„Santaka“ / Genialus finansininkas iš Pikžirnių kaimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-18 15:48

Dalinkitės:  


Straipsnio autorius Antanas Žilinskas signataro Jono Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime (Šakių r.).

Nuotr. iš Antano ŽILINSKO albumo


Genialus finansininkas iš Pikžirnių kaimo

Surasti signataro Jono Vailokaičio tėviškę nesudėtinga. Keliaudami pro Griškabūdį vykstame Šakių link. Pusiaukelėje rodyklė nukreipia į buvusį kolūkio aerodromą. Lietus čia – ne kliūtis, tačiau geri kelioniniai batai praverstų. Buvusią signataro tėviškę juosia kukurūzų laukas. Per jį, eidami nušienauta proskyna, pasiekiame buvusią sodybvietę.

Atgimimo laikus menanti tvorelė, medyje išskobta informacija, signataro stulpelis. Maloni vieta, tačiau bent Lietuvos 100-mečio proga galėtų būti įamžinta įspūdingiau.

Po Seimo rinkimų naujoji Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė atmetė daugumą dar premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės parengtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įamžinimo programos punktų. Kartu su Marijampolėje apskrities savivaldybių atstovais teko ir man teikti pasiūlymus šiai programai. Tuomet buvo planuota parengti Sūduvos (Suvalkijos) regiono Vasario 16-osios akto signatarų tėviškių įamžinimo programą: nutiesti kelius į tėviškes, pastatyti informacinius stendus.

Šimtmetis artėja, o į valstybės kūrėjų gimtines tenka brautis per šabakštynus, pavyzdžiui, norint aplankyti Petro Klimo tėviškę, ar keliauti ekstremaliu, molinu lauko keliuku per ūkininkų žemes į S. Banaičio tėviškę.

J. Vailokaičio kilmė – valstietiška, veikla ir darbai – bajoriški. Taip teigiu todėl, kad 1886 m. gimęs būsimasis bankininkas ir finansininkas pasirinko ne kunigo ar gydytojo, o ekonomisto kelią. Į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą jis įstojo savarankiškai pasirengęs gimnazijos baigimo egzaminams.

Nuo 1908 m. gyvendamas Marijampolėje dirbo buhalteriu „Žagrės“ draugijoje, o po 4 metų Kaune kartu su broliu kunigu Juozu Vailokaičiu įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“. Per Pirmąjį pasaulinį karą kraštietis Vilniuje įsitraukė į lietuvišką visuomeninę veiklą, pateko į vokiečių okupacinės valdžios kalėjimą.

Kuriant Lietuvos valstybę, Steigiamojo Seimo narys J. Vailokaitis padėjo jos ekonominio savarankiškumo ir suklestėjimo pagrindus. Jis buvo akcinių bendrovių „Metalas“, „Maistas“ kūrėjas. Įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, importo ir eksporto bendrovę „Urmas“.

Būdamas vienas turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonių, gausią pelno dalį skirdavo labdarai. Rėmė Klaipėdos krašto sukilėlius, įvairias draugijas, Aleksote turėtą žemės sklypą padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti. Prieš Antrąjį pasaulinį karą iš A. Gavronskienės nusipirko Paežerių dvarą, jį remontavo.

Po 1940 m. sovietinės okupacijos gyveno Vokietijoje, Harco kalnų papėdėje, Blankenburgo mieste. Dalyvavo lietuviškoje veikloje, buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų.

Mirė J. Vailokaitis 1944 m. gegužės 16 dieną. 1993 m. į tėvynę buvo pargabenta simbolinė urna su žeme iš signataro amžinojo poilsio vietos ir palaidota greta brolio Juozo kapavietėje Paštuvos kaimo kapinėse, Kauno rajone.

Sovietmečiu signataras J. Vailokaitis buvo apšmeižtas, o atkūrus Lietuvos valstybę – liko primirštas...



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas muziejininkas

(Bus daugiau. Spausdinta Nr. 87, 90)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas