|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Nuomonės
|
|
|
Šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatuose akivaizdžiai matomi teigiami pokyčiai, kurių ilgą laiką trūko.
Pirmiausiai, šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija ir įvestas vieno langelio principas išryškino už profesinio mokymo širmos slypėjusias problemas.
Dėl profesinio mokymo stebėsenos nebuvimo sudėtinga lyginti šių metų skaičius su 2015 m. ir 2016 m. stojimo rezultatais, tačiau matome tendenciją, jog šiais metais stojančiųjų kreivė gerokai krenta žemyn. Tačiau tai pagaliau parodo Lietuvos profesinio mokymo sistemos skaidrėjimą, vertinant iki šiol profesinėse mokyklose realiai ir fiktyviai besimokiusiųjų moksleivių santykį. Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėjęs terminas „mirusios sielos“ – deja, tam tikras procentas moksleivių mokėsi fiktyviai – buvo įtraukti į sąrašus, nors niekada nesimokė ir neketino to daryti. Todėl Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas reguliuoti priėmimo procesą pagaliau užtikrina skaidrumą: informacinėje sistemoje dabar matomi visi realūs mokiniai; visiems jiems sudaromos lygios teisės ir galimybės įstoti; užkertamas kelias fiktyvių moksleivių priėmimui. Tokiu būdu taupomos valstybės lėšos, o profesinio mokymo sistemos reguliavimas tampa efektyvesnis.
Ypač džiugina akivaizdžiai matomas pramonės sričiai priskiriamų specialybių (inžinerinių profesijų bei gamybos ir perdirbimo) populiarumas – jos šiais metais atsidūrė mokinių pasirinkimų sąrašo viršuje. Į populiariausių mokyklų penketuką patenka ir 2 LINPRA narės: Alytaus profesinio rengimo centras bei Kauno technikos profesinio mokymo centras. Pramonės kryptį renkasi 8396 moksleiviai, kas sudaro 26, 43 proc. visų stojančiųjų pasirinkimų. Esame tikri, jog šį inžinerinių specialybių populiarumą nulėmė ir ilgametis kryptingas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos darbas jas populiarinant, tam kad progresuojanti pramonė dabar ir ateityje turėtų jai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų visuose regionuose. Svarbu toliau skatinti profesinių mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir įsiklausymą į verslo poreikius, kad būtų tikslingiau atliepiami darbo rinkos poreikiai ir užtikrinamos darbo vietas maksimaliam skaičiui profesines specialybes įgijusių žmonių.
Po Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės spaudos konferencijos, vykusios rugpjūčio 23 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, akivaizdu, kad pirmieji svarbūs žingsniai siekiant tobulinti profesinio mokymo sistemą jau yra žengti. LINPRA, siekdama ir toliau reikšmingai prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo, aktyviai vysto kompetencijos centrų modelį ir pilotinį inžinerinės pramonės sektoriaus kompetencijų centro projektą. Panašu, kad tebesančios kitos įsisenėjusios problemos taip pat bus sprendžiamos iš esmės, siekiant modernizuoti profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir valdymą, pertvarkyti mokyklų tinklą. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos ryžtas yra sveikintinas ne vien iš inžinerinės pramonės perspektyvų. Kuo skaidresnė sistema, tuo sveikiau visai visuomenei: besimokantiesiems, verslui ir valstybei.
Apie Asociaciją:
1993 m. įkurta asociacija – Lietuvos inžinerinės pramonės ambasadorė. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, vienijanti daugiau kaip 80 įmones narių, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos, plastikų ir gumos pramonės sektoriaus įmonių interesams. Asociacijos vienijamų įmonių apyvarta kasmet siekia viršija 3 mlrd. eurų. Šiam Lietuvos pramonės sektoriui per metus tenka 20 - 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiau nei 70 proc. šios pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama.
