„Santaka“ / Kelionė į Strasbūrą – dosnus atpildas už darbą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-16 16:50

Dalinkitės:  


Laurą Povilaitytę sužavėjo laisve alsuojantis Strasbūras.

Kelionė į Strasbūrą – dosnus atpildas už darbą

Šią vasarą turėjau nepamirštamą kelionę į Europos Parlamentą. Kadangi tapau piešinių konkurso „Kuriu ateities Europą“ laureate, europarlamentaro Bronio Ropės kvietimu aplankiau keletą ES šalių. Noriu tikėti, kad mano įspūdžiai iš šios kelionės suteiks motyvacijos ir kitiems ką nors daryti.

Anksti ryte Lazdijuose prasidėjusios kelionės maršrutas pirmiausia atvedė į Vroclavą – miestą prie Oderio upės. Per ekskursiją pėsčiomis apžiūrėjome Rotušę bei senamiestį, kur gausu gotikinių ir barokinių pastatų. Vroclave, ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste, viena didžiausių įdomybių yra tapę 302 metaliniai nykštukai, išstatyti pačiose netikėčiausiose vietose. Sakoma, jog reikia sugalvoti norą ir paliesti nykštuko kepurę, tada per metus išsipildys noras. Galiu pasidžiaugti, kad senamiestyje suradau net 5 nykštukus.

Aplankėme Elžbietos bažnyčią. Tik patys drąsiausi pasirinkome lipti į jos 90 m aukščio bokštą, nuo kurio atsivėrė nepaprastai spalvingas mažų namų ir raudonų stogų horizontas.

Keliaujant per Vokietiją dėl kamščių teko atsisakyti Niurnbergo. Tolumoje matėme Švarcvaldo kalnus – „Juodąją girią“, patį didžiausią miškingą masyvą Vokietijoje, ir Vogėzų kalnus, nusidriekusius Rytų Prancūzijoje. Jie paliko neapsakomos didybės pojūtį.

Pakeliui į Strasbūrą, Elzaso regiono sostinę, stebėjome, kaip derlingas lygumas keitė kalvos, ant kurių raitėsi vynuogynai, o virš jų kilo Vožų kalnai su stačiais skardžiais ir miškingais šlaitais. Įdomus faktas, jog būtent Strasbūre gimė Prancūzijos himnas – garsioji „Marselietė“. Vaikščiodami po Strasbūro senamiestį, pastebėjome išskirtinę namų detalę – išorėje paliktas medines sijas. Apsilankėme vienoje gražiausių Europoje gotikinių statinių – Strasbūro katedroje, kurios fasadą puošia statulos, vaizduojančios pranašus, išminčius, dorybes ir ydas. Plaukiojimas laiveliu leido susipažinti su pastatų istorija.

Europos Parlamente mus pasitiko pats europarlamentaras B. Ropė. Jis pasidžiaugė mūsų atvykimu, supažindino su Parlamento darbu, suteikė galimybę apsilankyti plenarinėje sesijoje. Vėliau turėjau progos parašyti atviruką su savo piešiniu pačiam Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui!

Kartu su B. Rope ir jo padėjėju Dimitrijumi nuvykome į Oranžerijos parką, seniausią ir didžiausią visame Strasbūre, aplankyti lietuviško ąžuoliuko, kuris buvo pasodintas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui pažymėti.

Toliau mūsų maršrutas vedė į Paryžių. Aplankėme Luvrą, pravažiavome Šv. Marijos Magdalenos bažnyčią, apžiūrėjome Dievo Motinos katedrą – žymiausią bažnyčią šiame mieste. Čia kadaise buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai, o dabar katedra tapusi vienu iš Paryžiaus simbolių ir atvira visiems lankytojams. Gotikinio stiliaus katedros viduje dėmesį patraukė du didžiuliai 13 metrų skersmens vitražai bei priešais katedrą grindinyje įmūryta apvali plokštelė, nuo kurios skaičiuojami atstumai iki kitų miestų.

Pati įsimintiniausia kelionės dalis – kilimas į Eifelio bokštą ir iš 300 m aukščio atsiverianti Paryžiaus panorama! Kruizas Senos upe buvo tikra atgaiva sielai, stebint daugybę turistinių objektų. Naktį grįždami į viešbutį pravažiavome įspūdingus Eliziejaus laukus, prieš mus atsivėrė apšviesta, gausiai skulptūromis dekoruota didingoji Triumfo arka, skirta kovotojams už Prancūziją pagerbti.

Belgijoje, Gento mieste, pasiplaukiodami valtelėmis išvydome Gravensteeno pilį, kuri pripažinta gražiausia Belgijos pilimi, ragavome vieno iš nacionalinių šios šalies valgių – belgiškų vaflių. 21 val. mūsų laiku susikibę rankomis giedojome „Tautišką giesmę“, nes buvo liepos 6-oji...

Kitą dieną viešėjome Berlyne – vienoje iš 16 Vokietijos žemių. Televizijos bokštas, Reichstago pastatas, Brandenburgo vartai, Berlyno siena, monumentas nužudytiems Europos žydams ir kiti turistų lankomi objektai mums paliko neišdildomą įspūdį. Akį patraukė ir Pergalės kolona, kurią miestiečiai vadina Auksine Elze, juokaudami, jog ši – sunkiausia Berlyno moteris. Pravažiavome Pasaulio kultūrų namus, kažkodėl berlyniečių pravardžiuojamus „nėščia austre“. O grįžtant į viešbutį žavingų akimirkų padovanojo rūkas ir besikeičianti miškų panorama.

Iš kelionės grįžau sužavėta ES valstybių savitumo, istorijos, įspūdingų aplankytų objektų. Kelionėje akimis „rijau“ besikeičiančias miestų panoramas, įspūdingus kraštovaizdžius, žavėjausi laisvais, nesuvaržytais žmonėmis, mėgavausi šešiais viešbučiais, kuriuose teko gyventi.

Už kvietimą ir šiltą priėmimą mintimis dėkojau europarlamentarui B. Ropei, džiaugiausi, kad taip dosniai buvo įvertintas mano darbas, prie kurio teko pasėdėti net naktimis ir kurio rezultatai atvėrė galimybę aplankyti keturias senąsias Europos valstybes.



Laura POVILAITYTĖ

Gražiškių gimnazijos moksleivė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas