|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kelyje
Šiemet Marijampolės AVPK prižiūrimoje teritorijoje įvyko 10 avarijų, per kurias buvo sužaloti dviratininkai: 5 iš jų – mūsų rajono keliuose, 2 – Šakiuose, 3 – Marijampolėje. Pernai per visus metus apskrityje nukentėjo tik 6 dviratininkai. Didžiausią rūpestį pareigūnams kelia tai, kad nepilnamečiai, važiuodami dviračiais, nedėvi šalmų ir šviesą atspindinčių liemenių. Sinoptikai šį mėnesį žada gražų ir saulėtą, tad susigundžiusiųjų išriedėti į gatves su dviratėmis transporto priemonėmis skaičius turėtų išaugti. Nors šiltomis dienomis miestų gatvėse dažnai galima sutikti dviratininkus, tačiau retas kuris dviratį paverčia kasdiene transporto priemone. To priežastis – keliuose, dviratininkų ir pėsčiųjų takuose bei kitose, atrodytų, visiškai įprastose ir kasdienėse vietose tykantys pavojai. Keliavimas dviračiu gali teikti didelį malonumą ir būti linksmas laisvalaikio leidimo būdas, tačiau su sąlyga, kad važiuojama saugiai ir gerbiant kitus eismo dalyvius. Pasak draudikų, kritikos dėl nepagarbaus požiūrio į dviratininkus dažniausiai sulaukia automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojai. Kelių eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Gaila, tačiau dažnai vairuotojai ir kiti eismo dalyviai nevertina dviratininkų kaip lygiaverčių eismo dalyvių. Čia iškyla dar viena problema, į kurią retas kreipia dėmesį, Saugumas kelyje prasideda nuo kelių eismo taisyklių (KET) laikymosi, tačiau vien juo neapsiriboja. Važiavimas dviračiu visuomet yra susijęs su tam tikromis rizikomis, todėl dviratininkai būtinai turi imtis atsargumo priemonių ir apsaugoti save nuo potencialių grėsmių. Dviratininkai turi suprasti saugumo poreikį ir jausti asmeninį norą sumažinti nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Neretai tiek dviratininkai, tiek kiti eismo dalyviai laikosi klaidingos nuostatos, kad dviratis yra mažiau įpareigojanti transporto priemonė, o sėdus prie jos vairo – kelių eismo taisyklių galima laikytis tik iš dalies. Tai – ydingas požiūris, nes prie dviračio vairo privaloma lygiai taip pat susikoncentruoti į kelią, vairuoti atsargiai ir gerbti kitus eismo dalyvius. Dažniausiai pasitaikanti nelaimingų atsitikimų kelyje priežastis – mobiliojo telefono naudojimas vairuojant. Dauguma vairuotojų mano, kad atsiliepimas į skambutį ar trumpas pokalbis vairuojant yra visiškai nekaltas veiksmas, tačiau retas kuris susimąsto, kokį pavojų tai kelia eismui, ypač – dviratininkams. Telefono naudojimas vairuojant – didžiulė yda, kurios Lietuvos vairuotojai vis dar niekaip neatsikrato. Jei žmogus vairuoja ir rašo trumpąją žinutę, jis tikrai nesugeba sukoncentruoti dėmesio ir nemato kelio, juolab – jei priešais važiuoja dviratininkas. Atsitikus nelaimei, vairuotojai neprisipažįsta naudojęsi telefonu ir dėl avarijos kaltina dviratininkus. Aišku, ne vien vairuotojai būna kalti dėl dėmesio kelyje stokos. „Nemaža dalis žmonių važinėja dviračiais klausydamiesi muzikos per ausines, ypač tai populiariu tarp jaunų žmonių. Klausa kelyje yra ne mažiau svarbi negu regėjimas, todėl važiuojant dviračiu negalima atsiriboti nuo eismo tokiu būdu. Publikuota: 2017-08-18 10:57:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|