„Santaka“ / Genialus finansininkas iš Pikžirnių kaimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-18 15:48

Dalinkitės:  


Straipsnio autorius Antanas Žilinskas signataro Jono Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime (Šakių r.).

Nuotr. iš Antano ŽILINSKO albumo


Genialus finansininkas iš Pikžirnių kaimo

Surasti signataro Jono Vailokaičio tėviškę nesudėtinga. Keliaudami pro Griškabūdį vykstame Šakių link. Pusiaukelėje rodyklė nukreipia į buvusį kolūkio aerodromą. Lietus čia – ne kliūtis, tačiau geri kelioniniai batai praverstų. Buvusią signataro tėviškę juosia kukurūzų laukas. Per jį, eidami nušienauta proskyna, pasiekiame buvusią sodybvietę.

Atgimimo laikus menanti tvorelė, medyje išskobta informacija, signataro stulpelis. Maloni vieta, tačiau bent Lietuvos 100-mečio proga galėtų būti įamžinta įspūdingiau.

Po Seimo rinkimų naujoji Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė atmetė daugumą dar premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės parengtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įamžinimo programos punktų. Kartu su Marijampolėje apskrities savivaldybių atstovais teko ir man teikti pasiūlymus šiai programai. Tuomet buvo planuota parengti Sūduvos (Suvalkijos) regiono Vasario 16-osios akto signatarų tėviškių įamžinimo programą: nutiesti kelius į tėviškes, pastatyti informacinius stendus.

Šimtmetis artėja, o į valstybės kūrėjų gimtines tenka brautis per šabakštynus, pavyzdžiui, norint aplankyti Petro Klimo tėviškę, ar keliauti ekstremaliu, molinu lauko keliuku per ūkininkų žemes į S. Banaičio tėviškę.

J. Vailokaičio kilmė – valstietiška, veikla ir darbai – bajoriški. Taip teigiu todėl, kad 1886 m. gimęs būsimasis bankininkas ir finansininkas pasirinko ne kunigo ar gydytojo, o ekonomisto kelią. Į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą jis įstojo savarankiškai pasirengęs gimnazijos baigimo egzaminams.

Nuo 1908 m. gyvendamas Marijampolėje dirbo buhalteriu „Žagrės“ draugijoje, o po 4 metų Kaune kartu su broliu kunigu Juozu Vailokaičiu įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“. Per Pirmąjį pasaulinį karą kraštietis Vilniuje įsitraukė į lietuvišką visuomeninę veiklą, pateko į vokiečių okupacinės valdžios kalėjimą.

Kuriant Lietuvos valstybę, Steigiamojo Seimo narys J. Vailokaitis padėjo jos ekonominio savarankiškumo ir suklestėjimo pagrindus. Jis buvo akcinių bendrovių „Metalas“, „Maistas“ kūrėjas. Įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, importo ir eksporto bendrovę „Urmas“.

Būdamas vienas turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonių, gausią pelno dalį skirdavo labdarai. Rėmė Klaipėdos krašto sukilėlius, įvairias draugijas, Aleksote turėtą žemės sklypą padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti. Prieš Antrąjį pasaulinį karą iš A. Gavronskienės nusipirko Paežerių dvarą, jį remontavo.

Po 1940 m. sovietinės okupacijos gyveno Vokietijoje, Harco kalnų papėdėje, Blankenburgo mieste. Dalyvavo lietuviškoje veikloje, buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų.

Mirė J. Vailokaitis 1944 m. gegužės 16 dieną. 1993 m. į tėvynę buvo pargabenta simbolinė urna su žeme iš signataro amžinojo poilsio vietos ir palaidota greta brolio Juozo kapavietėje Paštuvos kaimo kapinėse, Kauno rajone.

Sovietmečiu signataras J. Vailokaitis buvo apšmeižtas, o atkūrus Lietuvos valstybę – liko primirštas...



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas muziejininkas

(Bus daugiau. Spausdinta Nr. 87, 90)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas