasirinktų namų analizę, kiek karšto vandens bei šiluminės energijos jam pašildyti ir cirkuliacijai palaikyti gyventojai sunaudodavo tuomet, kai šilumos mazgus prižiūrėjo patys šilumos tiekėjai, ir kiek jos sunaudojama dabar. Taigi buvo palygintos 2012 m. ir 2017 m. birželio bei liepos mėnesių sąnaudos.

Iš pateiktų skaičių akivaizdžiai matyti, jog šilumos tinklus prižiūrint pačiam šilumos tiekėjui kai kurių namų sąnaudos buvo kur kas mažesnės, o kai kurių namų gyventojų mokesčiai buvo mažesni net 7 eurais. Pavyzdžiui, minėto Kybartų Č. Darvino g. 11-o namo gyventojus praėjusio mėnesio sąskaitos šokiravo. Mat beveik 3 kub. m karšto vandens sunaudojusi keturių asmenų šeima už jį sumokėjo 21,83 euro, o už gyvatuką – net 29,14 euro.

Reikia pripažinti, kad gyvatukų kaina, o tiksliau – šiluminiai nuostoliai, kurie tik „slepiasi“ už gyvatuko mokesčių, drastiškai iškilo ne tuomet, kai pasikeitė šilumos sistemų prižiūrėtojai. Labiausiai padidėjusiu mokesčiu gyventojai ėmė skųstis šią vasarą, mat po Vilniuje kilusio legioneliozės skandalo, kai dėl netinkamos karšto vandens temperatūros legionelėmis užsikrėtė ir mirė keli žmonės, sistemų prižiūrėtojai kilstelėjo vandens temperatūrą.

Nors teoriškai karšto vandens ir gyvatuko kaina, padidėjus temperatūrai, nepakito, šiluminės energijos sąnaudos išaugo. Tai reikškia, jog mokėti vis dėlto tenka brangiau.


Išsakė pretenzijas


UAB „Litesko“ filialams „Marijampolės šiluma“ ir „Vilkaviškio šiluma“ vadovaujantis Juozas Bartaškevičius įsitikinęs, kad patys prižiūrėdami sistemas jie problemą spręstų kitaip. Pasak jo, mūsų rajone perėmę šilumos sistemų priežiūrą UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis ir UAB „Kybartų darna“ nuėjo lengviausiu keliu: sistemoje vandens temperatūrą pakėlė iki 55 laipsnių ir padidino cirkuliacijos greitį mazge.

– Jie nesilaiko taisyklių ir neužtikrina reikiamos temperatūros grįžtamuosiuose tinkluose, todėl mes išreiškėme jiems pretenzijas, – aiškino J. Bartaškevičius. – Tokia aukšta temperatūra didina šilumos nuostolius, kurie įeina į šilumos kainą. Nesakau, jog nereikia laikytis įstatymų nusižengiant higienos normoms, tačiau sistemą būtina reguliuoti, kad grįžtamojo vandens temperatūra būtų mažesnė. Taip būtų galima sumažinti šilumos sąnaudas.


Atliko eksperimentą


Anot J. Bartaškevičiaus, dabar karštas vanduo, jau įkaitinęs gyvatukus, grįžta vis dar 52 oC temperatūros. Tokie karšti grįžtamojo vandens vamzdžiai bereikalingai šildo savo kanalus, o žmonės patiria šiluminių nuostolių. Jeigu cirkuliacijos greitis būtų sumažintas, iš čiaupų bėgtų pakankamai karštas vanduo, tačiau gyvatukų temperatūra sumažėtų ir grįžtamaisiais vamzdžiais tekėtų 42–43 oC vanduo.

UAB „Litesko“ filialų vadovas įsitikinęs, jog prižiūrėtojai paprasčiausiai vengia papildomo darbo, mat sumažinus cirkuliacijos greitį reikėtų labai gerai subalansuoti kiekvieną namo stovą, kad visi gyvatukai kaistų tolygiai.

Susitarus su tinklų prižiūrėtojais, netgi buvo padarytas eksperimentas 14-oje Vilkaviškio daugiabučių ir sumažintas cirkuliacijos greitis. UAB „Litesko“ duomenimis, šiluminės energijos suvartojimas skirtinguose namuose sumažėjo nuo 5 iki 19 proc.


Vadovaujasi įstatymais


Tačiau prižiūrėtojai turi savų argumentų. UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis sakė, jog šilumos tiekėjai elgiasi nekorektiškai, nukreipdami gyventojų nepasitenkinimo „ugnį“ į prižiūrėtojus.

– Prižiūrėtojai vadovaujasi Lietuvos įstatymais: vykdo ir Šilumos ūkio įstatymą, ir nustatytas higienos normas, – aiškino V. Gražulis. – Kai UAB „Litesko“ buvo ir šilumos gamintojas, ir tiekėjas, ir punktų prižiūrėtojas, jie manipuliuodavo, kad šilumos kaina atrodytų mažesnė. Naktimis laikydavo vos 40 oC ar dar mažesnę temperatūrą, tad grįžęs po pamainos žmogus net po dušu negalėdavo nusiprausti.

Anot V. Gražulio, šilumos gamyba ir vartojimas – du skirtingi dalykai. Jei būtų sumažinta vandens temperatūra, prižiūrėtojai ne tik pažeistų įstatymą ir rizikuotų žmonių sveikata, bet ir padidintų karšto vandens vartojimą. Dabar naudodami karštą vandenį gyventojai dėl aukštos temperatūros jį turi skiesti šaltu. Jei temperatūra būtų mažesnė, skiesti nebereikėtų, taigi brangesnio karšto vandens būtų suvartojama daugiau. O tai, pasak V. Gražulio, būtų labai naudinga UAB „Litesko“.

– Mes atstovaujame gyventojų interesams, kad jie turėtų normalų karštą vandenį, – teigė V. Gražulis. – Mažinamas paduodamojo ir grįžtamojo vandens temperatūrų skirtumas būtų naudingas tik šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. Geriau tegul šilumos tiekėjai peržiūri galimybes piginti šiluminę energiją mūsų rajone, o ne problemą sprendžia gyventojų sąskaita. Tiesiog mums reikėtų sėsti drauge prie bendro stalo ir viską išsiaiškinti.


Įsikišo politikai


Panagrinėjus pateiktas lenteles iš tiesų matyti, jog karšto vandens vartojimas, palyginus 2012 m. ir 2017 m., gerokai sumažėjo. Tad kuri iš institucijų vis dėlto teisi ir rūpinasi ne savais, o gyventojų interesais?

Į tiekėjų bei prižiūrėtojų ginčą teko įsikišti ir politikams. Rajono vadovams reikės sodinti tiekėjus bei prižiūrėtojus prie apvalaus stalo ir spręsti į daugiabučių gyventojams aktualų klausimą.

Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Kiaulakis sakė, kad UAB „Litesko“ pavesta atlikti skaičiavimus, kiek sumažėtų šilumos suvartojimas, vasaros metu įvedus žematemperatūrį režimą, kaip spręsti legioneliozės profilaktikos klausimus.

– Įstatymų ir higienos normų laikytis būtina, – teigė K. Kiaulakis, – bet galbūt galima tiekti ne maksimalios, o minimalios saugios temperatūros vandenį. Visa tai ir analizuojame.

Šilumos ūkio bei didelių energijos kainų mūsų rajone problemos buvo išsakytos ir neseniai susipažinti su rajono vadovais atvykusiam naujam Prancūzijos koncerno „Veolia“, kuri valdo UAB „Litesko“, generaliniam direktoriui Aleksanderiui Husty. Po mėnesio sutarta vėl susitikti. Tuomet UAB „Litesko“ turi pateikti konkrečius pasiūlymus, ką galima padaryti, kad šilumos kainos mūsų rajone mažėtų, o ne augtų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas