|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Būstas
|
|
|
Nors už lango dar vasara, tačiau iki naujojo, bent pusmetį truksiančio šildymo sezono liko vos pora mėnesių. Pasitikti ramiau jį gali tie, kurie iš anksto pasirūpino mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Visų pirma – atnaujintų daugiabučių gyventojai.
„Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių auditą – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Naujausio audito ataskaita rodo, kad daugiau kaip pusėje iš 500 vertintų atnaujintų daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 procentų šilumos energijos, o net 11 proc. renovuotų namų sutaupė nuo 70 iki 87 procentų šilumos, kai tuo tarpu žemiausia sutaupymo privaloma riba yra 40 procentų“, – sako BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.
Po renovacijos žmonės gyvena šiltai ir kokybiškai, nepatirdami ženklių papildomų išlaidų, nes renovacijos metu įgyvendintų energinį efektyvumą didinančių priemonių kainą kompensuoja sumažėjusios sąskaitos už šildymą, o mažiau pasiturintiems gyventojams valstybė apmoka visas renovacijos projekto rengimo išlaidas, kreditą bei palūkanas. Be to, nekilnojamojo turto vertintojų skaičiavimu, būstas atnaujintame name pabrangsta mažiausiai 10 procentų. Dar vienas renovacijos privalumas – atnaujinti daugiabučiai keičia miestų ir miestelių estetinį vaizdą, puošia aplinką.
Ekonomistų teigimu, konkrečiais skaičiais, kiek renovacija prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto kilimo, išreikšti šiandien dar negalime, bet nėra abejonių, kad tai pozityviai prisideda prie BVP plėtros ir nedarbo lygio mažėjimo. Vienas iš tiesioginių renovacijos privalumų – skatinamas statybų sektorius ir statybinių medžiagų pramonė. Be to, tai turi įtakos vartojimui, nes renovacija leidžia žmonėms sutaupyti pinigų už šilumą ir skirti juos kitoms paslaugoms bei prekėms.
Dėmesys kokybei ir technologiniams reikalavimams
Atnaujinant daugiabučius labai svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas bei skirti deramą dėmesį atliekamų darbų kokybei ir technologinių reikalavimų laikymuisi, nes antraip šiluma ir gyventojų pinigai gali būti išleisti tiesiog laukan.
„Nėra blogų statybinių medžiagų, bet yra netinkamų vienoms ar kitoms aplinkos sąlygoms. Tikslingiausia renovuojant namus Lietuvoje yra rinktis tokias, kurios įmirksta mažiausiai, nes mūsų šalis kartu su kitomis Šiaurės Europos valstybėmis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Todėl mūsų klimatinei zonai labiausiai tinka tinkuojamosios fasadų sistemos, naudojant termoizoliacinę medžiagą polistireninį putplastį, – sako statybų projektavimo ir priežiūros ekspertas Tomas Jatulis. – Žinoma, būtina sėkmingo apšiltinimo sėkmės sąlyga – technologiškai teisingai ir preciziškai atlikti apdailos darbai, kad būtų išvengta mikroplyšių“.
Tai, pasak specialisto, padeda išvengti ir permirkusių fasadų, ir su tuo susijusių vėlesnių problemų, pavyzdžiui, pelėsių susidarymo. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oro poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Net ilgam pamerkta į vandenį ši medžiaga gali įgerti drėgmės ne daugiau kaip 3 proc. savo tūrio, o toks vandens įgėris iš esmės nekeičia jos termoizoliacinių savybių.
Renovacijos tempai Lietuvoje ėmė spartėti 2013–2016 m. – tuo metu atnaujinta per 1500 daugiabučių, kuriuose gyvena apie 50 tūkst. šeimų, 2017–2020 m. planuojama kasmet modernizuoti dar po 500 tokių pastatų.
Nors už lango dar vasara, tačiau iki naujojo, bent pusmetį truksiančio šildymo sezono liko vos pora mėnesių. Pasitikti ramiau jį gali tie, kurie iš anksto pasirūpino mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Visų pirma – atnaujintų daugiabučių gyventojai. |
„Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių auditą – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Naujausio audito ataskaita rodo, kad daugiau kaip pusėje iš 500 vertintų atnaujintų daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 procentų šilumos energijos, o net 11 proc. renovuotų namų sutaupė nuo 70 iki 87 procentų šilumos, kai tuo tarpu žemiausia sutaupymo privaloma riba yra 40 procentų“, – sako BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.
Po renovacijos žmonės gyvena šiltai ir kokybiškai, nepatirdami ženklių papildomų išlaidų, nes renovacijos metu įgyvendintų energinį efektyvumą didinančių priemonių kainą kompensuoja sumažėjusios sąskaitos už šildymą, o mažiau pasiturintiems gyventojams valstybė apmoka visas renovacijos projekto rengimo išlaidas, kreditą bei palūkanas. Be to, nekilnojamojo turto vertintojų skaičiavimu, būstas atnaujintame name pabrangsta mažiausiai 10 procentų. Dar vienas renovacijos privalumas – atnaujinti daugiabučiai keičia miestų ir miestelių estetinį vaizdą, puošia aplinką.
Ekonomistų teigimu, konkrečiais skaičiais, kiek renovacija prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto kilimo, išreikšti šiandien dar negalime, bet nėra abejonių, kad tai pozityviai prisideda prie BVP plėtros ir nedarbo lygio mažėjimo. Vienas iš tiesioginių renovacijos privalumų – skatinamas statybų sektorius ir statybinių medžiagų pramonė. Be to, tai turi įtakos vartojimui, nes renovacija leidžia žmonėms sutaupyti pinigų už šilumą ir skirti juos kitoms paslaugoms bei prekėms.
Atnaujinant daugiabučius labai svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas bei skirti deramą dėmesį atliekamų darbų kokybei ir technologinių reikalavimų laikymuisi, nes antraip šiluma ir gyventojų pinigai gali būti išleisti tiesiog laukan.
„Nėra blogų statybinių medžiagų, bet yra netinkamų vienoms ar kitoms aplinkos sąlygoms. Tikslingiausia renovuojant namus Lietuvoje yra rinktis tokias, kurios įmirksta mažiausiai, nes mūsų šalis kartu su kitomis Šiaurės Europos valstybėmis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Todėl mūsų klimatinei zonai labiausiai tinka tinkuojamosios fasadų sistemos, naudojant termoizoliacinę medžiagą polistireninį putplastį, – sako statybų projektavimo ir priežiūros ekspertas Tomas Jatulis. – Žinoma, būtina sėkmingo apšiltinimo sėkmės sąlyga – technologiškai teisingai ir preciziškai atlikti apdailos darbai, kad būtų išvengta mikroplyšių“.
Tai, pasak specialisto, padeda išvengti ir permirkusių fasadų, ir su tuo susijusių vėlesnių problemų, pavyzdžiui, pelėsių susidarymo. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oro poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Net ilgam pamerkta į vandenį ši medžiaga gali įgerti drėgmės ne daugiau kaip 3 proc. savo tūrio, o toks vandens įgėris iš esmės nekeičia jos termoizoliacinių savybių.
Renovacijos tempai Lietuvoje ėmė spartėti 2013–2016 m. – tuo metu atnaujinta per 1500 daugiabučių, kuriuose gyvena apie 50 tūkst. šeimų, 2017–2020 m. planuojama kasmet modernizuoti dar po 500 tokių pastatų.
Publikuota: 2017-08-18 11:14:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|