Gintautas Kvietkauskas
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius , Lietuvos pramonininkų konfederacijos LPK viceprezidentas
Šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatuose akivaizdžiai matomi teigiami pokyčiai, kurių ilgą laiką trūko. |
Pirmiausiai, šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija ir įvestas vieno langelio principas išryškino už profesinio mokymo širmos slypėjusias problemas.
Dėl profesinio mokymo stebėsenos nebuvimo sudėtinga lyginti šių metų skaičius su 2015 m. ir 2016 m. stojimo rezultatais, tačiau matome tendenciją, jog šiais metais stojančiųjų kreivė gerokai krenta žemyn. Tačiau tai pagaliau parodo Lietuvos profesinio mokymo sistemos skaidrėjimą, vertinant iki šiol profesinėse mokyklose realiai ir fiktyviai besimokiusiųjų moksleivių santykį. Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėjęs terminas „mirusios sielos“ – deja, tam tikras procentas moksleivių mokėsi fiktyviai – buvo įtraukti į sąrašus, nors niekada nesimokė ir neketino to daryti. Todėl Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas reguliuoti priėmimo procesą pagaliau užtikrina skaidrumą: informacinėje sistemoje dabar matomi visi realūs mokiniai; visiems jiems sudaromos lygios teisės ir galimybės įstoti; užkertamas kelias fiktyvių moksleivių priėmimui. Tokiu būdu taupomos valstybės lėšos, o profesinio mokymo sistemos reguliavimas tampa efektyvesnis.
Ypač džiugina akivaizdžiai matomas pramonės sričiai priskiriamų specialybių (inžinerinių profesijų bei gamybos ir perdirbimo) populiarumas – jos šiais metais atsidūrė mokinių pasirinkimų sąrašo viršuje. Į populiariausių mokyklų penketuką patenka ir 2 LINPRA narės: Alytaus profesinio rengimo centras bei Kauno technikos profesinio mokymo centras. Pramonės kryptį renkasi 8396 moksleiviai, kas sudaro 26, 43 proc. visų stojančiųjų pasirinkimų. Esame tikri, jog šį inžinerinių specialybių populiarumą nulėmė ir ilgametis kryptingas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos darbas jas populiarinant, tam kad progresuojanti pramonė dabar ir ateityje turėtų jai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų visuose regionuose. Svarbu toliau skatinti profesinių mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir įsiklausymą į verslo poreikius, kad būtų tikslingiau atliepiami darbo rinkos poreikiai ir užtikrinamos darbo vietas maksimaliam skaičiui profesines specialybes įgijusių žmonių.
Po Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės spaudos konferencijos, vykusios rugpjūčio 23 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, akivaizdu, kad pirmieji svarbūs žingsniai siekiant tobulinti profesinio mokymo sistemą jau yra žengti. LINPRA, siekdama ir toliau reikšmingai prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo, aktyviai vysto kompetencijos centrų modelį ir pilotinį inžinerinės pramonės sektoriaus kompetencijų centro projektą. Panašu, kad tebesančios kitos įsisenėjusios problemos taip pat bus sprendžiamos iš esmės, siekiant modernizuoti profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir valdymą, pertvarkyti mokyklų tinklą. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos ryžtas yra sveikintinas ne vien iš inžinerinės pramonės perspektyvų. Kuo skaidresnė sistema, tuo sveikiau visai visuomenei: besimokantiesiems, verslui ir valstybei.
Apie Asociaciją:
1993 m. įkurta asociacija – Lietuvos inžinerinės pramonės ambasadorė. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, vienijanti daugiau kaip 80 įmones narių, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos, plastikų ir gumos pramonės sektoriaus įmonių interesams. Asociacijos vienijamų įmonių apyvarta kasmet siekia viršija 3 mlrd. eurų. Šiam Lietuvos pramonės sektoriui per metus tenka 20 - 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiau nei 70 proc. šios pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama.
Gintautas Kvietkauskas
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius , Lietuvos pramonininkų konfederacijos LPK viceprezidentas
Publikuota: 2017-08-24 11:28:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|