„Santaka“ / Artroskopija – efektyviausias riešo ligų ištyrimo ir gydymo metodas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-11 15:57

Dalinkitės:  


Gydytojas Simonas Sereika operuoja riešą.

Artroskopija – efektyviausias riešo ligų ištyrimo ir gydymo metodas

Kai sutrinka kelio ar klubo sąnario funkcija, atsiranda skausmas, žmonės nedelsdami kreipiasi į gydytojus. Bet jei patinsta riešas, stingsta rankų pirštai, kažkodėl bandoma gydytis liaudiškomis priemonėmis. Žinoma, sustreikavus kojų sąnariams, labai akivaizdžiai pajuntama negalia. Kita vertus, kilus problemų dėl riešo, žmonės tampa mažiau darbingi ar visai nedarbingi, nes net ir labai intelektualus darbas atliekamas rankomis, spaudant kompiuterio klavišus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. 32, Vilniuje, gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas SEREIKA pataria neužleisti ligos – gydyti skaudantį riešą.



Riešus gali skaudėti dėl traumų ir jų sukeltų pasekmių, plaštakos ligų, netgi nuolat atliekamų pasikartojančių judesių. Rizikos grupėms priskiriami jauni aktyvūs žmonės, sportininkai, ypač gimnastai, lengvosios atletikos atstovai, taip pat muzikantai, kurių riešams tenka didelis krūvis. Kita didelė rizikos grupė – vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems atsiranda degeneracinių pakitimų, susidėvi sąnariai. Nauja, dar tik besiformuojanti, pacientų grupė – nuo išmaniųjų telefonų ir planšečių neatsiplėšiantys jaunuoliai. Atsiradęs riešo skausmas signalizuoja, kad kažkas negerai, todėl neužtenka vien jį numalšinti. Negydant skausmą sukėlusios priežasties, pradeda dėvėtis kremzlės, vystosi artrozė, uždegimo procesai, progresuoja sąnario dilimas ir jis deformuojasi, galiausiai sutrinka judėjimo funkcija.

„Diagnostikai naudojant specialiai riešui skirtą artroskopą, galima nuodugniai apžiūrėti sąnarį ir labai tiksliai nustatyti skausmo ar sutrikusio sąnario funkcionalumo priežastį. Dažnu atveju tos pačios procedūros metu atliekama ir gydomoji operacija“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas S. Sereika. Kol kas ši moderni diagnostikos priemonė naudojama tik pažangiausiose gydymo įstaigose.

Kas yra riešo artroskopija?


„Artroskopija yra mažai invazinė procedūra, skirta itin tiksliai diagnostikai ir gydymui. Per labai mažus pjūvius į riešą įkišama optinė sistema – vaizdo kamera ir šviesos šaltinis. Keletą kartų padidintas vaizdas siunčiamas į kompiuterio ekraną. Gydytojas, remdamasis gauta vaizdine informacija, gali įvertinti sąnario būklę, pažeistas struktūras ir priimti sprendimą dėl tolesnio gydymo“, – sako ortopedas-traumatologas S. Sereika. Anksčiau artroskopijos būdu būdavo operuojami tik didieji sąnariai, dažniausiai kelio. Ištobulinus artroskopą ir sumažinus jį iki 2,4 mm skersmens, galima atlikti ir mažųjų sąnarių operacijas. Riešo artroskopija priskiriama tausojančiai medicinai, nes neatveriamas sąnarys, nedaroma didelių pjūvių, nelieka randų. Tai – dienos chirurgijos operacija, todėl pacientas dar tą pačią dieną gali grįžti namo. Po artroskopinės operacijos daug sparčiau gyjama, todėl žmogus greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą ir gali užsiimti fizine veikla.


Tiksli diagnostika leidžia parinkti tinkamą gydymą


Artroskopija yra labai efektyvus diagnostikos metodas įtariant riešo išvaržas – ganglionus, sąnario uždegimą. Kaip diagnostikos priemonė, ji efektyvumu lenkia sąnario atvėrimo operaciją, be to, yra saugi procedūra, nes tausojamas paciento organizmas.

„Stebint potrauminę riešo būklę, ypač kai pacientai skundžiasi skausmu ir neatsikūrusia rankos funkcija, artroskopija yra tiesiog nepamainoma. Įprastai riešo gijimas vertinamas pagal rentgeno nuotraukas, kuriose matoma, kaip suaugo kaulai. Tačiau rentgenogramose nevaizduojama raiščių ir sąnario kremzlių sistema, todėl nematomi ir šios sistemos pažeidimai. Juos galima įtarti tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, bet ir jis nėra gana tikslus, nes rieše esantys kaulai ir raiščiai yra labai maži. O artroskopas leidžia apžiūrėti visą sąnario struktūrą, pamatyti realų vaizdą ir parinkti geriausią gydymą, – sako gydytojas S. Sereika. – Pavyzdžiui, dėl seno riešakaulio laivelio lūžio ar raiščių plyšimo pradeda dilti šalia esančių riešakaulių sąnario kremzlė. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos stadiją, bet nei rentgeno nuotraukomis, nei kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu neįmanoma aiškiai nustatyti, kokią stadiją liga yra pasiekusi. Tik pagal diagnostinės artroskopijos metu rastus pakitimus galima parinkti konkrečiam pacientui tinkamiausią gydymo metodą. Modernios technologijos palengvina gydytojų ortopedų darbą ir leidžia skirti efektyviausią gydymą, todėl jei tik yra galimybė, reikėtų pasinaudoti naujųjų technologijų teikiamais privalumais.


