Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-19 08:53

---

Prie pašventinto senąsias kapines žyminčio paminklo sustojo grupelė ceremonijoje dalyvavusių gražiškiečių ir svečių.

Autorės nuotr.

Dėkinga talka

Praeitą sekmadienį Gražiškių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Bambinių kaimą ir jo žmones. Po to klebonas Dainius Gurevičius pašventino Bambinių kaimo senąsias kapinaites žymintį kryžių. Tai jau antrasis šiame nė vieno gyventojo neturinčiame kaime naujam gyvenimui iškilęs kryžius.

Iniciatyvą atstatyti kryžius parodė ir darbų ėmėsi kybartiečiai Onutė ir Antanas Savukaičiai. Talkon jie pasitelkė šeimos narius, giminaičius.

Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė liko sužavėta tokia savanoriška talka, nes iniciatoriai nekėlė jokių reikalavimų, o savo rūpesčiu prisidėjo prie krašto istorijos prikėlimo ir įamžinimo. Kybartiečiai sakė esą dėkingi tiems gražiškiečiams, kurie juos suprato, palaikė idėją, iki šiol saugojo ir ateityje globos atmintinas jiems bei daugeliui iš šio krašto kilusiems vietas.



Kur pėdos įmintos

Bambinių kaimas – Savukaičių gimtinės žemė, kurioje įmintos jų abiejų vaikystės ir jaunystės pėdos. Atstatyti kaimo kryžių idėja pirmiausia gimė Onutės galvoje. Tam ją paakino jauno Gražiškių klebono Dainiaus Gurevičiaus šį pavasarį atgaivintos kažkada kaime buvusios gegužinės pamaldos prie kaimo kryžių.

O.Savukaitienės tėviškės lauke, kur kryžiavosi keturi keliai į Lankupėnus, Gražupėnus, Kauniškius ir Gražiškius, nuo seno stovėjo kryžius. Prie jo kaimo žmonės gegužės mėnesį suklupdavo garbinti Marijos. Giesmininkai aplankydavo keturis kaimo kryžius, laukais skambėdavo gražūs Ontės tėvų Eugenijos ir Jono Mikalainių, kaimynų Teresės ir Prano Venslovų balsai. Moteris tik iš pasakojimų žinojo, jog kryžkelėje vietoje medinio nunykusio kryžiaus betoninį pastatė jos tėtis. Tai buvo nagingo kaimo kalvio Jono Mikalainio iš Pavištyčio padėka Bambinių kaimo ūkininkams, kurie jį pasikvietė čia įsikurti ir savo amatu jiems patarnauti. Jonas Mikalainis gamino žemės ūkio padargus, buities reikmenis, kalė kapinių kryžius ir tvoreles.

Šalia kryžiaus pasodintos plačiai šakojosi dvi liepos. O melioracija tuo tarpu sunaikino Bambinių kaimo sodybas, žmonės išsiblaškė po kitas vietoves. Vėjų pagairėj neprižiūrimas kryžius apiro ir sumenko. Ir štai šį pavasarį jį naujam gyvenimui prikėlė Onutė Savukaitienė su savo ir seserų Gemutės Arlauskienės bei Teresės Saukaitienės šeimomis. Sutvarkę aplinką surengė iškilmes, pakvietė kunigą pašventinti. Po ilgų metų pertraukos iš čia į dangų vėl kilo gegužinės giesmės.



Įamžino kapinaites

Prisiminimuose, kuriuos knygelėje apie Gražiškių istoriją pateikė ir Onutės Savukaitienės mama Eugenija Mikalainienė, pasakojama Bambinių kaimo istorija.

Už keturių kilometrų į pietvakarius nuo Gražiškių išsidėstęs kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1594 metais. 1923 metais jame buvo 33 sodybos su 220 gyventojų. Pro kaimo laukus sruvena upelis, kurio rytiniame krante buvo kapinaitės. Vienos buvusios apleistos, seniai jose nelaidojama. Kapinaičių viduryje stovėjo didelė ir labai sena liepa, kuri išaugo toje vietoje, kaip sako legenda, kur buvę viename kape palaidoti brolis su savo seserimi, nusikaltę skaistybei.

Numačiusi sutvarkyti Bambinių kaimo kapinaites žymintį kryžių, O.Savukaitienė patarimo kreipėsi į Krašto muziejaus muziejininkę Aušrą Mickevičienę, apie kurios susidomėjimą rajono teritorijoje esančiais kryžiais ir jos vykdomą projektą buvo skaičiusi „Santakoje“. Bendra kalba užsimezgė nuo pirmųjų žodžių, ir muziejininkė su šeima patalkino sutvarkant kryžiaus aplinką. Dabar šalia legendomis apipintos Bambinių kapinių liepos iš tolo šviečia nubaltintas kryžiaus liemuo. Ateityje aplinką patvarkyti pažadėjo prie darbų prisidėjęs ir per ganyklą leidęs talkininkams važinėti gražiškietis Edmundas Liukinevičius.



Užrašė vardą

Savukaičiai kitame kaimo pakrašty parodė vienišą buvusios Bukaveckynės vietoje, tuščiuose laukuose, pakrypusį aukštą medinį kryžių. Kybartiečiams rūpi sutvarkyti ir jį, aptverti.

Savukaičiai jaustųsi atgaivinę visas keturias kaimo vietas, kur žmonės rinkdavosi giedoti, jei dar būtų išlikęs medis, kuriame buvo įkelta medinė koplytėlė su kryžiumi. Bet neliko Bambinių, todėl ir medis seniai sunaikintas. Bet kaip įamžinti išnykusio kaimo vardą, Savukaičiams pavasarį mintį pakišo prie kelio į akis kritęs didžiulis lauko riedulys. Ant jo baltais dažais užrašė „Bambinių kaimas“.



Savi „universitetai“

Onutė ir Antanas Savukaičiai daugiau nei prieš keturiasdešimt metų išsikėlė iš gimtojo Bambinių kaimo. Su šiuo kampeliu jų nesieja prieraišumas prie atsiimtos žemės, nes jie seniai susikūrę kitokį gyvenimą. Užaugino ir į aukštuosius mokslus išleido dukras Zitą ir Ritą. Juokauja, jog patys yra baigę Gražiškių universitetą, t.y. vidurinę mokyklą. Per gyvenimą ėjo nesidairydami pagalbos, pasikliaudami tik savo protu, savo rankomis. Antanas daugokai metų Gražiškių ir Kybartų vaikus mokė matematikos, Onutė dirbo Kybartų vidurinėje mokykloje sekretore. Norėdami užsidirbti daugiau pensijos, dešimtį metų dirbo Kybartų prekybos įrengimų gamyklos Virbalio ceche, jis – technologu-inžinieriumi, ji – sandėlyje. Bendravimo dovaną turinti moteris organizuodavo ekskursijas, į kultūrinius renginius kviesdavo žinomus respublikos atlikėjus.



Pagerbdami tėvų atminimą

Į klausimą, kodėl dabar, niekieno neprašomi, ėmėsi įamžinti ir į viešumą kelti išnykusio savo kaimo praeitį, O.Savukaitienė atsakė, jog jaučia, kad atėjo toks laikas, kai gyvenime visko užtenka. Turtų kaupti nenusiteikę, prie televizoriaus tuščiai laiko leisti nenori, todėl ir ateina į galvas visokių idėjų.

Šneki ir atviraširdė moteris įsitikinusi, jog žmogui viskas ateina su laiku ir su kaupu, nes taip iš aukščiau nulemta. Ji, iš keturių vaikų buvusi vyriausia, nuo vaikystės labai prisirišo prie savo mamos.

Tėvų darbštumas, pamaldumas, visuomeniškumas ir Onutei padėjo išsiugdyti šiuos bruožus. Kai ji buvo šešiolikos metų, staiga sunkiai susirgo ir mirė tėtis. Vaikų labui pasiaukojusios mamos tolesnio gyvenimo pavyzdys Onutę ugdė ir užgrūdino, išmokė nepasimesti sunkumuose, neverkšlenti aplinkiniams, kad blogai. Tad ji anksti išmoko ieškoti išeičių ir kabintis į nelengvą kasdienybę, o sekmadienius visada pasidaryti švente.

O.Savukaitienės didžiausias noras yra persakyti kitiems gyvenimiškas pamokas, kurias perėmė iš tėvų. Moteris norėtų, kad kuo daugiau žmonių įvertintų, kokią brangenybę jie turi šalia – atmintimi ir patirtimi turtingus savo tėvus.



Liejasi mintys

Daugybę brandžių minčių, kurios Onutei Savukaitienei gimsta prisimenant tam tikrus savo gyvenimo etapus, sutiktus žmones, ji užrašo. „Mintis man tarsi kas diktuoja iš aukščiau. Prabundu ir turiu užrašyti“, – taip sakė ji apie savo naujausią pomėgį. Pati žino, jog tai nėra poezija, o kol kas tik bandymas eiliuotai kuo įtaigiau aprašyti asmeninius potyrius, susietus su garbinga praeitimi, su Dievo ir maldos pagalba įveiktais ir įveikiamais sunkumais.

Kiekvienam sutiktam ir jai įspūdį palikusiam žmogui moteris taip pat skiria savo nuoširdžiausius eiliuotus linkėjimus. Tiki tuo, jog geri žodžiai turi galią realizuotis.

Onutė Savukaitienė šią savaitę pradėjo rūpintis Bukeveckynėje stovinčio kryžiaus restauravimu. Kadangi jis papuvęs, o pagal paminklų apsaugos reikalavimus tvarkant reikia laikytis autentiškumo, moteris pasiryžo pastatyti naują. Jau susirado medžiagos, meistrą, norėtų, kad atsirastų daugiau talkininkų, buvusių bambiniečių, kuriems tokie darbai rūpi. Pasiteirauti galima Gražiškių seniūnijoje arba telefonu (8 615) 98 081.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---