Artroskopija – gydymui


Apžiūrint aptiktas riešo sąnario patologijas galima operuoti artroskopiškai: susiuvamos arba pašalinamos plyšusios trikampės skaidulinės kremzlės komplekso dalys, sutvirtinami iš dalies plyšę riešo raiščiai. Aptikus sąnario uždegimui būdingų išvešėjusių audinių, išpjaunama dalis audinio, kuris gamina sąnarių skystį. Artroskopinės operacijos metu taip pat galima suardyti po riešo lūžių susidariusias riešo sąaugas. Tokių procedūrų iki artroskopijos iš viso nebuvo įmanoma atlikti.


Delninio nykščio sąnario artrozė


Ortopedas-traumatologas S. Sereika atkreipia dėmesį į dar vieną ligą, kuri labai paplitusi, bet nepakankamai diagnozuojama ir gydoma. Nykščio sąnario artrozė – rizartrozė – būdinga 6 iš 10 vyresnių nei 60 metų žmonių. Tai – dažniausiai išsivystanti rankos artrozė. Liga pasireiškia nykščio pamato tinimu, skausmu, vėliau – deformacija. Pacientai skundžiasi, kad skauda nykštį esant ramybės būsenos, taip pat užsiimant kasdiene fizine veikla: riekiant duoną, rakinant duris, atsukant stiklainį. Manoma, jog išmaniųjų telefonų, planšečių eroje šių nusiskundimų tik daugės. Esant pradinėms ligos stadijoms, paprastai buvo gydoma įtvaru, vaistais nuo uždegimo, fizioterapijos procedūromis. Jei šios priemonės nepadėdavo, pacientai turėdavo susitaikyti su nuolatiniais skausmais, o ligai pažengus dažniausiai būdavo šalinamas riešo kaulas kartu su susidėvėjusia kremzle.

„Gydant moderniai, tik prasidėjus delninio nykščio sąnario artrozei atliekama artroskopinė operacija, įvertinama ligos stadija ir išvalomas sąnarys. Šios mažos invazijos efektas pajuntamas labai greitai – skausmas ir patinimas dingsta iš karto po operacijos, o žmogus vėl gali gyventi visavertį gyvenimą“, – sako gydytojas S. Sereika.

Lietuvoje riešo operacijų atliekama kelis kartus mažiau nei kaimyninėse valstybėse. Vargu ar esame daug sveikesni, greičiausiai riešo patologijoms gydyti vis dar skiriami vaistai nuo uždegimo, o žmonės vengia operacijų baimindamiesi sąnario atvėrimo ar panašių procedūrų, kurios siejamos su ilgesne reabilitacija.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas S. Sereika pabrėžia, kad skausmas ar judesių amplitudės sumažėjimas siunčia mums žinią, jog vystosi kažkokia patologija. Močiučių rekomenduojami kopūstlapiai ar šeimos gydytojo paskirti vaistai nuo uždegimo numalšina tik pasekmes, bet neišsprendžia pačios problemos. Jeigu dėl traumos, ligų ar organizmo senėjimo pasikeičia riešo anatomija, atitinkamai pažeidžiamos ir kremzlės, dėvisi sąnarys, o tai gresia jo funkcijos sutrikimu ateityje net iki visiško sąnario „uždarymo“ ar protezavimo. Todėl kiekvieną riešo patologiją reikėtų stabdyti ir gydyti dar tik esant jos užuomazgoms, kol neatsirado rimtesnių bėdų.Užsk.3165






Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Sereika, kuris specializuojasi plaštakos ir riešo ligų chirurgijoje ir dirba Vilniuje, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre (V. Grybo g . 32A) bei Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, rugpjūčio 22 d. konsultuos Marijampolėje dėl riešo, plaštakos pirštų skausmo ir tirpimo bei galimų gydymo būdų.

Kviečiame atvykti, jeigu:

• jaučiate naktinį deginantį plaštakos skausmą ir tirpimą,

• krinta iš rankų daiktai,

• aptirpsta pusantro piršto – mažylis ir pusė bevardžio,

• spragsi su skausmu pirštai,

• skauda nykščio pamatą,

• po traumos skauda riešo ar kitus plaštakos sąnarius,

• vargina pritraukti pirštai.

Konsultacijos vyks UAB GYDYTOJŲ KERŠANSKŲ KLINIKOJE, V. Kudirkos g. 5, Marijampolėje.

Būtina išankstinė registracija tel.: (8 343) 92 233, 8 655 92 233.

Reikia turėti gydytojo ortopedo-traumatologo siuntimą.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas